Mitybinis paternalizmas – tai valdžios siekis ribojimais, draudimais arba mokesčiais priversti visuomenę suvartoti mažiau kilokalorijų ir/ ar sveikiau maitintis. Norint parodyti, kokį poveikį turi mitybinio paternalizmo politika, šiame darbe yra apžvelgtos mokslinės studijos, nagrinėjusios ko buvo siekiama ir kaip suveikė maisto produktų ir/ar jų ingredientų apmokestinimas Meksikoje, Vengrijoje, Danijoje ir Berklio mieste Kalifornijoje (JAV).
2014 m. cukraus apmokestinimas Meksikoje sąlygojo nereikšmingą kilokalorijų (iki 30 į dieną) vartojimo sumažėjimą, nes gyventojai pradėjo vartoti kitus alternatyvius kaloringus produktus. Mokestis mažino žmonių perkamąją galią, kai kurios įmonės mažino darbo vietų skaičių.
2011 m. Vengrijoje įvestas mokestis maisto produktams, turintiems aukštą druskos ar cukraus kiekį nutukimo ir jo augimo tempo nesumažino, nes vengrai toliau vartojo kaloringus, tačiau neapmokestintus maisto produktus. Mokestis
skurdino tiek gyventojus, tiek verslą: mažino gyventojų perkamąją galią, vertė kai kuriuos gamintojus mažinti darbo vietų skaičių.
Danijoje 2011 m. įvestas mokestis riebiam maistui 2013 m. buvo atšauktas, nes užduoties – sumažinti nutukimo ir jo augimo tendencijų – įgyvendinti nepadėjo (net 80% danų nepakeitė savo mitybos įpročių). Danų perkamosios galios sumažėjimas skatino juos ieškoti pigesnių apsipirkimo vietų (Danijoje ir užsienyje). Augo administracinės išlaidos verslui, buvo atleista darbuotojų.
Apie 2014 m. įvestą mokestį gazuotiems gėrimams Berklio mieste Kalifornijoje (JAV) duomenų yra mažiausiai. Tačiau yra pastebėta, kad gazuotų gėrimų apmokestinimas mažino jų įperkamumą ir vertė gyventojus juos įsigyti kaimyniniuose miestuose (Oaklande, San Franciske), kur mokestis netaikytas.
Visais keturiais atvejais mitybinio paternalizmo politika turėjo ribotą įtaką ir nedavė lauktų rezultatų, tačiau sukėlė papildomas neigiamas pasekmes.
Visą analizę skaitykite čia.
