Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektui XIIP-4639
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektą XIIP-4639 (Projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Pirma, pagal Projekte naudojamą nekonkretų apibrėžimą ne vienoje šalyje, nepriklausančioje ES, pagaminta elektros energija gali būti pripažinta netinkama importuoti į Lietuvos teritoriją (panašią pastabą teikia ir Seimo Teisės departamentas) Tai sudarytų nepagrįstas ir ekonomiškai žalingas prielaidas riboti elektros energijos importo galimybes Lietuvos vartotojams.
Elektros energijos importas vyksta tuomet, kai vartotojai pasirenka pirkti elektros energijos energiją iš tiekėjų, kurie savo ruožtu perka elektros energiją iš gamintojų (ar pardavėjų). Pirkėjo iš tiekėjo perkama elektros energija skirtingais laiko tarpais gali būti pagaminta skirtingose elektrinėse. Gali būti sudėtinga (ar net neįmanoma) atskirti, kuriose tiksliai elektrinėse pagaminta elektra yra „nesaugi“ ar „nešvari“, kyla grėsmė, kad gali būti uždraustas importas iš visų konkrečios šalies elektrinių arba tiekėjų (panašią pastabą, t.y. kad gali būti neįmanoma atskirti ir identifikuoti konkretaus tiekėjo tiekiamos konkrečioje elektrinėje pagamintos elektros energijos teikia ir Europos teisės departamentas; žr. Pastabą Nr. 2)
Toks politinis sprendimas, savaime suprantama, yra įmanomas, tačiau tuomet Projektas taip ir turėtų būti pateikiamas, o jo priėmimas – diskutuojamas būtent per šią prizmę.
Antra, sąmoningai atsisakius galimybių importuoti elektros energiją, o ypač pigesnę, sumažėtų Lietuvos energetinis saugumas. Apribojimai numatyti Projekte sumažintų tiekimo (importo) šaltinių skaičių ir tiekėjų diversifikaciją, tai sumažintų fizinį tiekimo saugumą. O atsisakius pigesnio importo sumažėtų energijos įperkamumas, kas savo ruožtu irgi sumažintų energetinį saugumą.
Trečia, tikėtina, kad atsisakius pigaus importo iš ne ES šalių, elektros energijos kaina smarkiai didėtų. Tai jau yra įvykę 2013-metais, kuomet dėl smarkaus importo iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjimo, didmeninė elektros energijos kaina smarkiai išaugo. Kaip teigiama Litgrid ataskaitose: „Esminės vasaros, rugsėjo ir spalio mėnesių aukštų kainų elektros biržoje priežastys – tai vietinės konkurencingos generacijos trūkumas, planiniai Karaliaučiaus ir kitų regione esančių elektrinių remontai, BRELL elektros žiedo tarpsisteminių jungčių remontai <…> Remontui išjungus pusę 450 megavatų (MW) galios bloko Karaliaučiaus elektrinėje, likusi generacija regione užtikrino tik vietos vartotojų poreikius, o Lietuvos biržoje nebeliko Karaliaučiuje gaminamos elektros pasiūlos.“ (Elektros rinkos apžvalga, 2013 spalio mėn.).
Ir atvirkščiai: „Paskutinėmis spalio dienomis pasibaigus Karaliaučiaus elektrinės remontams, elektros tiekimas iš Karaliaučiaus į Lietuvą per pastarąjį mėnesį išaugo daugiau kaip 2,5 karto ir vidutiniškai siekė 320 megavatų (MW). Mažėjant BRELL elektros žiedo tarpsisteminių jungčių remontams ir jų įtakai Baltijos šalių vidiniams tinklams bei dėl padidėjusių rezervinių galių Latvijos energetikos sistemoje, galimybė importuoti elektrą iš Estijos į Latviją ir Lietuvą išaugo 18 proc., o iš Rusijos ir Baltarusijos – 62 proc.“ Litgrid duomenimis, vidutinė elektros kaina biržoje 2013 spalį buvo 22,2 ct/kWh, o lapkritį – 16,3 ct/kWh. Tai rodo, kad bent artimuoju laikotarpiu, jei į Lietuvos rinką nebus leidžiama patekti pigiai importuotai elektros energijai, kainos augimas – labai tikėtinas.
Ketvirta, Projekte numatytas importo ribojimas gali būti nesuderinamas su šalies ekonominiais interesais. Tai atsispindi ir naujame Nacionalinės Energetikos Strategijos (NES) projekte, kuriame konstatuojama, kad „Dėl santykinai didelių gamtinių dujų kainų daugumos šalyje esančių elektrinių, įskaitant ir devintąjį Lietuvos elektrinės bloką, gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina.“ (23 psl., Nacionalinė Energetikos Strategija, Pirminis projektas diskusijoms).
Dar daugiau, NES projektas pripažįsta importą iš trečiųjų šalių naudingu, siekiant žemų kainų vartotojams, ir vieną iš strateginių uždavinių Elektros sektoriuje siūlo formuluoti taip: „Lankstus ir racionalus vietinių generavimo šaltinių, bendros ES ir trečiųjų šalių elektros rinkų ir tarpsisteminių jungčių teikiamų galimybių išnaudojimas (įskaitant tranzitinių srautų užtikrinimą, rezervavimo ir balansavimo paslaugų teikimą) šalies vartotojų aprūpinimui konkurencinga elektros energija“ (24 psl.)
Penkta, elektros energija buitiniams vartotojams nėra pigi. 2016 m. viena kilovatvalandė buitiniam vartotojui Lietuvoje atsiėjo 0,12 Eur, ES vidurkis – 0,20 Eur (šaltinis – Eurostat). Tačiau, jei atsižvelgti į atlyginimų ir pajamų skirtumus, reikšmingas kainos didėjimas būtų skausmingas buitiniams vartotojams (gyventojams), ar net gali pareikalauti lėšų kompensacijoms.
Šešta, Lietuvos pramoniniams vartotojams (pvz., suvartojantiems 70 – 150 GWh per metus) elektros energijos kilovatvalandė atsieina vidutiniškai tiek pat, kiek ES vidurkis, tačiau daugiau nei regiono įmonėms (šaltinis – Eurostat). Jei dėl Projekte numatyto importo ribojimo reikšmingai išaugtų elektros energijos kaina Lietuvoje, tai neigiamai paveiktų Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumą konkurentų atžvilgiu (ypač jei kitos regiono šalys nesiimtų analogiškų ribojimų).
Todėl siūlome nepritarti Projektui arba grąžinti jį tobulinti, atliekant išsamų Projekto poveikio vertinimą, ir, be kita ko, atsakant į šiuos klausimus:
Kaip bus užtikrinta, kad į Lietuvos rinką nepateks būtent Astravo elektrinėje pagaminta elektros energija, o ne visa elektros energija, pagaminta ne ES šalyse?
Kiek didės didmeninė elektros energijos kaina, energijos kaina buitiniams ir pramoniniams vartotojams Lietuvoje? Kaip paveiks Lietuvos įmonių konkurencingumą regione?
