Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 3, 4, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4288.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 3, 4, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4288 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti, kad (1) žemės ūkio produkcijos pardavėjo ir žemės ūkio produkcijos pirkėjo sudarytos žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties papildomi susitarimai dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo turi būti įforminti kaip šios sutarties priedai; (2) Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos Konkurencijos tarybos teikimu galėtų laikinai, ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, nustatyti žemės ūkio produkcijos kainą apskaičiuotą pagal Eurostat skelbiamus duomenis.
Dėl kainų reguliavimo
Projektu siūloma numatyti valdžios institucijoms galimybę „laikinai, ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, nustatyti kitą žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipinę sąlygą – žemės ūkio produkcijos pardavėjams mokėti už pirkėjams patiektą žemės ūkio produkciją, kurios sąrašą patvirtina Vyriausybė, apskaičiuotą pinigų sumą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių vidutinį tos produkcijos kainų lygį, apskaičiuotą pagal Europos Komisijos statistikos tarnybos (Eurostat) skelbiamus duomenimis.” Tai reiškia, kad valdžios institucijoms bus suteikiama teisė savo nuožiūra reguliuoti maisto prekių kainas.
Projekte numatytas kainų reguliavimas, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad kainų reguliavimas, kaip darantis esminį poveikį ūkinei veiklai, turėtų būti nustatytas įstatymų lygmeniu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus bei kainų reguliavimo tvarką (2009 m. kovo 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Tuo tarpu Projekte nenurodomos jokios konkrečios sąlygos, kurioms esant būtų reguliuojamos kainos. Taip pat nėra aiški procedūra, kuria vadovaujantis būtų reguliuojamos kainos. Toks teisinis neapibrėžtumas kelia grėsmę, kad įvairiuose skirtinguose maisto prekių gamybos ir pardavimo sektoriuose gali būti pradėtos reguliuoti kainos remiantis vien tik politiniais sumetimais, o ne objektyviais kriterijais.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymas įgalintų valdžios institucijas reguliuoti kainas poįstatyminiais teisės aktais, kai Konstitucinis Teismas aiškiai pasisako, kad tai galima tik įstatymu. Įstatymas bent jau turi tiksliai numatyti procedūras, kuriomis jis bus įgyvendintas. Tuo tarpu Projekte nėra tiksliai apibrėžta, ar Konkurencijos taryba savo teikimu jau turėtų pasiūlyti, kokia turėtų būti nustatoma kaina, ar Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija, po Konkurencijos tarybos teikimo nustatytų, kokia turėtų būti mokama kaina. Kitaip tariant, nėra aiški kainų nustatymo metodika. Taip pat kadangi poįstatyminiai teisės aktai savaime yra priimami greičiau ir paprasčiau nei įstatymai, kyla grėsmė, kad kartu su objektyvių kriterijų kainų reguliavimui nebuvimu, šia teise gali būti labai lengvai piktnaudžiaujama.
Dėl galimų nesąžiningų veiksmų maisto produktų grandinėje tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų
Projekto rengėjai nurodo, kad siūlomas reguliavimas „įgalins išvengti nesąžiningos praktikos siekiant sudaryti papildomas sutartis nesusijusias su pagrindine sutartimi. Įstatymo projektu siekiama sukurti tam tikrą sistemą siekiant išvengti nesąžiningų komercinės praktikos atvejų maisto produktų grandinėje tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų.”
Projekto autoriai nenurodo jokių pavyzdžių, su kokiais ar kokios institucijos nustatytais nesąžiningos praktikos atvejais yra susiduriama maisto produktų grandinėje. Nesąžiningų konkurencijos veiksmų draudimas jau šiuo metu yra nustatytas Konkurencijos įstatymo 15 str. Tai reiškia, kad Konkurencijos taryba jau dabar turėdama įtarimą, kad kurioje nors ūkio šakoje gali pasitaikyti nesąžiningų veiksmų, pradeda tyrimą ir remdamasi Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. už tokius pažeidimus gali taikyti sankcijas ūkio subjektams.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Konkurencijos taryba 2015 m. gruodžio 30 d. paskelbė pieno ir pieno rinkos, kurioje šiuo metu žaliavos gamintojai susiduria su sunkumais, tyrimą. Rinkos tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių nesąžiningų konkurencijos veiksmų. Vien tai, kad viena iš rinkos grandinių veikia nepelningai, nereiškia, kad kiti vertikaliai susijusių rinkų veikėjai veikia nesąžiningai ir dėl to galima įteisinti kainų reguliavimą.
Dėl kainų nustatymo kriterijų
Projektu siūloma nustatyti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainą atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių vidutinį tos produkcijos kainų lygį. Toks reguliavimas yra netikslus ir neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytų kainų reguliavimo principų. Pirma, nėra aišku, ką Projekto autoriai turi omenyje teigdami, kad kaina turėtų būti „apskaičiuota pagal vidutinį tos produkcijos kainų lygį”. Neaišku, ar turėtų būti nustatoma tokia kaina, kaip ir Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis, ar Lietuvoje taikoma kaina bus kaip nors prie vidurkio pririšama. Toks neapibrėžtumas prieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje numatytiems reguliavimo principams. Antra, sieti lietuviškos produkcijos supirkimo kainą su ES vidurkiu gali neatitikti lietuviško ūkio struktūros. T. y., Lietuvoje veikla gali būti vykdoma kitaip, nei tai yra daroma kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pavyzdžiui žaliavinio pieno gamybos sektoriuje Lietuvoje vidutinį ūkį sudaro 6 karvės, kai tuo tarpu ES vidurkis yra net 60 karvių. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad ES šalyse skiriasi ne tik ūkiai, bet ir vartotojų perkamoji gali. Dėl to ir supirkimo kaina skiriasi. Dėl skirtingos perkamosios galios ir to, kad ūkiai veikia tokiais skirtingais veiklos modeliais, rinkoje natūraliai susiklosto ir skirtingos produkcijos kainos.
Išvados
Dėl šių priežasčių siūlome įstatymo projektui nepritarti.
