Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. 17-10215
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. 17-10215 ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma:
– padidinti galiojantį 330,17 Eur/1000 l akcizų tarifą dyzeliniam kurui iki 347 Eur/1000 l (dėl siūlomų pakeitimų šio produkto kaina galėtų padidėti apie 0,02 euro (arba ~2 %) už produkto litrą);
Siūlome nedidinti galiojančių akcizų tarifo dyzeliniam kurui dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Akcizu apmokestinto dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje ir taip yra vienas mažiausių ES. Jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniam kurui, palygintume su vidutinėmis pajamomis, aukštesnis akcizas nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje (žr. 1 lentelę). Kadangi degalai yra labai svarbi kasdienio vartojimo prekė, akcizo didinimas ir su juo susijęs kainų kilimas mažins gyventojų perkamąją galią. Žemas dyzelino įperkamumas be kita ko rodo, kad nėra jokių pagrįstų priežasčių didinti akcizo mokesčio dydį.
1 lentelė. Dyzelinio kuro akcizo įperkamumas ES[1]
[1] Šaltinis: EK duomenys, Eurostat, LLRI skaičiavimai
Dyzelino akcizo padidinimas padidintų sąnaudas įmonėms ir kainas vartotojams
Kartu būtina įvertinti, kaip akcizo kainų kilimas atsilieptų šalies verslui – būtent dyzeliniai degalai tradiciškai labiau paplitę verslo sektoriuje – krovinių ir keleivių pervežimo ir pan. srityse. Tai savo ruožtu prisidėtų prie vartotojų kainų augimo šiose ekonominėse veiklose, ir (tiesa, nežymiai) prie bendro vartotojų kainų lygio augimo.
Pabrangus dyzeliniam kurui būtų sukurtos paskatos jį legaliais arba nelegaliais būdais įsigyti kaimyninėse šalyse
Lietuvoje 1 l dyzelinio kuro mažmeninėje rinkoje kainuoja ~0,97 Eur, Baltarusijoje – 0,56 Eur, Rusijoje – 0,54 Eur.[1] Nelegalus kuras jau dabar sudaro apie 15 proc. kuro rinkos.[2] Padidinus akcizą ir dėl to išaugus dyzelinio kuro kainai, paskatos įsigyti kurą legaliais arba nelegaliais būdais šiose kaimyninėse šalyse nesumažėtų. Dėl šios priežasties planuojamos padidėjusios akcizų mokesčio pajamos į biudžetą gali būti nesurinktos. Patys projekto rengėjai pripažįsta, kad siūlomas akcizų tarifų padidinimas gazoliams galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
Būtina formuoti ilgalaikę akcizų keitimo strategiją, įvertinant Lietuvos išorines ir vidines aplinkybes
Atkreipiame dėmesį, kad dar 2014 m. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ parengė šią akcizų mokesčio Lietuvoje studiją.[3] Joje buvo nustatyta, kad Lietuvoje akcizo mokesčiai atsižvelgiant į gyventojų pajamas visose prekių grupėse, išskyrus alaus kategoriją, yra gerokai didesni nei vidutiniškai ES, Lietuvoje akcizinių prekių įperkamumas yra vienas mažiausių ES, o prekėms, kurių rinkoje plačiai išplitusi nelegali produkcija, tikslinga akcizo tarifus nustatyti ES leidžiamame minimaliame lygyje. Atlikus Lietuvos akcizų mokesčio analizę priimtos išvados, jog:
- akcizai naudojami biudžeto problemoms spręsti taikant ne ekonominį, bet buhalterinį požiūrį;
- daromos optimistinės prognozės, neįvertinant realijų – pvz., kad egzistuoja pigios alternatyvos šešėlinėje rinkoje, kurią kontroliuoti valstybė kol kas nepajėgia;
- nepasiekiami valstybės fiskaliniai tikslai, auga šešėlinė rinka, mažėja legalios veiklos apimtys;
- iš dalies yra išlaikomas akcizų politikos nuoseklumas – laikomasis tarifų didinimo krypties, tačiau nėra atliekamas išsamus ir sistemingas tokios politikos poveikio vertinimas, sprendimai nėra pakankamai derinami su kitomis susijusiomis institucijomis, kurioms tai gali turėti poveikį.
Studijos autoriai rekomendavo sprendimų priėmėjams:
– sistemingai vykdyti akcizinių prekių rinkos monitoringą ir sprendimų poveikio vertinimo tyrimus, kurie leistų empiriškai nustatyti ir stebėti kintamųjų sąsajas ir ryšius (kurie gali kisti laike), jautrumą pokyčiams, padėtų nustatyti optimalius mokesčio tarifų dydžius ir, tikėtina, būtų pasiektas didesnis biudžeto pajamų planavimo tikslumas ir paties mokesčio efektyvumas;
– daugiau dėmesio skirti rizikų įvertinimui: tobulinti įstatymo pakeitimų derinimo su suinteresuotomis institucijomis praktiką, esant poreikiui atlikti specialias ekspertizes (pvz., kriminogeninę ekspertizę identifikavus nelegalios prekybos išplitimo riziką);
– identifikavus rizikas numatyti ir su atsakingomis institucijomis suderinti veiksmus šioms rizikoms minimizuoti.
Dėl šių priežasčių siūlome įvertinti ekspertų pasiūlymus ir nustatyti ES leidžiamo minimalaus lygio akcizus dyzeliniam kurui.
[1] http://www.globalpetrolprices.com
[2] https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/24093/lrinka
[3] https://www.ekt.lt/wp-content/uploads/2014/02/Studija_Akcizo-mokestis-Lietuvoje.pdf
