Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo „Informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano“ projekto (toliau – Planas) naujos redakcijos 1 priedą[1] „Plano tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir įgyvendinančios institucijos“ ir teikia pastabas apie Plano 1 priede nurodyto 5.1. uždavinio vykdymui numatytą priemonę 5.1.1. ir kitus su jos įgyvendinimu susijusius dokumentus.
Projekto kontekstas
Plano 1 priede nurodyto 5.1. uždavinio „plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo“ įgyvendinimui numatytos 5.1.1. priemonės „plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą kaimo vietovėse, užtikrinant jos prieinamumą visiems elektroninių ryšių operatoriams ir jos efektyvų panaudojimą“ vykdytoju nurodyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos valdoma VšĮ „Plačiajuostis internetas“. VšĮ „Plačiajuostis internetas“, vykdydama „Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano“ (toliau – NKP planas)[2] priede „NKP plano priemonių planas ir siekiami rodikliai“ numatytą priemonę „1.1.1. Plėtoti naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą, statant bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelines linijas baltosiose šalies teritorijose“, pradėjo šios priemonės įgyvendinimo darbus.
Pagrindinė VšĮ „Plačiajuostis internetas“ veikla yra infrastruktūros, skirtos plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, plėtra tose teritorijose, kuriose šios paslaugos nėra teikiamos ir 3 metų laikotarpiu neplanuojamos pradėti teikti (toliau – baltosios teritorijos). Deklaruojamas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vykdomos naujos kartos interneto prieigos plėtros tikslas yra visiems Lietuvos gyventojams iki 2020 m. suteikti galimybę naudotis 30 Mb/s ar spartesniu plačiajuosčiu ryšiu.
Lietuvoje nebėra poreikio plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros
Kaip nurodoma NKP plane, tolesnė plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra planuojama, tiesiant ne pagrindinius tinklus, kaip buvo iki šiol, bet – prieigos tinklus. Prieigos tinklą sudaro taip vadinamosios „paskutinės mylios“ ryšio linijos nutiesiamos nuo pagrindinio (magistralinio) tinklo iki galutinio paslaugos gavėjo patalpos. Prieigos tinklų tiesimui planuojama naudoti ne tik šviesolaidines ryšio linijas, kaip iki šiol, bet ir bokštus. Tai reiškia, kad baltųjų teritorijų gyventojai potencialiai galės naudotis ne tik fiksuotojo ryšio, bet ir judriojo ar bevielio ryšio paslaugomis.
Europos Komisijos duomenimis[i], Lietuvoje 2016 m. 30 Mb/s ir spartesnėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis turėjo galimybę naudotis 98 proc. namų ūkių. Tą patvirtina ir Lietuvos operatorių veiksmai, aktyviai investuojant į šviesolaidinių ryšio linijų ir judriojo ryšio tinklus. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) duomenimis, 2016 m. III ketvirčio pabaigoje šalies teritorijoje veikė 3 667 LTE bazinės stotys, t. y. beveik 4 kartus daugiau nei 2014 m. III ketv., kuomet buvo patvirtintas NKP planas.
Esant tokiai LTE tinklų vystymo spartai, 2016 m. Lietuva paskelbta pirma Europoje ir trečia pasaulyje pagal judriojo 4G interneto aprėptį (84,73 proc. „OpenSignal“[ii]). Be to Lietuvos gyventojai ne tik turi technines galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu, šios paslaugos taip pat yra pigiausios Europos Sąjungoje (ES) (Europos Komisijos 2015 m. duomenys[iii]).
Atsižvelgiant į šiuos faktus, galima teigti, kad Lietuva keliamą tikslą – užtikrinti plačiajuostį ryšį visiems gyventojams – jau pasiekė ir tai padarė anksčiau laiko. Infrastruktūros trūkumo problemos, kurią vis dar planuojama spręsti, jau nebėra.
Plačiajuosčio interneto prieigos paslaugomis nesinaudojama ne dėl galimybių trūkumo, o dėl poreikio nebuvimo
Nors ir esant galimybei naudotis pigiomis interneto prieigos paslaugomis, 2016 m. jomis naudojosi 72 proc. namų ūkių (Lietuvos statistikos departamentas[iv]). 60 proc. nesinaudojančių internetu namų ūkių to priežastimi įvardino poreikio nebuvimą ir tik 0,8 proc. jų nurodė, kad šiomis paslaugomis nesinaudoja dėl to, kad jų gyvenamoje vietoje nėra techninių galimybių (Lietuvos statistikos departamento 2016 m. duomenys[v]). Taigi problemos (jeigu tai galima laikyti problema) esmę sudaro ne galimybių, o poreikio nebuvimas.
Pagrindiniai nesinaudojančių plačiajuosčio ryšio paslaugomis segmentai yra vyresnio amžiaus (tarp jų pensinio amžiaus) ir (arba) kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės[vi]. Tačiau šių segmentų naudojimasis internetu auga kasmet ir be valstybės įsikišimo.
NKP plane numatytos investicijos naudingos tik vienam rinkos dalyviui
Lietuvoje plačiajuosčio ryšio paslaugas teikia apie 100 paslaugų teikėjų, 5 iš jų šias paslaugas teikia judriojo ryšio tinklais. Judriojo ryšio tinklus sudaro: antžeminiai statiniai – bokštai, radijo dažniai ir kita įranga. Dėl laisvų radijo dažnių nebuvimo, tikimybė, kad šiame segmente veikiančių rinkos dalyvių skaičius augs, yra labai menka.
Todėl VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ketinimai, prieigos tinklus vystyti statant bokštus, o ne tiesiant šviesolaidines ryšio linijas, aktualūs tik 5 ūkio subjektams[vii]: UAB „Balticum TV“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“, Telia Lietuva, AB, ir Telecentrui.
Atsižvelgiant į jau pasiektą trijų didžiųjų judriojo ryšio operatorių (UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“, Telia Lietuva, AB) LTE tinklų plėtros lygį Lietuvoje, prieiga prie VšĮ „Plačiajuostis internetas“ planuojamų statyti bokštų, šiems operatoriams, tikėtina, būtų nebeaktuali.
Telecentras turi tik apie 16 proc. visų Lietuvoje veikiančių LTE bazinių stočių ir kalba apie plėtros planus. Apie šiuos planus operatorius užsimena savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai[viii], kalbėdamas apie išmaniosios televizijos LTE tinkle plėtrą. Darytina prielaida, kad Telecentras ir yra bene vienintelis ūkio subjektas, kuris galimai naudotųsi VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pastatytais bokštais.
Taigi, sprendimas prieigos tinklus plėsti, statant bokštus, nesudaro sąlygų konkurencijai. Priešingai, sprendimas galimai aktualus ir naudingas tik vienam rinkos dalyviui – Telecentrui.
Neveikimo mažmeninėje rinkoje sąlyga turėtų galioti ir su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ susijusiems juridiniams asmenims
Kaip nurodo patys NKP plano kūrėjai: „kai kuriamo naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo savininku parenkamas elektroninių ryšių rinkoje veikiantis ūkio subjektas, teikiantis mažmenines paslaugas, susiduriama su konkurencijos iššūkiais“ (NKP plano 12.1. punktas[ix]). Pažymėtina, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“, kuris šiuo atveju yra kuriamo naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo savininkas, neplanuoja teikti mažmeninių paslaugų. Priešingu atveju VšĮ „Plačiajuostis internetas“, turėtų visas galimybes taikyti sau geresnes sąlygas, naudojantis didmenine prieiga prie savo valdomos infrastruktūros, nei taikytų kitiems ir tuo įgytų konkurencinį pranašumą. Siekiant nuoseklaus šio principo įgyvendinimo, lygiai tokia pati sąlyga turėtų galioti ir visiems su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ susijusiems juridiniams asmenims. Pažymėtina, kad tiek VšĮ „Plačiajuostis internetas“, tiek Telecentro vienintelis akcininkas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Taigi, būtina užtikrinti, kad nei VšĮ „Plačiajuostis internetas“, nei su ja susiję asmenys, tarp jų ir Telecentras, neturėtų galimybės teikti mažmeninių paslaugų, naudojantis VšĮ „Plačiajuostis internetas“ teikiamomis didmeninėmis paslaugomis.
Analogiškas principas yra taikomas ir privačių ūkio subjektų atžvilgiu. Pavyzdžiui, RRT priima sprendimus ne tik didelę įtaką turinčio ir atitinkamoje rinkoje veikiančio ūkio subjekto atžvilgiu, bet ir visų su šiuo ūkio subjektu susijusių juridinių asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiima susiję juridiniai asmenys.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus ir į tai, kad esami rinkos dalyviai įrodė, kad yra pajėgūs be valstybės intervencijų užtikrinti vartotojų poreikių tenkinimą, LLRI siūlo atsisakyti planų tiesti prieigos tinklus už mokesčių mokėtojų pinigus.
LLRI siūlo išbraukti Plano 1 priede nurodyto 5.1. uždavinio įgyvendinimui numatytą 5.1.1. priemonę, t. y. atsisakyti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ planų tiesti prieigos tinklus statant bokštus.
————————————–
[1] Plano 1 priedas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 16-9583(4)[1] „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 478 „Dėl informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1281 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ projektu.
[2] NKP planas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3-410-(e) „Dėl Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano patvirtinimo“.
[i] https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/scoreboard/lithuania
[ii] https://opensignal.com/reports/2016/11/state-of-lte
[iii] https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/broadband-internet-access-cost-biac-study
[iv] http://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/document.pdf
[v] http://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/document.pdf
[vi] http://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/document.pdf
[vii] http://www.rrt.lt/rrt/lt/verslui/istekliai/radijo-dazniai/leidimu-sk-ribotas.html
[viii] http://www.telecentras.lt/2016/10/14/telecentras-vienas-pirmuju-europoje-pasiule-vartotojams-ismaniaja-televizija-per-lte-tinkla/
[ix] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7e1fdab0600411e4bad5c03f56793630
