Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo nutarimo „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. 16-5341(2)) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Siūlome:
- Grąžinti projektą tobulinti ir pagrįsti visų rinkliavų didinimą ekonominiais skaičiavimais aiškinamajame rašte.
- Įpareigoti institucijas ieškoti būdų rinkliavas sumažinti kartu efektyvinant institucijų veiklą.
Žemiau pateikiami detalūs argumentai:
1) Rinkliavų dydžių keitimo poveikis įvertintas neišsamiai:
Iš viso šiuo metu galioja apie 2500 skirtingų rinkliavų. Pagal siūlomą projektą padidėtų apie 230 rinkliavų dydis, sumažėtų beveik 2,5 karto mažiau (apie 90 rinkliavų dydis).
Nors projekto lydraštyje yra detaliau išdėstyti kai kurie numatyti valstybės rinkliavos dydžių pakeitimai, tačiau nepateikiami ekonominiai skaičiavimai, pagrindžiantys kitų rinkliavų dydžio ir išlaidų, susijusių su paslaugos suteikimu, sąryšį.
Pvz., didelė dalis su branduolinių medžiagų saugojimu susijusių rinkliavų didinama nuo 78 197 eurų iki 80 000 eurų. Rinkliavos kaina didinama daugiau nei 1 800 eurų, tačiau ženklus rinkliavos kainos padidinimas nėra pagrindžiamas.
Remiantis LR Rinkliavų įstatymu, valstybės rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos:
1) darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti;
2) juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti;
3) teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad rinkliavų dydžio padidinimas gali turėti didelį neigiamą poveikį verslui ir gyventojams, už institucijų teikiamas paslaugas mokantiems valstybės rinkliavą. Tai ypač atsilieptų smulkiesiems verslininkams (taksistams, vežėjams, gidų paslaugų teikėjams – visiems jiems yra didinama rinkliava už leidimą teikti atitinkamas paslaugas). Numatytas rinkliavų dydžių didinimas gali priversti licencijuojamus fizinius ir juridinius asmenis kelti kainas už jų prekes ir paslaugas, o tai neigiamai atsilieptų vartotojams.
2) Nuolatinis rinkliavų dydžio didinimas neskatina institucijų efektyvinti savo veiklos:
Projekto lydraštyje teigiama, jog siūlomi institucijų pateikti valstybės rinkliavos dydžių pakeitimai yra susiję su:
– išlaidų darbui, teikiant paslaugą, sumažėjimu arba padidėjimu, pasikeitus teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, dokumentų išdavimo procedūroms;
– licencijų, leidimų ir kitų dokumentų išdavimo procedūrų perkėlimu į elektroninę erdvę, kas gali turėti įtakos valstybės rinkliavos dydžiui;
– valstybės tarnautojų atlyginimų pokyčių įvertinimu.
Vien praėjusiais metais buvo padidintas apie 440 rinkliavų dydis. Nuolatinis rinkliavų dydžio didinimas neskatina valstybės institucijų ieškoti būdų efektyvinti savo veiklą mažinant paslaugų teikimo sąnaudas (pvz. geriau valdant veiklos procesus, skaitmenizuojant ir t.t.).
Praėjusiais metais Ūkio ministerija rekomendavo Finansų ministerijai parengti gaires ar rekomendacijas, kuriomis remiantis institucijos galėtų vieningai sumažinti rinkliavas, perkeliant licencijų ir leidimų išdavimą į elektroninę erdvę ir atsisakant popierinių dokumentų išdavimo. Remiantis tuo, galima teigti, kad Vyriausybė siekia užtikrinti, kad rinkliavos būtų mažinamos, o institucijų veikla – efektyvinama. Tačiau šiuo Projektu siūloma priešingai – ne mažinti, o didinti rinkliavas, taip neatsižvelgiant į Ūkio ministerijos rekomendacijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu argumentuojama, jog viena iš rinkliavų didinimo priežasčių yra skaitmenizacija ir elektronizacija (licencijų ir leidimų išdavimo perkėlimas į elektroninę erdvę), neleidžianti sumažinti institucijų patiriamų paslaugos suteikimo išlaidų ir rinkliavos kainos, tai gali rodyti, jog yra švaistomos valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšos skaitmeninių ir elektroninių sistemų diegimui ir palaikymui.
Siūlome:
- Grąžinti projektą tobulinimui, konkrečios rinkliavos padidinimą pagrindžiant ekonominiais skaičiavimais aiškinamajame rašte.
- Įpareigoti institucijas ne tik sieti rinkliavų dydį su paslaugos teikimo sąnaudomis, bet ir ieškoti būdų šias sąnaudas sumažinti taip efektyvinant institucijų veiklą.
- Siūlome atsižvelgti į Ūkio ministerijos (2015-03-09 Nr. (15.2-91)-3-1142) pastabas dėl būtinybės institucijoms vieningai sumažinti rinkliavas, perkeliant licencijų ir leidimų išdavimą į elektroninę erdvę ir atsisakant popierinių dokumentų išdavimo.
