Ką tik minėtos Laisvės nuo mokesčių dienos kritikai dažnai sako, kad ši diena yra beprasmė, mat mokesčius mokėti yra gerai, už juos valdžia atlieka gerus darbus. Problema ta, kad toli gražu ne visi mato vienareikšmišką mokesčių mokėjimo naudą.
Kai einame į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, visada žinome, kad jie mums yra vertingi. Kai perkame pieno ir kiaušinių, žinome, kad jie mums yra svarbesni, nei pinigai, kuriuos už juos sumokame. Antraip juk ir nepirktumėme. Visai kitaip yra su valdžios teikiamomis paslaugomis. Bepigu sakyti, kad valdžia teikia naudingas paslaugas gyventojams, kai už jas susimokame per prievartą, t.y. mokesčius.
Ar patikėtumėme prekybininku, kuris jums per prievartą į rankas įbruktų pusėtiną prekę, pasiimtų iš jūsų piniginės tris eurus ir teigtų, kad ši prekė jums labai reikalinga? Vargu. Lygiai taip neužtenka tiesiog sakyti, kad mokesčiai yra gerai, nes už juos teikiamos viešosios paslaugos. O ar gyventojams tikrai jų reikia? Ar jos kokybiškos? Ar kaina, kurią mokame už jas mokesčiais yra ne per didelė?
O kaina išties nemaža. Dirbančiajam ir gaunančiam vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje laisvės nuo mokesčių diena šiais metais ateis tik liepą. Vadinasi, daugiau kaip pusę metų jis turės dirbti tik tam, kad sumokėtų mokesčius. Dirbantis žmogus išleisdamas pusę savo pajamų neturi galimybės pats nuspręsti, ar jį tenkina paslaugos, už kurias jis susimoka. Gali būti, kad jis yra patenkintas ir už jas moka noriai. Bet gali būti ir atvirkščiai – turėdamas pasirinkimą, jis jų visiškai nepirktų.
Gyventojų nenorą „pirkti“ valdžios paslaugų iš dalies atskleidžia šešėlinė ekonomika, kuri Lietuvoje nors per pastaruosius penkerius metus kiek sumažėjusi, vis tiek išlieka didelė ir sudaro 26 proc. BVP. Šešėlis nėra tik žemiausių visuomenės sluoksnių ir nusikaltėlių reikalas. Jį pateisina didelė gyventojų dalis.
Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje atlyginimą „vokeliuose“ pateisina net 43 proc. gyventojų. Svarbu tai, kad šešėlį daug mažiau smerkia gyventojai, nepatenkinti valdžia ir jos veiksmais. Beveik trečdalis nepatenkintų valdžia pateisina cigarečių, alkoholio produktų, degalų kontrabandą, nelegalią gamybą ir platinimą. Patenkinti valdžia žmonės šešėliui daug nepakantesni – iš jų tik 15 proc. pateisina nelegalių akcizinių prekių pirkimą.
Ką visa tai rodo? Didelis šešėlis rodo, kad žmonės nėra patenkinti valdžios veikla ir jos teikiamomis paslaugomis. Šeši iš dešimties gyventojų per pastaruosius metus yra įsigiję prekių nesumokėdami mokesčių. Keturi iš dešimties mano, kad pagrindinė šešėlio priežastis yra aukšti mokesčiai.
Tad kai dirbantis žmogus Lietuvoje mokesčiams sumoka pusę savo pajamų, dažnas jų patyliukais pagalvoja, ar tikrai verta? Ir tai yra visiškai normalus klausimas. Jis niekuo nesiskiria nuo to, kai savęs klausiame, ar verta įsigyti dulkių siurblį ar televizorių. Tik valdžia kainuoja daug daugiau – vidutinę algą uždirbantis per metus mokesčiams sumoka virš 6000 eurų (šaltinis: mokumokescius.lt).
Valdžios paslaugomis nepatenkintos ir įmonės. Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje atlikta Lietuvos įmonių vadovų ir savininkų apklausa parodė, kad tik ketvirtadalis iš jų yra patenkinti Lietuvos mokesčių politika ir tik trečdalis – patenkinti reguliavimo aplinka.
Privačiame sektoriuje toks vartotojų nepasitenkinimo lygis vestų į bankrotą. Tačiau viešajame sektoriuje viskas veikia atvirkščiai. Kiekvienais metais valdžios sektoriaus išlaidos tik didinamos. Šiais metais valdžia planuoja išleisti 783 mln. eurų daugiau nei pernai. Nori to ar nenori, jei nori gyventi Lietuvoje, esi priverstas jas pirkti. Ir kasmet vis už brangiau. Kai pabrangsta pienas, eini į kitą parduotuvę, perki kitos rūšies pieną, arba iš vis jo atsisakai, pasirinkdamas pirkti ką kitą. O ką daryti su valstybės paslaugomis? Privalai mokėti, nes tokie įstatymai, net jei esi jomis ir nepatenkintas.
Privalai mokėti, net ir tuomet, kai matai, kaip žarstomasi milijonais. Kai viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius nuolat auga, nors gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja. Kai valstybės pareigūnai vyksta į komandiruotes sunkiai suregzdami sakinį užsienio kalba. Kai valdžios išlaidų augimas yra norma, o taupymas yra ne taisyklė, o pavienės išsišokėlių ir naivuolių iniciatyvos. Pagaliau kai išleidžiami dešimtys ar net šimtai milijonų eurų kompensuoti per krizę sumažintiems valdininkų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o už tai susimoka mokesčių mokėtojai, kuriems sumažėjusių ar prarastų pajamų niekas nekompensavo.
Tad politikams postringauti, kad mokesčiai yra gėris, ir kad laisvė nuo mokesčių yra laisvė nuo vertingų paslaugų, be kurių gyventojai neišgyventų, yra gan ciniška. Valdžia dažnai keikia prekybininkus, bet pati elgiasi daug blogiau – įbrukusi prekę per prievartą gražbyliauja, kokia ji puiki. Tačiau, jei pusė gyventojų tuo netiki – gal nėra ji jau tokia vertinga?
