Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Birutės Vėsaitės 2016 m. gegužės 25 d. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234(3).
Pakeitimu siūloma uždrausti visoms mažmeninėms prekybos įmonėms dirbti teikiant prekybos paslaugas Sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, sekmadienį – krikščionių Velykų pirmąją dieną, Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Gruodžio 25-ąją – Kalėdų pirmąją dieną.
Draudimas yra žalingas mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams
Darbuotojai praranda galimybę dirbti Pasiūlyme numatytomis dienomis
DK 194 str. 1 d. numato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Tai reiškia, šiuo metu dirbant tomis dienomis, kurios minimos Pasiūlyme, darbuotojai uždirba bent dvigubai daugiau. Tai paskatina dalį darbuotojų savo noru dirbti švenčių dienomis. Kadangi didelė dalis dirbančiųjų šiame sektoriuje dirbančiųjų yra žemos kvalifikacijos darbuotojai bei jaunimas, neturintis patirties darbo rinkoje, jiems galimybė užsidirbti daugiau yra itin svarbi. Pasiūlymu tokia galimybė daugiau uždirbti iš darbuotojų būtų atimta.
Draudimas sumažins darbo vietų skaičių
Uždraudus mažmeninės prekybos įmonių darbą Pasiūlyme numatytomis dienomis, sumažėtų valandų skaičius, kada parduotuvėms reikalingi darbuotojai. Sumažėjęs darbo laikas kartu reiškia, kad kartu gali sumažėti ir darbo vietų skaičius. Tai parodo užsienio šalių patirtis. Jau dabar dalis užsienio šalių atsisako dešimtmečius galiojusių ribojimų tam, kad liberalizuotų prekybos sektorių. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teigimu, Švedijoje 1977 m. panaikinus prekybos sektoriaus apribojimus, “ilgesnių darbo valandų padariniai didinant darbo vietas buvo vienareikšmiškai pozityvūs tiek dėl prailginto darbo laiko, tiek dėl padidėjusių pardavimų”. Panašūs rezultatai pastebimi ir JAV, kur atskiros valstijos darbo laiko apribojimų pradėjo atsisakyti dar XX a. pabaigoje. Tyrimai rodo, tose valstijose, kur buvo sumažinti prekybininkų darbo laiko apribojimai įdarbinta daugiau darbuotojų nei tose valstijose ar tuose sektoriuose, kur draudimai palikti. Taip pat reikia nepamiršti, kad siekiant atgaivinti Graikijos ekonomiką, Europos Komisija ragina šalį lengvinti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko apribojimus. Tuo tarpu Lietuvoje siūlant apriboti darbo laiką, galima tikėtis priešingo efekto, t. y. mažiau darbo vietų.
Draudimas yra perteklinis
Pasiūlymo rengėjai nurodo, kad pakeitimo tikslas – užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis bei užtikrinti žmonių pagarbą valstybinėms šventėms. Tačiau neįvertinama, kad poilsio reikalavimai jau dabar yra reglamentuojami Darbo kodekse (toliau – DK). DK 144 str. nurodo, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, o maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių darbo valandų. Kadangi mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams, kaip ir visiems likusiems, taikomos šios DK normos, visiems užtikrinama vienoda teisė į poilsį. Prekybos įmonių darbuotojai dažniausiai dirba pamainomis jiems nustatomu grafiku, kuris privalo atitikti šiuos DK reikalavimus. Taip pat toks darbo planavimo pobūdis reiškia, kad yra maža tikimybė, kad yra darbuotojų, kuriems tenka dirbti per visas šventes. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams turėtų būti taikomas specialus teisinis reguliavimas, jiems draudžiant dirbti daugiau dienų nei kitiems darbuotojams.
Draudimas yra žalingas mažmeninės prekybos įmonėms
Draudžiant mažmeninės prekybos įmonėms dirbti ilgiau, jos prarastų galimybę gauti didesnes pajamas. Jau minėti Švedijos bei JAV, o kartu ir Australijos pavyzdžiai tai tik patvirtina. Mažmeninės prekybos įmonių pajamos, sumažinus darbo laiko apribojimus, padidėja. Padidėjusias pajamas įmonės gali panaudoti veiklos plėtrai, efektyvinimui ar geresniam klientų poreikių tenkinimui. Taip pat Švedijos pavyzdys rodo, kad mažesnis darbo valandų reguliavimas pagerino mažmeninės prekybos įmonių produktyvumą ir konkurencingumą lyginant su šalimis, kur darbo laikas reguliuojamas griežčiau, nes šios įmonės galėjo taikyti paslaugas tokiu laiku, kuris buvo priimtinesnis vartotojams. Būtina atkreipti dėmesį, kad sumažinus darbo laiką ir kartu sumažinus mažmeninės prekybos įmonių pajamas, tai skaudžiausiai atsilieps smulkiosioms įmonėms, kurioms net ir nedidelis pajamų pokytis jų veikloje gali būti reikšmingas.
Draudimas yra žalingas vartotojams
Uždraudus vartotojams apsipirkti mažmeninės prekybos įmonėse Pasiūlyme numatytomis dienomis, žala jiems pasireikštų dvejopai. Pirma, iš vartotojų būtų atimama galimybė apsipirkti numatytomis dienomis. Antra, tyrimai rodo, kad palengvinus mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimą ir padidėjus konkurencijai, kartu mažėja ir prekių kainos. Ypač tai pastebima Vokietijoje, kur atskiruose regionuose mažmeninės prekybos įmonių darbo laikas reguliuojamas skirtingai. Ten, kur darbo laiko reguliavimas buvo liberalizuotas, prekių kainos nukrito daugiau nei tose vietovėse, kur palikti griežti reikalavimai. Dėl to galima manyti, kad apribojus darbo laiką Lietuvoje pasireikš atvirkštinis efektas ir kainos vartotojams gali padidėti.
Draudimas nėra populiarus kitose Europos šalyse
Siūlant šį įstatymo pakeitimą akcentuojama, jog kitose šalyse dažnai pasitaiko, jog įstatymu draudžiama prekiauti sekmadieniais ar švenčių dienomis. Tačiau draudimų prekiauti sekmadieniais ir švenčių dienomis nėra daugelyje Europos šalių. Tokių draudimų neturi Airija, Anglija, Bulgarija, Čekija, Danija (draudžiama dirbti per Kūčias ir Konstitucijos dieną), Gruzija, Kroatija, Estija, Islandija (draudimas dirbti Kūčių naktį), Italija, Islandija (ribojamas parduotuvių darbo laikas Kūčių vakarą), Latvija, Slovakija (draudimas dirbti Kūčių vakarą), Slovėnija, Švedija, Turkija. Nors kai kurios šalys riboja darbą tokių švenčių, kaip Kalėdos ar Kūčios metu, tačiau tai neprilygsta siūlomam draudimui nedirbti net 6 dienas.
Reikia pastebėti, kad jei kai kuriose šalyse parduotuvės tam tikrų švenčių metu būna uždarytos, tai dar nereiškia, kad tose šalyse veikia įstatymai draudžiantys šių parduotuvių veiklą. Parduotuvės darbo valandas nusistato pagal pirkėjų srautus, atsiperkamumą ir kitus ekonominius veiksmus. Lygiai taip pat ir Lietuvoje, dalis parduotuvių nedirba švenčių dienomis ar savaitgaliais tik todėl, kad joms neapsimoka, o ne dėl įstatyminių draudimų.
Draudimas galimai prieštarauja Konstitucijai
Siūlymas prieštarauja ūkinės veiklos reguliavimo principams
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., nutarimai).
Siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiami Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje numatyti ūkinės veiklos reguliavimo principai. Pirma, toks reguliavimas nėra būtinas viešajam interesui užtikrinti. Priešingai – tai sukurtų nepatogumą vartotojams, kurie naudojasi paslaugomis, dienomis, kurias siūloma uždrausti. Taip pat toks reguliavimas būtų nepalankus mažmeninės prekybos įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms, lyginant su kitų sektorių darbuotojais. Mažmeninės prekybos įmonių darbuotojai prarastų galimybę dirbti Pasiūlyme numatytomis dienomis ir gauti dvigubą atlyginimą už darbą švenčių dienomis. Pasiūlymo rengėjai apribodami darbuotojų teisę į darbą ir mažmeninės prekybos įmonių teisę į ūkinę veiklą niekaip neargumentuoja, kaip siūlomų švenčių šventimas yra viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas reguliuojant ūkinę veiklą.
Antra, mažmeninės prekybos įmonėms ir kitiems verslams būtų sukurtos nevienodos ūkininkavimo sąlygos, kurios prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui. Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Kadangi dabartinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl lygiateisiškumo principo laikymosi, galima manyti, kad jis netarnautų bendrai tautos gerovei ir galimai prieštarautų Konstitucijai.
Siūlymas prieštarauja ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo reikalavimams
2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi šių sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Atkreipiame dėmesį, kad siūlomi ribojimai neapsaugo kitų asmenų teisių ir laisvių, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir konstituciškai svarbių tikslų, reguliavimu būtų apribojama stambiųjų mažmeninės prekybos įmonių ūkinės veiklos laisvė bei teisė į nuosavybę ir dėl to Pasiūlymas galimai prieštarauja Konstitucijai.
Išvados
Dėl išvardintų priežasčių siūlome nepritarti Pasiūlymui.
[1] Tiekimo sektoriaus reguliavimas ir rezultatai ir http://www.oecd.org/eco/reform/1864037.pdf
[2] Parduotuvių darbo laiko įtaka darbo ir prekių rinkoms http://cep.lse.ac.uk/stokerochford/papers/new/Goos.pdf
[3] Supratimo memorandumas tarp Europos Komisijos atstovaujamo Europos stabilumo mechanizmo ir Graikijos Respublikos bei Graikijos banko http://ec.europa.eu/economy_finance/assistance_eu_ms/greek_loan_facility/pdf/01_mou_20150811_en.pdf
[4] Australijos mažmeninės prekybos rinkos ekonominė struktūra ir rezultatai http://www.pc.gov.au/inquiries/completed/retail-industry/report/retail-industry.pdf
[5] Copenhagen Economics (2013). Produktyvumo augimo barjerai mažmeniniame sektoriuje (Barriers to productivity growth in the retail sector.) (p 10).
[6] Parduotuvių darbo valandų reguliavimas yra žalingas tiek vartotojams, tiek darbuotojams. http://www.iea.org.uk/blog/regulating-shop-opening-hours-harms-both-consumers-and-workers
[7] Parduotuvių darbo laiko reguliavimo Europoje apžvalga http://www.eurocommerce.eu/media/106542/shop-opening%20hours-22092014.pdf
