Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prasilenkia su elementaria ekonomine logika ir gali branginti pieno produktus. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, priimtas reguliavimas bus žalingas visiems: ir vartotojams, ir perdirbėjams, ir patiems ūkininkams.
Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė, kad iki 2017 metų pieno perdirbėjai pieno gamintojams turėtų mokėti ne mažiau kaip 16,5 euro centų už litrą pieno. Tarpininkai turėtų mokėti ne mažiau kaip 13 centų už litrą pieno.
„Tokiu populistiniu sprendimu parlamentarai daro meškos paslaugą ir vartotojams, ir perdirbėjams, ir patiems ūkininkams. Projekto rengėjai nutyli, kad už sureguliuotas ir padidintas lietuviško pieno kainas sumokėtų ne kas kitas, o vartotojai. Ūkininkams perdirbėjai turės mokėti daugiau, taip brangs ir pieno produktai. Tai atsisuks prieš pačius ūkininkus. Jei išaugs lietuviško pieno kainos, galima prognozuoti, kad daugiau pieno tiesiog būtų supirkinėjama iš kaimyninių šalių. Juk niekas neprivers supirkti viso lietuviško pieno sureguliuota kaina. Taip savo ūkininkams ne tik nepadėsime, bet apskritai išstumtume iš verslo,“ – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot Ž. Šilėno, Seimas siunčia aiškią žinutę – laimi tas, kas garsiau rėkia:
„Verslininkai, kuriems nepasisekė verslas, gali grasinti protestais ir pasiekti, kad jų nuostolius padengtų mokesčių mokėtojai. Lietuvai iš tikrųjų svarbūs įstatymai metų metais dūla stalčiuose, o šiuo atveju per vieną dieną Seimas sugeba pereiti tris stadijas – pateikimą, svarstymą, priėmimą. Būtų gerai, kad parlamentarai taip greitai spręstų svarbias Lietuvos problemas, o ne pavienių verslo grupių interesus. Taip pat kyla klausimas, kodėl tokiam įstatymo projektui negauta korupcijos vertinimo pažyma,“ – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
