Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) projekto pakeitimus ir teikia pastabas dėl siūlomo Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies pakeitimo.
Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „ vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis“ siūloma papildyti tokia išlyga „ išskyrus atvejus, kai privatūs debesijos paslaugų teikėjai reikiamų debesijos paslaugų suteikti negali“ (toliau ir – nuostatos papildymas). Nuostatos papildymas argumentuojamas tuo, kad „privatūs debesijos paslaugų teikėjai ne visada galės užtikrinti tinkamą debesijos paslaugų teikimą“.
LLRI siūlo atsisakyti nuostatos papildymo dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Pataisos siūlytojų argumentas yra nepagrįstas
Projekte nėra paaiškinama, kas yra tinkamas debesijos paslaugų teikimas ir kuo grindžiama abejonė, kad privatūs paslaugų teikėjai ne visada galės užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą. Žemiau pateikti faktai rodo, kad Lietuvos IT sektorius yra pažangus, patikimas ir konkurencingas, tad neturėtų kelti abejonių, kad negalės teikti atitinkamų paslaugų.
1. Debesijos paslaugų pasiūla yra pakankama
Debesų kompiuterijos ar debesijos paslaugos – tai informacinių technologijų infrastruktūros resursų nuoma. Pagrindinis debesijos paslaugų resursas yra duomenų centrai. Lietuvoje veikia daugiau nei 10 skirtingo saugumo lygio duomenų centrų . Tarp jų yra ir labai aukšto saugumo lygmens, prilyginamo III ar IV „Tier“ kategorijai, duomenų centrai. Daugelis jų siūlo ir teikia paslaugas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių užsakovams. Tuo atveju, jei Lietuvoje esamų duomenų centrų pajėgumo nepakaktų, privatus debesijos paslaugų teikėjas paslaugų teikimą galėtų užtikrinti naudodamasis bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėje esančia infrastruktūra (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Tai išplečia pasiūlos ribas ir nesudaro pagrindo abejoti, kad privatūs debesijos paslaugų teikėjai nebus pajėgūs teikti šių paslaugų.
2. IT sektoriaus įmonių reputacijos lygis yra aukštesnis už Europos vidurkį
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Kantar TNS“ kartu su nacionaline informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“ atliko Lietuvos IT sektoriaus įmonių reputacijos lygio tyrimą . Tyrimo rezultatai parodė, kad IT sektoriaus įmonių reputacijos lygis yra labai aukštas, didesnis nei Europos vidurkis. Šiais metais Lietuvos IT sektoriaus reputacijos indeksas siekia 69 punktus (praėjusiais metais buvo 67 punktai), kai tuo tarpu Europos vidurkis yra 56 punktai.
3. Pataisos siūlytojai nekvestionuoja valstybinių debesijos paslaugų teikėjų kompetencijos
Net jei nuostatos papildymas laikomas apsidraudimu ar atsargumo priemone, tuomet analogiškas papildymas, laikantis nediskriminavimo ir nuoseklumo principų, turėtų būti taikomas ir kitos Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatos „Ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius sudarančias informacines sistemas ir registrus institucijos tvarko naudodamosi tik valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis “, atžvilgiu. Tačiau toks pakeitimas nėra siūlomas. Vadinasi, nėra abejojama, kad valstybiniai debesijos paslaugų teikėjai visada užtikrins tinkamą paslaugų teikimą. Nuostatos papildymo siūlymas prieštarauja logikai, kad didesnį paslaugų efektyvumą ir patikimumą galėtų užtikrinti teikėjas, kurio pagrindinė veikla ir yra teikti debesijos paslaugas, kuris turi patirtį šioje srityje ir yra pelnęs kitų paslaugų gavėjų pasitikėjimą Lietuvoje ir užsienyje.
Be to, dėl siūlomo nuostatos papildymo LLRI mato šias grėsmes:
1. Nuostatos papildymas mažins teisinį tikrumą, sudarys sąlygas piktnaudžiavimui
Įsigaliojęs minėtas nuostatos papildymas įneš reguliavimo neaiškumo. Nesant aiškių kriterijų, pagrindžiančių, kodėl vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinių išteklių tvarkymui debesijos paslaugos bus perkamos ne iš privačių, o iš valstybinių tiekėjų, gali kilti sekančios pasekmės.
Pirma, dėl spaudimo iš politikų, neskaidrių pirkimų procedūrų, valstybės institucijos gali būti linkusios paslaugas pirkti iš valstybinių tiekėjų, o ne iš privačių, t. y. išimtimi gali būti piktnaudžiaujama, panašiai kaip dabar yra piktnaudžiaujama vidaus sandoriais.
Antra, ši nuostata ir jos sukeliamas pasekmes, privatus sektorius gali priimti kaip signalą neinvestuoti (ar investuoti mažiau) į debesijos paslaugų viešajam sektoriui sukūrimą.
2. Užprogramuotas valstybinių debesijos paslaugų teikėjų neefektyvumas
Įstatyme numatyta, kad valstybiniai paslaugų teikėjai bus atsakingi už ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius sudarančių informacinių sistemų ir registrų tvarkymą. Valstybiniai teikėjai investavę į duomenų centro statybas ir debesijos paslaugų kūrimą, tikėtina, susidurs su neefektyvumo, t. y. pernelyg didelių kaštų ir aukštų paslaugų kainų, problema. Todėl gali kilti noras „atpiginti“ paslaugas didinant jų paklausą, t. y. didinant paslaugos gavėjų ratą. O tai galėtų būti daroma dviem būdais: pradedant teikti paslaugas vidutinės svarbos ir mažiausios svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojams ir (arba) dar blogiau – siūlant paslaugas rinkoje. Tokiu būdu valstybiniai debesijos paslaugų teikėjai konkuruotų su privačiais teikėjais, ir galimai pažeistų sąžiningos konkurencijos principus.
Išvada
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, LLRI siūlo atsisakyti Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatos papildymo „ išskyrus atvejus, kai privatūs debesijos paslaugų teikėjai reikiamų debesijos paslaugų suteikti negali“.
