Seimas svarsto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3235(2)) (toliau – Projektas). LIetuvos laisvosios rinkos institutas siūlo siūlo atkreipti dėmesį į Projekte likusias ydingas nuostatas ir joms nepritarti.
Siūlome nepritarti šioms Projekto nuostatoms:
- Išplėsti socialiniu draudimu apdraustųjų ratą:
- „Sodros“ įmokomis apmokestinti ir smulkiuosius ūkininkus (2 str., 9 d., 11 str., 3 d.), kurių ūkis, didesnis už 2 EDV (ekonominio dydžio vienetai). Šiuo metu galioja 4 EDV riba. Siūlomi pakeitimai tiesiogiai paveiks žemės ūkio subjektus, kurie dėl žemės ūkio veiklos mažareikšmiškumo iki šiol nedalyvavo socialinio draudimo sistemoje.
- Pensijų socialiniu draudimu apmokestinti tantjemų gavėjus, dirbančiuosius pagal verslo liudijimus, gaunančiuosius atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovus (4 str., 6 d., 10 str., 1 d., 9-11 p.).
Tantjemų apmokestinimas „Sodros” įmokomis padidintų šiuo metu egzistuojantį įmokų dubliavimą. Tai būtų netinkamas žingsnis tiek ekonominiu, tiek viešųjų finansų požiūriu. Ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams, kurie nėra apmokestinami „Sodros” įmokomis, tad tai turėtų galioti ir tantjemoms. Tantjemų apmokestinimas „Sodros” įmokomis gali padaryti tantjemų mokėjimą nepatraukliu ir bendra tantjemų apimtis smuktų. LLRI skaičiavimais, tantjemų apmokestinimas lemtų tai, kad mokesčių nuo tantjemų būtų surenkama maždaug 1,6 mln. eurų mažiau.
- Individualiųjų įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius ir ūkinių bendrijų narius drausti ne tik pensijų bet ir kitų rūšių (ligos ir motinystės) socialiniu draudimu (5 str. 2d.).
Atkreipiame dėmesį, kad toks socialinio draudimo įmokų plėtimas ne tik didintų mokesčių naštą, bet ir galimai plėstų šių įmokų dubliavimą, kai pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas, kuris yra ir, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, būtų priverstas du kartus mokėti ligos ir motinystės bei nedarbo draudimo įmokas.
- Dvigubai padidinti nedarbo draudimo tarifą terminuotoms darbo sutartims (nuo 1,1 iki 2,2 proc.) (8 str., 2 d.). Nors argumentuojama, jog šis pasiūlymas turėtų padidinti darbo santykių lankstumą, rezultatas jį priėmus būtų kaip tik priešingas. Didinant mokesčius šiai darbo sutarčių rūšiai jos patrauklumas tik sumažėtų.
- Socialinio draudimo įmokas mokėti nuo darbdavio mokamų papildomų sveikatos ir gyvybės draudimo įmokų, viršijančių 25 proc. darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio (11 str. 1 d., 17-18 p.), (net ir tuo atveju kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui). Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys, mokėdamas gyvybės draudimo, įmokas, siekia apsidrausti savo veiklos riziką ir darbuotojas pagal tokią draudimo sutartį jokios piniginės ar nepiniginės naudos negauna, todėl įmokos, sumokėtos pagal šias draudimo sutartis negali būti siejamos su socialinio draudimo įmokų objektu jokiais atžvilgiais. Draudimo sumos susiejimas su darbuotojo atlyginimu ribotų bendrovės galimybes drausti veiklos rizikas ir tai dirbtinai didintų bendrovių veiklos rizikingumą.
- Viešinti duomenis apie daugiau kaip tris darbuotojus įdarbinusių įmonių darbuotojams apskaičiuotų pajamų vidurkį bei priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumą (15 str., 3 d. 4 -5 p.). Priėmus tokį siūlymą konkurentams taps prieinami duomenys apie įmonės mokamą darbo užmokesčio vidurkį. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra jautraus pobūdžio komercinė informacija, kurios atskleidimas ypač paveiks smulkųjį verslą. Įmonėse, kuriose dirba keliasdešimt darbuotojų, atliekančių skirtingas funkcijas, darbo užmokesčiai gali labai skirtis, todėl vidurkis neatspindėtų jokios informacijos apie konkretaus specialisto darbo užmokestį. Visuomenės informavimo požiūriu šis naujas reikalavimas neturės jokios prasmės. Taip pat būtina įvertinti, kiek kainuos informacinių sistemų pritaikymas šios informacijos kasmėnesiniam skelbimui.
- Nesumokėtas „Sodros“ įmokas ir delspinigius išieškoti iš trečiųjų asmenų (20 str.) Siūloma nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko sąskaitos, o nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus asmenis – ir iš tokių asmenų sąskaitų. Taip pat siūloma areštuoti draudėjo ar draudėjo skolininko turtą, o nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą asmenį – ir tokio asmens turtą, jeigu Fondui nesumokėti socialinio draudimo įmokos, baudos, palūkanos ir (ar) delspinigiai. Priėmus tokią nuostatą „Sodra“ galėtų nurašinėti skolas praktiškai iš bet kurių asmenų, su kuriais jos skolininkas yra turėjęs piniginių santykių. „Sodrai“ būtų suteikiamos nepagrįstai didelės lėšų konfiskavimo galios.
Atkreipiame dėmesį, kad svarstomame Projekte nėra įtrauktos šios svarbios nuostatos, kurias būtina priimti su siūlomu Projektu. Neįtraukus šių nuostatų į Projektą, nebus įgyvendinamas pagrindinis Socmodelio tikslas – mažinti darbo apmokestinimą.
- „Sodros“ lubų įvedimas (10 str.) Šiuo metu galioja lubos „Sodros“ išmokoms. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą uždirba asmuo, jis visas bus apmokestinamas vienodu – 39,98 proc. dydžio „Sodros“ įmokų tarifu. Tuo tarpu, įvykus draudiminiam įvykiui (susirgus, išėjus į senatvės pensiją ar susilaukus vaiko) mokama išmoka jau bus skaičiuojama tik nuo dalies pajamų. Galiojanti neribotų įmokų ir ribotų išmokų sistema ne tik yra neteisinga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu, bet ir lemia mažesnį šalies konkurencingumą bei paskatas samdyti kvalifikuotus, daug pridėtinės vertės sukuriančius ir dėl to brangiai apmokamus specialistus. Buvo siūloma nustatyti 10 VDU dydžio „Sodros“ lubas – tokiu atveju jomis pasinaudotų mažiau nei 1000 gyventojų, todėl toks pasiūlymas Lietuvos konkurencingumo esmingai nepadidintų. Primename, jog įvesdama protingo dydžio „Sodros“ lubas (pavyzdžiui, 5 vidutinių draudžiamųjų pajamų – tokias, kokios galioja ir išmokoms), Lietuva galėtų laimėti konkurencingumo varžybas prieš Latviją, kurioje įvedus „solidarumo“ mokestį „Sodros“ lubos buvo de facto
- Įsipareigojimas po 1 p.p. kasmet mažinti „Sodros“ įmokas (23 str., 1 d.). Priėmus nuostatą, jog socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinamas 1 proc. 2017 m., o 2018 m. ir vėlesniais metais tarifas mažinamas tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kyla pavojus, jog nesant aiškaus įsipareigojimo, šis klausimas bus politizuotas ir kasmet nebus randama galimybių mažinti „Sodros“ įmokų tarifą, argumentuojant rizika valstybės finansų tvarumui. Atkreipiame dėmesį, kad taip nebus atsižvelgta į būtinybę mažinti darbo apmokestinimą, kuris Lietuvoje jau viršija išsivysčiusių šalių (EBPO valstybių narių) vidurkį. Tai savo rekomendacijose nuolat pabrėžia ne tik EBPO, bet ir TVF.
