Lietuvoje reikia atsisakyti dirbtinio, buhalterinio atskyrimo tarp darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokų. Pagal dabartinę darbo santykių apmokestinimo sistemą iš darbuotojo darbo užmokesčio, numatyto pagal sutartį, išskaičiuojama 9% valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka. Darbdavys taip pat turi pervesti dar beveik 31% VSD įmoką už darbuotoją. Tačiau iš tikrųjų šį 31% atlyginimo moka ne kas kitas, o pats darbuotojas.
Darbdaviui rūpi visa darbo vietos kaina. O kaip ji pasiskirsto, kuri dalis buhalteriškai „Sodrai“ nukeliauja darbuotojo, kuri darbdavio vardu, nėra jokio skirtumo. Du pavadinimai – tas pats mokestis, net sąskaita, į kurią įmokos pervedamos, yra ta pati. Skirtumas, kiek žmogus iš tikrųjų uždirba (t. y. kiek jis kainuoja darbdaviui) ir ką jis gauna į rankas, yra apie 40%, tačiau jis toli gražu ne visada tai žino. Tad Lietuvoje žmonės uždirba daugiau, nei parodyta jų darbo sutartyse. Šis papildomas darbo užmokestis skiriamas mokesčiams, kurie nepelnytai pavadinti darbdavių „Sodros“ įmokomis, nors jas moka darbuotojai
Matydami visą savo darbo užmokestį, žmonės žinotų, kiek mokesčių moka iš tikrųjų. Kad tai žinotų, dabar turi gerokai pasidomėti ar būti mokesčių specialistu. Tokia situacija visiškai nepriimtina. Ji ne tik menkina žmonių supratimą, kas suneša valstybės biudžetą, bet ir mažina jų paskatas galvoti ir domėtis, kaip šios valstybės pajamos išleidžiamos. Suprasdami, kad yra tikrieji mokesčio mokėtojai, žmonės turėtų papildomą paskatą reikalauti, kad jų atlyginimas būtų mokamas legaliai. Skaidrumas padėtų mažinti ir darbo rinkos šešėlį – didelę problemą Lietuvoje.
Kai nebeliktų beprasmio atskyrimo tarp darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčių, palengvėtų darbas buhalteriams. Be to, perkėlus „darbdavio“ VSD įmokas darbuotojui, Lietuva pasaulyje labiausiai investuotojų sekamame indekse „Doing Business“ pakiltų iš 20 į 16 vietą. Pagaliau ir bruto darbo užmokestis Lietuvoje padidėtų 31%, sumažėtų statistinis vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje iškraipymas. Dabar skaičiuojant vidutinį bruto darbo užmokestį paslėptoji mokesčių našta neįskaičiuojama. Dėl to Lietuvoje darbo užmokestis atrodo mažesnis nei kitose šalyse, kuriose matoma apmokestinimo dalis yra didesnė.
Baimintis, kad darbuotojams tenkanti mokesčių našta padidėtų ar sumažėtų jų atlyginimai, nėra pagrindo. Naujas atlyginimas būtų perskaičiuojamas automatiškai, kaip darbo užmokestis buvo perskaičiuojamas įvedus eurą. Darbuotojams, kaip ir iki šiol, nereikėtų skaičiuoti ar patiems mokėti mokesčių.
Gali atsirasti tokių, kurie baiminsis, kad žmonės sužinos tikrąją savo mokesčių naštą. Bet tai turėtų būti minusas tik tiems, kurių klausyti neverta. Seime jau užregistruoti įstatymo projektai, kurie panaikintų šį dirbtinį ir pagrindo neturintį darbuotojo ir darbdavio VSD įmokų atskyrimą. Toks žingsnis suteiktų skaidrumo mokesčių sistemai, sumažintų administracinę naštą, mažintų šešėlį ir keltų Lietuvą į viršų tarptautiniuose verslo sąlygų indeksuose.
