Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-112)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-112) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, t. y. atsisakyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Įstatymo projektu siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat panaikinti galimybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis pratęsti po 2017 m. sausio 1 d.
Siūlome nepritarti projektui dėl žemiau įvardytų priežasčių:
Egzistuojanti paskata investiciniam gyvybės draudimui (IGD) yra ne tiek mokestinė lengvata, kiek mokesčių atidėjimas į ateitį
Esminės nuostatos taikomos IGD sutartims, sudarytoms po 2013 metų, yra dvi. Pirma, kiek mokesčių kaupimo metu yra susigrąžinęs žmogus, tiek mokesčių jis sumokės gaudamas IGD išmoką (pagal GPMĮ 12 str.). Tai reiškia, kad ši tvarka, taikoma IGD yra ne tiek lengvata, kiek mokesčių atidėjimas.
Tiesa, investicinis IGD prieaugis, jei draudimo sutartis išlaikoma 10 metų, nėra apmokestinamas (GPMĮ 11 str.). Jei Projekto rengėjas mano, kad tai yra esminis bruožas, kodėl IGD produktams yra sukuriamos nepagrįstai palankesnės sąlygos palyginus su kitais produktais, tikslinga būtų koreguoti šią konkrečią nuostatą, o ne IGD apmokestinimą apskritai.
Pagal dabartinį reglamentavimą tikroji mokesčio lengvata, t.y. kuomet IGD įmokoms taikoma GPM lengvata, ir gaunant IGD išmokas jos nėra apmokestinamos galioja jei sutartys:
1) išlaikytos 10 metų, o išmokos gavėjui yra mažiau nei 26 metai;
2) išlaikytos 5 metus, tačiau gavėjui iki pensijos yra likę ne mažiau nei 5 metai;
3) išlaikytos 5 metus, tačiau gavėjui nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis;
4) išlaikytos 5 metus, tačiau gavėjas yra yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
5) taip pat 2, 3, 4 punktai taikomi ir anksčiau laiko nutrauktoms sutartims.
Paprastai tariant, tikroji mokestinė lengvata yra taikoma tik aukščiau išvardintiems išimtiniams atvejams. Jei įstatymo rengėjas mano, kad šie žmonės patiria nepagrįstą naudą dėl IGD apmokestinimo išimčių, proporcinga būtų siūlyti netaikyti mokesčių lengvatos išmokų gavėjams, kuriems iki pensijos likę mažiau nei 5 metai, kuriems pripažintas neįgalumas ar kurie turi neįgalių vaikų.
Jei IGD apmokestinimą norima keisti dėl nevienodų konkurencijos taisyklių – reikia daugiau tyrimų
Jei dabartinį IGD apmokestinimą norima keisti todėl, kad panašiems asmeninio investavimo produktams yra taikomos griežtesnės sąlygos, ir taip minėtiems produktams yra sukuriamos nelygios konkurencinės sąlygos, tuomet proporcinga būtų svarstyti galimybę pritaikyti kitų produktų reglamentavimą prie IGD lygio.
Kadangi šis argumentas nėra išplėtotas aiškinamajame rašte ir kituose Projektą lydinčiuose dokumentuose, tikslinga būtų Projekto svarstymą atidėti, kol bus išnagrinėtos kitos, apmokestinimą suvienodinančios galimybės, o ne tik IGD apmokestinimo pokyčiai išdėstyti Projekte.
Įstatymo priėmimas skubos tvarka prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymui:
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas inicijuotas 2016 m. lapkričio 30 d., kuriame pasiūlyta įstatymo įsigaliojimo data 2017 m. sausio 1 d. Tai suponuoja įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą skubos tvarka, nors nėra jokių priežasčių nesivadovauti Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, „kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus”. Šis įstatymas svarstomas skubos tvarka neišdiskutavus visuomenėje ir tinkamai neįsivertinus galimos įstatymo naudos ar žalos.
Be to, įstatymo įsigaliojimo data prieštarauja Teisėkūros įstatymo 20 straipsnio 3 daliai teigiančiai, kad „Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos”.
Taip pat ši iniciatyva prieštarauja pačiai 17-osios LRV programos nuostatai, kuria siekiama, kad „kertiniais mokesčių politikos principais liktų aiškumas ir skaidrumas. Keičiamų įstatymų pataisų įsigaliojimas bus nustatomas vadovaujantis „dviejų datų“ taisykle ir bus siekiama, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.“
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome nepritarti siūlomam GPM įstatymo pakeitimui ir grąžinti tobulinti pagal aukščiau išdėstytas pastabas.
