Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) inicijuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo NR. 16-6088 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” pakeitimo projektą (toliau – projektas) teikia pastabas bei pasiūlymus.
Nutarimo projekte siūloma nuo 2016 m. liepos 1 d. didinti minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) iki 380 eurų ir minimalųjį valandinį atlygį iki 2,32 euro (didinama 8,6 procento).
Atkreipiame dėmesį, kad Tarptautinis valiutos fondas, 2016 m. kovo 16 d. pristatydamas ekonomikos augimo ir fiskalinės politikos rekomendacijas Lietuvai, nurodė pristabdyti MMA didinimą, nes pastaraisiais metais MMA buvo didinama gerokai sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Todėl MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis jau pasiekė netvarią ribą[1].
LLRI taip pat nepritaria tolimesniam MMA didinimui ir atkreipia dėmesį į žemiau nurodytas MMA didinimo sukeliamas neigiamas pasekmes.
- MMA didinimas labiau neigiamai paveikia prastesnėje finansinėje padėtyje esančias ir daugiau MMA uždirbančių darbuotojų įdarbinančias įmones
2014 m. LLRI atlikto tyrimo ekonometrinė rezultatų analizė parodė[2], kad labiau neigiamai MMA didinimas paveikia būtent tas įmones, kurios yra prastesnėje finansinėje padėtyje, ir kurios turi daugiau MMA uždirbančių žmonių. Tokios įmonės didinant MMA yra labiau linkusios mažinti su darbuotojų sąnaudomis susijusias išlaidas (t. y. atleisti darbuotojus, mažinti etatus ir atlyginimus kitiems darbuotojams ar kt.).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, MMA daugiausiai mokama įmonėse, užsiimančiose didmenine ir mažmenine prekyba (G), apdirbamąja gamyba (C), statyba (F), transportu ir saugojimu (H), apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų paslaugų veikla (I). Būtent šie sektoriai dirba mažiau pelningai negu kiti sektoriai, dėl to kaskart didinant MMA yra finansiškai jautresni.
Šaltinis: apskaičiuota remiantis 2014–2015 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2. MMA didinimas kenkia darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams
LLRI peržvelgė daugiau nei 20 skirtingų tyrimų, analizuojančių MMA poveikį skirtingose šalyse įvairiais laikotarpiais. Iš jų absoliuti dauguma tyrimų, nagrinėjančių 20–30 metų laikotarpį, rodo, kad MMA didinimas labiausiai kenkia tiems, kam turėtų padėti – asmenims neturintiems darbo patirties ar dirbantiems žemos kvalifikacijos darbus.
Taip yra todėl, kad darbo patirties neturintieji ir žemos kvalifikacijos asmenys ne visada savo produktyvumu pateisina padidintą MMA. Dėl to įmonėms neturint finansinių galimybių mokėti padidintą minimalų atlyginimą, būtent šie asmenys atsiduria tarp pirmųjų, kurie arba praranda turimas darbo vietas, arba darbdaviai vengia juos samdyti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nemaža dalis MMA uždirbančių asmenų yra tarp jaunimo. 2015 m. 17 proc. pilną darbo dieną ir uždirbančių MMA buvo jaunimas iki 29 metų. Jaunimas yra viena iš jautriausių grupių MMA didinimui, kadangi jauni žmonės turi mažiau įgūdžių, todėl MMA dažnai tampa kliūtis įeiti į darbo rinką ir gauti būtiną pirmąją patirtį ir tobulinti savo įgūdžius.
Panašius rezultatus atskleidė 2015 m. 4Liberty.eu atlikta analizė[1], kurioje nagrinėjama MMA didinimo įtaka šešiose ES šalyse (Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje). Analizė atskleidė, kad minimalaus atlyginimo didinimas turėjo neigiamų pasekmių visoms analizuotoms šalims. Minimalus atlyginimas nėra tinkama priemonė mažinti skurdą ir pajamų nelygybę. Užuot mažinęs socialinę atskirtį, per aukštas minimalaus darbo užmokesčio lygis apriboja įsidarbinimo galimybes labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių atstovams.
Pavyzdžiui, Slovakijos patirtis rodo, kad 2008–2013 metais MMA augimas viršijo vidutinio atlyginimo augimą bei sumažino įsidarbinimo galimybes bedarbiams ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams. Lenkijos ir Čekijos patirtys atskleidė, kad dirbtinis MMA kėlimas skaudžiausiai paveikia socialiai pažeidžiamiausias grupes. Daugiau nei 50 proc. darbuotojų netekusių darbo po 2008 m. MMA kėlimo Lenkijoje buvo pagal terminuotas darbo sutartis dirbančios moterys. Čekijos atveju labiausiai nukentėjo žemesnės kvalifikacijos ir mažiausiai uždirbantys darbuotojai, nes su MMA kėlimu susijusių darbo išlaidų padidėjimas dar labiau sumažino jų įsidarbinimo galimybes.
- MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis – vienas didžiausių Europoje
Paprastai MMA didinimas argumentuojamas tuo, kad MMA Lietuvoje yra maža. Tačiau netikslinga MMA tarp valstybių lyginti nominaliai (eurais), nes 1000 eurų MMA, pavyzdžiui, Liuksemburge būtų labai maža, o Lietuvoje – labai didelė. Kur kas svarbesnis yra MMA santykis su vidutinėmis žmonių pajamomis, t. y. kokia yra minimali alga lyginant su vidutiniu atlyginimu. MMA ir VDU santykis parodo tikrąją MMA naštą darbo rinkai – kuo didesnis šis santykis, tuo sunkiau įmonėms prisitaikyti prie MMA reikalavimo.
MMA ir VDU santykis Lietuvoje yra vienas didžiausių. Vertinant MMA santykį su VDU Lietuva jau lenkia daugelį Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių. Šiuo metu Lietuvoje, kai MMA dydis yra 350 eurų, MMA sudaro 49,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA būtų didinama iki 380 eurų, tai MMA ir VDU santykis būtų bene didžiausias ES ir siektų 50,4 proc.
Šaltinis: Eurostat, LR Finansų ministerija, 2016.
Vertinant MMA ir VDU santykį atskirose Lietuvos savivaldybėse, nustatyta, kad net 55 savivaldybėse MMA sudaro 50 proc. ir daugiau tose savivaldybėse mokamo VDU, ir tik 5 savivaldybėse MMA ir VDU santykis yra 50 proc. ir mažiau. Didžiausias MMA ir VDU santykis yra Šalčininkų r. sav. (73 proc.), Zarasų r. sav. (70 proc.), Kalvarijos sav. (69 proc.), Radviliškio r. sav. (69 proc.), Palangos. sav. (69 proc.), mažiausias – Vilniaus m. sav. (43 proc.).
Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento ir LR Finansų ministerijos duomenis.
*2016 m. vidutinis darbo užmokestis savivaldybėse paskaičiuotas 2014 m. VDU savivaldybėse padidinus tiek, kiek VDU 2015 ir 2016 m. vidutiniškai augo/s Lietuvoje.
- Didesnis MMA ir VDU santykis lemia didesnį nedarbą
MMA ir VDU santykio ir nedarbo priklausomybė Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse rodo, kad didesnis MMA ir VDU santykis lemia didesnį nedarbą. Taip yra todėl, kad tose Lietuvos apskrityse, kuriose MMA sudaro didelę dalį vidutinio darbo užmokesčio, MMA kėlimas atsiliepia neigiamai ir padidina nedarbo lygį. Todėl MMA didinimas lemia dar didesnį nedarbą, tose apskrityse (Alytaus, Utenos, Tauragės, Marijampolės), kuriose jau dabar nedarbas yra vienas didžiausių.
Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos darbo biržos, Lietuvos statistikos departamento, Finansų ministerijos duomenis
- MMA didinimas didina nepilną darbo dieną dirbančiųjų skaičių ir potencialiai didina dirbančiųjų šešėlyje skaičių
Dalis įmonių, siekdamos sumažinti po MMA išaugusias darbo sąnaudas, mažina etatų skaičių, t. y. vietoj darbo pilnu etatu, dalį darbuotojų įdarbina nepilnu (pvz., 0,25, 0,5 ar 0,75). 2011 – 2015 m. MMA buvo didinama 5 kartus. Per šiuos metus matoma tendencija, kad MMA uždirbančių dirbant visą darbo dieną darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 17 tūkst., o MMA uždirbančių nepilnu etatus darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 13 tūkst. Tuo tarpu, analizuotu laikotarpiu nepastebėta jokių esminių pokyčių kitose darbo užmokesčio dydžio grupėse, įdarbinant iš pilno į nepilną etatą. Tai reiškia, kad keliant MMA galimai dalis dirbančių pilnu etatu pereina dirbti nepilnu etatu. Tai reiškia, kad keliant MMA galimai dalis dirbančių pilnu etatu pereina dirbti nepilnu etatu, siekiant išvengti su MMA kėlimu padidėjusių darbo sąnaudų. Taip pat dėl MMA didinimo potencialiai gali didėti ir dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius. Tai patvirtina ir LLRI atliktas šešėlinės ekonomikos tyrimas[1]. Net 30 proc. apklaustųjų prisipažino turintys draugų ar pažįstamų, kurie dalį atlyginimo gauna „vokelyje”. Dar daugiau – net – 43 proc. žmonių tokią praktiką pateisina. Tai reiškia, kad kuo labiau keliama MMA, tuo didesnė tikimybė, kad dalis žmonių nueis į šešėlinę rinką.
Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis
Šaltinis: tyrimas ,,Lietuvos šešėlinė ekonomika”. LLRI, 2016.
- MMA didinimas dalį įmonių verčia atsisakyti plėtros ir darbuotojų
2014 m. LLRI atliko Lietuvos įmonių apklausą[1], siekiant nustatyti, kokias pasekmes sukeltų galimas MMA didinimas 2015 m. 15 eurų ir 58 eurais. Apklausos rezultatai parodė, kad MMA padidinimas 2015 metais 58 eurais tik neigiamai paveiktų net 46 proc. apklaustų įmonių. 30 proc. jų dėl to įdarbintų žmones nepilnu etatu, 29 proc. atleistų dalį darbuotojų, 19 proc. mažintų darbo užmokestį kitiems darbuotojams. Taip pat net 48 proc. įmonių teigė, kad dėl to atsisakytų plėtros planų (įdarbinti naujus darbuotojus, didinti darbo užmokestį kitiems darbuotojams, vykdyti investicinius planus ir pan.). Net ir nežymus MMA padidinimas 15 eurų sukeltų neigiamų pasekmių apie 32 proc. apklaustų įmonių. Dėl 15 eurų padidinto MMA 21 proc. apklaustų įmonių mažintų etatus, 13 proc. mažintų atlyginimus kitiems darbuotojams, 12 proc atleistų dalį darbuotojų. Jei MMA būtų padidinta 15 eurų, plėtros planų atsisakytų apie trečdalis įmonių.
Apibendrinus galima teigti, kad dėl MMA didinimo dalies darbuotojų lauktų atleidimai, mažesni etatai ir atlyginimai. Taip pat sumažės įmonių lėšos, kurios galėtų būti skirtos investicijoms, plėtrai ir aukštesniems atlyginimams ateityje.
LLRI išvados ir pasiūlymai
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, LLRI nepritaria MMA didinimui. Tolimesnis MMA didinimas neigiamai atsilieps smulkioms, prastesnėje finansinėje padėtyje esančioms ar daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms ir jų darbuotojams, pakenks darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams. MMA didinimas lems dar didesnį nedarbą, tose Lietuvos apskrityse, kuriose jau dabar nedarbas yra vienas didžiausių. Be to, MMA ir VDU santykis yra vienas didžiausių ES, o daugelyje Lietuvos savivaldybių šis santykis viršija 50 proc. Toliau keliant MMA didės nepilną darbo dieną dirbančiųjų skaičius ir potencialiai dirbančiųjų šešėlinėje darbo rinkoje skaičius.
[1] Republic of Lithuania: Staff Concluding Statement of the 2016 Article IV Consultation Mission, March 16, 2016. http://www.imf.org/external/np/ms/2016/031616.htm
[2] Kaip MMA didinimas paveikia įmones? (I) (Įmonių apklausa), LLRI, 2014. http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/10/FA-MMA.pdf
[3] Minimum Wage: Busting the Myth, 4Liberty.eu, 2015.http://4liberty.eu/minimum-wage-busting-the-myth/
[4] Lietuvos šešėlinė ekonomika. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2016. http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/05/LSE-2015-po-viena-psl.pdf
[5] Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2014 m. birželio-liepos mėn. atliko Lietuvos įmonių apklausą. Apklausos tikslas – įvertinti pastarųjų metų MMA didinimo (2012 08 01 nuo 800 iki 850 litų ir 2013 01 01 nuo 850 iki 1000 litų) poveikį verslui bei kokias pasekmes sukeltų MMA didinimas ateityje. Iš viso apklausta 181 Lietuvos įmonė.
