LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo” projektą (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Šiuo nutarimo Projektu siekiama patvirtinti kreipimosi dėl dalinio darbo išmokų, taip pat jų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką bei joms skirti reikalingų duomenų pateikimą. Remiantis šiomis nuostatomis, dalinio darbo išmoka būtų skiriama su svarbiomis ekonominėmis priežastimis susidūrusios įmonės darbuotojams, kuriems galėtų būti iki 50 proc. sutrumpinta darbo laiko norma. Maksimalus išmokos mokėjimo terminas – 3 mėnesiai, o jos mokėjimas nutraukiamas pasibaigus darbo santykiams, darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo, nevykdant įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu ar įgijus bankrutuojančios įmonės statusą.
Siūlome: atsisakyti dalinio darbo išmokų skyrimo su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms arba tobulinti Dalinio darbo išmokų nuostatus:
- įtvirtinant būtinybę įmonei įrodyti, kad priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo yra išskirtinio ir laikino pobūdžio;
- atsisakant konsultavimosi su profesine sąjunga ar darbo taryba kaip kriterijaus, sprendžiant dėl dalinės darbo išmokos skyrimo;
- nustatant aiškius ne tik įmonės prastos finansinės padėties kriterijus bet ir įtvirtinant būtinybę pateikti įrodymus dėl veiklos tęstinumo, pasibaigus įmonės darbuotojams skirtų dalinio darbo išmokų mokėjimo laikotarpiui;
- atsisakant reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su visų mokesčių mokėjimu;
dėl žemiau išvardintų priežasčių:
Dalinio darbo išmokų skyrimo tvarka atveria daug erdvės piktnaudžiavimui
Dalinio darbo išmokų nuostatų projekto 2 sk. 7 d. numatyta, jog pagrindinės sąlygos kreipimuisi į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos teritorinį skyrių dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams yra dvi:
- Svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo.
- Egzistuojančios grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.
VSDF valdybos teritoriniam skyriui įvertinus prašymą skirti dalinio darbo išmoką, kartu pateiktus dokumentus bei jų pagrįstumą, VSDF taryba pateiktų savo išvadą, remiantis kuria VSDF valdybos teritorinis skyrius priimtų sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo. Atkreipiame dėmesį, kad nėra numatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos VSDF valdybos teritorinis skyrius galėtų įvertinti prašymo ir su juo pateiktų dokumentų pagrįstumą.
2 sk. 11 d. taip pat teigiama, jog ,,Fondo taryba, spręsdama, ar darbdavio ekonominės priežastys yra svarbios, vertina, ar jos turi objektyvią įtaką tam tikrai teritorijai ar ūkinės veiklos sektoriui, taip pat turi teisę nustatyti ir kitus kriterijus, pagal kuriuos vertinami darbdavio prašymai, bei dokumentus ir (ar) duomenis, kuriais jie turi būti įrodomi.” Atkreiptinas dėmesys, jog neegzistuojant kriterijų, pagal kuriuos vertinamas prašymas, sąrašui, šia nuostata Fondo tarybai priimant sprendimą dėl dalinio darbo išmokos skyrimo įtvirtinama galimybė piktnaudžiauti priimant šališką sprendimą.
Siūlome: atsisakyti dalinio darbo išmokų skyrimo.
Dalinio darbo išmokų skyrimo tvarka atveria daug erdvės rinkos sąlygų iškraipymui
Nuostata, dėl ekonominių priežasčių objektyvios įtakos tam tikrai teritorijai ar ūkinės veiklos sektoriui yra neaiški. Ja remiantis galima teigti, jog dalinio darbo išmoka turėtų būti skiriama tik toms įmonėms, kurių ekonominės priežastys yra makroekonominio lygmens – turinčios įtaką tam tikrai teritorijai ar ūkinės veiklos sektoriui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ekonominės priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, tokios kaip rinkos svyravimai, tam tikrų prekių embargas ir t.t. objektyviai paveikia visą šalies ūkį ar ekonominės veiklos sektorių. Įmonės savo veikloje nuolat susiduria su įvairiais sunkumais, stengiasi juos numatyti ir vertina savo veiklos riziką bei atitinkamai planuoja pinigų srautus. Įtvirtinus dalinio darbo išmokų skyrimą su sunkumais susiduriančioms įmonėms, būtų subsidijuojamos mažiau efektyviai veikiančios ar prasčiau savo veiklą planuojančios įmonės. Taip būtų sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos. Objektyvios priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, turėtų būti išskirtinio ir laikino pobūdžio.
Siūlome: įtvirtinti būtinybę įmonei įrodyti, kad priežastys, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo yra išskirtinio ir laikino pobūdžio.
Dalinio darbo išmokos pareikalautų didelių lėšų iš valstybės biudžeto
Nuostatų 3 sk. 14 d. numatyta, kad dalinio darbo išmokos dydis yra lygus nedarbo socialinio draudimo išmokai, perskaičiuotai, proporcingai dirbtam laikui (ne daugiau kaip 50 proc.). 2016 m. rugsėjo mėn. vidutinė nedarbo draudimo išmoka siekė 190,70 eurų. Jei į jas pretenduotų visų restruktūrizuojamų ir bankrutuojančių įmonių darbuotojai, vien 2016 m. pirmą pusmetį jiems būtų galėję reikėti išmokėti dalinio darbo išmokų už 1,2 mln. eurų. Vertinant, kad ekonominės krizės metais vien restruktūrizuojamų ir bankrutuojančių įmonių darbuotojų skaičius išauga daugiau nei 5 kartus, tokiais metais dalinio darbo išmokos iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 12,7 mln. eurų. Sunku įvertinti, kiek siektų lėšų poreikis, jei dėl dalinio darbo išmokų skyrimo kreiptųsi ne tik šios bankrutuojančios/restruktūrizuojamos, bet ir kitos sunkumų patiriančios verslo įmonės. Šis lėšų poreikis taptų papildoma našta ekonominio sunkmečio sąlygomis susitraukusiam šalies biudžetui.
Siūlome: atsisakyti dalinio darbo išmokos skyrimo.
Konsultavimasis su darbo taryba ar profsąjunga negali būti kriterijus dalinio darbo išmokų skyrimo sprendime
Remiantis 2 sk. 8 d. 4 p., kuriame teigiama, jog kartu su prašymu skirti dalinio darbo išmoką privaloma pateikti ir ,,dokumentus, patvirtinančius, kad darbdavys dėl grupės darbuotojų atleidimo konsultavosi su darbo taryba, kai jos nėra – profesine sąjunga”, galima teigti, jog dalinio darbo išmokų instrumentu galės pasinaudoti tik vidutinio dydžio ir didžiosios šalies įmonės, kuriose įsteigtos darbo tarybos ar profesinės sąjungos. Ši nuostata yra diskriminacinė, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. nedarbo socialinio draudimo įmoka 0,5 p.p. bus padidinta visiems šalies dirbantiesiems, o ne tik tiems, kurie galės pretenduoti į dalinio darbo išmoką.
Jei dalinio darbo išmokos yra skiriamos išskirtiniais atvejais, esant svarbiam poveikiui sektoriui ar teritorijai, konsultacija su darbo tarybomis ar profsąjungomis negali būti vienu iš kriterijų, sprendžiant dėl dalinio darbo išmokos skyrimo. Dar daugiau, tokia nuostata visiškai nepagrįstai suteikia derybinės galios profesinėms sąjungoms ar darbo taryboms, o tai yra visiškai nesusiję su dalinio darbo išmokų deklaruojamais tikslais. Juolab, kad padidintos socialinio draudimo įmokos mokamos nuo visų įmonių atlyginimų, nepriklausomai nuo to, veikia joje darbo taryba / profesinė sąjunga, ar ne.
Siūlome: Siūlome atsisakyti konsultavimosi su profesine sąjunga, darbo taryba kaip kriterijaus, sprendžiant dėl dalinės darbo išmokos skyrimo.
Dalinio darbo išmokų skyrimas neužtikrintų įmonių veiklos tęstinumo
Iš nuostatuose įtvirtintų sąlygų, jog dalinio darbo išmokos trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 mėn. ir jos mokėjimas nutraukiamas darbdaviui įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, galima spręsti, jog pagrindinis dalinio darbo išmokų skyrimo tikslas yra užtikrinti, jog laikinai (iki 3 mėn.) su svarbiomis ekonominėmis priežastimis susidūrusi įmonė galėtų tęsti veiklą neatleisdama darbuotojų.
Remiantis analogija su Įmonių restruktūrizavimo įstatymu, kurio tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, galima teigti, jog skiriant dalinio darbo išmokas turėtų būti vadovaujamasi panašiais kriterijais, kaip ir priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo.
Tačiau nuostatų projekte nėra keliami jokie reikalavimai dėl įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimo. T.y., kartu su motyvuotu prašymu darbdavys jį vertinančiai institucijai privalėtų pateikti tik: įmonės balansą, vadovo pasirašytas paskutinio ketvirčio finansinės atskaitomybės formas; pažymas, apie daugiau kaip 3 mėnesius pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams; pažymas, patvirtinančias sumažėjusią apyvartą, darbų ar paslaugų apimtį per paskutinį ketvirtį; dokumentus, patvirtinančius, kad darbdavys dėl grupės darbuotojų atleidimo konsultavosi su darbo taryba, kai jos nėra – profesine sąjunga; kitus dokumentus, pagrindžiančius svarbias ekonomines priežastis.
Tuo tarpu įmonės, siekiančios, kad būtų pradėtas jų restruktūrizavimas, be kitų pateikiamų duomenų, turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriame privalo būti numatytos šios priemonės:
1) nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos;
2) įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai;
3) įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas;
4) turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos;
5) numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės;
6) numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos;
7) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai.
Kitaip tariant, nors įteisinant dalinio darbo išmokas siekiama analogiškų tikslų, kaip ir restruktūrizuojant įmonę, – užtikrinti jos veiklos tęstinumą – dalinio darbo išmokų nuostatuose nenumatyti jokie kriterijai, kuriais remiantis įmonė privalėtų jį pagrįsti. Į dalinio darbo išmokas galėtų pretenduoti visos įmonės, patiriančios sunkumų, t.y. nėra jokių saugiklių visoms įmonėms prieš restruktūrizacijos proceso ar bankroto procedūros pradžią pasinaudoti galimybe dar ir gauti dalinio darbo išmokas savo darbuotojams.
Siūlome: atsisakyti dalinio darbo išmokos skyrimo arba nustatyti aiškius ne tik įmonės prastos finansinės padėties kriterijus bet ir įtvirtinti būtinybę pateikti įrodymus dėl veiklos tęstinumo, pasibaigus įmonės darbuotojams skirtų dalinio darbo išmokų mokėjimo laikotarpiui.
Reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su visų mokesčių mokėjimu yra perteklinis
Nuostatų 2 sk. 9 d. numatyta, kad ,,dalinio darbo išmoka gali būti skiriama ir mokama tik darbdavio, kuris yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu”. Atkreipiame dėmesį, jog reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus susijusius su įmokų, kuriomis finansuojamos dalinio darbo išmokos, mokėjimu yra pateisinamas, tačiau reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su visų mokesčių mokėjimu yra perteklinis ir pažeidžia kreditorių reikalavimų eilę ir tenkinimo tvarką. Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija tenkinami tik antrąja eile.
Įmonė, susidūrusi su svarbiomis ekonominėmis priežastimis, dėl kurių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, gali būti skolinga ne tik kitiems kreditoriams (remiantis nuostatų 2 sk. 8 d. 2 p. daugiau kaip 3 mėn. pradelsti finansiniai įsipareigojimai ir yra vertinama kaip svarbi ekonominė priežastis), darbuotojams, bet ir mokesčių administratoriui. Reikalavimas pirmiausiai atsiskaityti su mokesčių administratoriumi lemtų, kad darbdavio pastangos būtų nukreiptos ne į įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimą, o į mokestinių prievolių likvidavimą.
Siūlome: atsisakyti reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su visų mokesčių mokėjimu.
