Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo nr. XII-2512 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nr. IX-110 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 13, 15, 17, 19, 20, 27, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12, 13 ir 181 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo tekiamus įstatymų projektus ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Be kitų pakeitimų, Socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma:
- sujungti pensijų ir išmokų socialinio draudimo rezervinio fondo dalis;
- nustatyti vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims;
- įteisinti socialinio draudimo įmokų „grindis“ už samdomą darbą dirbančius asmenis;
- įteisinti galimybę neskaičiuoti apdraustojo 3 proc. socialinio draudimo įmokų nuo sumos, mažesnės nei minimali mėnesinė alga;
- nustatyti, kad asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.
Dėl pensijų ir išmokų socialinio draudimo rezervinio fondo dalių sujungimo
LLRI yra pateikęs savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtinimo” projekto. Remiantis parengtomis Rezervo fondo nuostatomis, buvo siūloma, kad Rezervo fondą sudarytų du subfondai – Pensijų subfondas ir Išmokų subfondas.
Esame išreiškę nuogąstavimą, kad Rezervinio fondo sukūrimas būtų sveikintinas ir prasmingas dalykas tuo atveju, jeigu „Sodros” fondas neturėtų sukauptos skolos. Įsteigus Rezervo fondą, susidarytų paradoksali situacija, valstybė vienais metais kauptų lėšas Rezervo fonde, o kitais – toliau skolintųsi lėšas deficitui padengti. Tikėtina, kad palūkanos mokamos už skolą viršytų palūkanų pajamas, gaunamas iš Rezervo fondo investicinės veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad paties VSDF biudžeto išlaidos palūkanoms ir skolų aptarnavimui nuo 2017 m. pradžios siekė 76,8 mln. eurų ir sudarė 3,1 proc. visų VSDF biudžeto išlaidų.
2017 m. rugpjūčio mėn. VSDF biudžeto skola siekė 3,7 mlrd. eurų. Nors per pirmus 8 šių metų mėnesius pensijų socialinio draudimo įplaukos viršijo išmokas 216 mln. eurų, visgi ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos įplaukas viršijo 107 mln. eurų.
Tai rodo, kad net ir subalansavus pensijų srities išlaidas, nėra prielaidų subalansuoti išlaidas ligos ir motinystės išmokoms. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl demografinių veiksnių subalansuoti ir pensijų srities pajamas ir išlaidas ateityje bus vis sunkiau.
Sujungus Pensijų ir Išmokų Rezervo fondo dalis, dar labiau sumažėtų paskatos subalansuoti atskirų socialinio draudimo rūšių išlaidas su pajamomis. Egzistuoja politinė rizika, jog Rezervo fondas taps papildomu akstinu didinti pensijoms ar išmokoms.
Siūlome atsisakyti Rezervo fondo steigimo arba:
1) numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą;
2) numatyti, kad Rezervinis fondas pradedamas kaupti grąžinus skolą;
3) numatyti atskirus Rezervinio fondo subfondus pensijoms ir išmokoms.
Dėl vienerių metų socialinio draudimo įmokų „atostogų“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims nustatymo
Numatoma, kad valstybė iš biudžeto kompensuos savarankiškai dirbantiesiems jų įmokas. Kadangi kompensuojama tik maža dalis „Sodros” įmokų (o kitas reikės susimokėti patiems), tokiu atveju ir teigiamas poveikis verslui bus dalinis – negalima to vadinti mokesčių atostogomis, nes mokesčių našta sumažės tik 152 EUR/mėn.
Dar svarbiau, šio pakeitimo negalima laikyti Socialinio draudimo įmokų sumažinimu. Tai greičiau subsidija, teikiama iš kitų mokesčių mokėtojų sumokėtų įmokų. Numačius socialinio draudimo įmokų ,,atostogas”, tiems asmenims reikėtų ir atitinkamai mažinti išmokas.
Siūlome mažinti darbo mokesčių naštą mažinant bendrą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą arba leisti savarankiškai dirbantiesiems pirmus metus nedalyvauti socialinio draudimo sistemoje (taip atsisakant įmokų kompensavimo iš valstybės biudžeto).
Dėl socialinio draudimo įmokų „grindų“ už samdomą darbą dirbančius asmenis nustatymo
Priėmus pasiūlymą labiausiai būtų pakenkta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kuriems iš esmės tektų mokėti didesnius mokesčius. Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, kad būtų atleista dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Taip nukentėtų norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz. mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato).
Atnaujintu pasiūlymu yra pažeminta amžiaus riba, nuo kurios socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos neproporcingai dirbtam laikui. Anksčiau buvo siūloma taikyti 29 m. amžiaus ribą. Dabar numatyta 24 m. amžiaus riba. Tai reiškia, kad sumažėtų ką tik studijas baigusių ir pirmą kartą įsidarbinti bandančių asmenų galimybė patekti į darbo rinką (pvz. dirbant puse etato), nes jiems būtų privaloma įmokas skaičiuoti nuo viso MMA.
Jau ir dabar mokesčiai ir įmokos sudaro ~31 proc. puse etato dirbančio žmogaus darbo vietos kainos. Mokant VSD įmokas nuo MMA neproporcingai dirbtam darbo laikui, šis santykis pasiektų ~47 proc.
Ankstesniais analogiško pasiūlymo rengėjų skaičiavimais, mokesčiai būtų padidinti apytiksliai 127 tūkst. žmonių, tačiau šis skaičius gali būti didesnis. „Sodros” duomenimis, 2017 m. liepos mėn. mažiau nei MMA uždirbo daugiau nei 180 tūkst. apdraustųjų.
Pasiūlymo įgyvendinimas neigiamai atsilieptų regionams. Statistikos departamento duomenimis, miesto vietovėse ne pilną darbo dieną dirba apie 6 proc. samdomų darbuotojų, o kaimo vietovėse šis skaičius – pusantro karto didesnis (8,6 proc. samdomų darbuotojų dirba ne pilną darbo dieną).
Taikantis į tam tikras dirbančiųjų grupes, nukentėtų smulkiojo verslo savininkai. Viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad pasiūlymas VSD įmokas mokėti nuo MMA yra nukreiptas į įmonių vadovus, kurie apiformina darbą ne pilnu etatu ir taip moka mokesčius, nuo sumos, mažesnės už MMA (Lietuvoje esą apie 10 000 įmonių vadovų, dirbančių už MMA ir mažiau). Atkreipiame dėmesį, kad Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje yra apie 70 tūkst. įmonių vadovų, daugiau kaip pusė jų vadovauja įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija net 80 tūkst. eurų. O tai reiškia, kad per mėnesį jos parduoda prekių ir paslaugų už mažiau kaip 6 tūkst. eurų. Didžiajai daliai šių įmonių veikiausiai vadovauja patys jų bendrasavininkai, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra ne darbo užmokestis, o įmonės pelnas. Kadangi pagal įstatymus įmonei privaloma turėti vadovą, nelieka nieko kito, kaip save juo paskirti. Tuo atveju, kai įmonė negali sau leisti mokėti vadovui didelio darbo užmokesčio (pvz., įmonė yra naujai įkurta arba verslo generuojami pajamų srautai yra nenuolatiniai) yra taupoma savininko darbo užmokesčio sąskaita (dažnai savininkai netgi kredituoja tokį verslą savo asmeninėmis lėšomis).
Siūlome neįvesti “Sodros” įmokų “grindų” ir palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos proporcingai dirbtam laikui.
Dėl galimybės neskaičiuoti apdraustojo 3 proc. socialinio draudimo įmokų nuo sumos, mažesnės nei minimali mėnesinė alga įteisinimo
Pasiūlymas leistų padidinti dirbančių už MMA atlyginimą „į rankas“ apytiksliai 11 eurų. Nors mokestinė našta ir sumažės, kartu socialinio draudimo sistemoje susilpnės ryšys tarp mokamų įmokų ir gaunamų išmokų ir taip bus tolstama nuo draudimo principų socialinio draudimo sistemoje. Kadangi draudžiamosios pajamos būtų užskaitomos, neatsižvelgiant į nemokėtas socialinio draudimo įmokas, už šių asmenų socialinį draudimą iš esmės sumokėtų kiti mokesčių mokėtojai.
Jau dabar socialinio draudimo sistema neskatina asmenų joje dalyvauti dėl didelio perskirstymo (pvz., sumokantys 4 kartus didesnes įmokas, ateityje gali tikėtis tik 2 kartus didesnės pensijos). Įvedus NPD socialinio draudimo įmokoms bus išplėstas ratas asmenų, kurie socialinio draudimo sistemą finansuos labai mažomis įmokomis, bet galės tikėtis išmokų įvykus draudiminiam įvykiui.
Kartu NPD socialinio draudimo įmokoms įvedimas sukurs precedentą didinti šį NPD ateityje, taip dar labiau apsunkinant galimybes ateityje šią sistemą reformuoti, pereinant prie labiau asmens įmokomis pagrįsto kaupimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl egzistuojančio kintamo dydžio NPD, verslas ir gyventojai, deklaruojantys pajamas, jau dabar patiria didelę administracinę naštą. Dar vieno kintamo dydžio įvedimas papildomai apsunkintų darbo užmokesčio skaičiavimą ir padidintų administracinę naštą.
NPD „Sodros“ įmokoms nustatymas iš esmės kirstųsi su planais nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“ dirbantiesiems už MMA nepilnu etatu – jiems mokesčių našta de facto išaugtų.
Siūlome mažinti darbo mokesčių naštą mažinant bendrą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą.
Dėl socialinio draudimo įmokų bazės, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio, nustatymo
Socialinio draudimo įmokų lubomis pasinaudoti galės tik uždirbantieji daugiau kaip 6300 eurų „į rankas“, todėl neverta tikėtis didelio poveikio investiciniam šalies patrauklumui. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1300 dirbančiųjų, kuriems galėtų būti taikomos šios „Sodros” lubos.
Žemesnių socialinio draudimo įmokų lubų įvedimas savo ruožtu skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimą Lietuvoje. Esama tvarka nepagrįstai didina mokesčių naštą darbo pajamoms ir todėl atgraso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimo. „Sodros“ lubų įvedimas padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančius naujus investuotojus, kadangi kurti brangiai apmokamas darbo vietas jiems būtų pigiau. Kartu, „Sodros“ lubų įvedimas mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje). Įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“, pirmąkart atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį. Vietoje „lenktynių žemyn“ (t.y. kuomet stengiamasi, kad oficialus atlyginimas atrodytų kuo mažesnis), turėtume „lenktynes aukštyn“ (t.y. būtų stengiamasi, kad oficialus atlyginimas būtų kuo aukštesnis). Dėl naujų darbo vietų ir augančio vartojimo, praradimai viešiesiems finansams gali būti minimalūs, o įvertinus naujų investuotojų mokamus pelno, nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, bendras efektas viešiesiems finansams gali būti teigiamas.
Siūlome įstatymu numatyti 5 m. pereinamąjį laikotarpį, per kurį Sodros ,,lubos” bus sumažintos iki 5 VDU.
Dėl siūlomų projektų poveikio vertinimo
Atkreiptinas dėmesys, kad nors siūlomi projektai yra labai plataus pobūdžio ir liečiantys beveik visas dirbančiųjų grupes, nėra įvertintos įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos. Jos bus vertinamos tik rengiant Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Šiuo metu taip pat nėra įstatymų projektų rengimo metu gautų specialistų vertinimų ir išvadų. Nėra vertinama, kaip projektais siūlomi apkeitimai atsilieps darbo rinkai ir šalies ekonomikos konkurencingumui. Nors pakeitimai labai platūs, teigiama, kad priimti įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Pagal šiuo metu galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą LR Seimas yra įpareigotas užtikrinti, kad įstatymai, numatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Ši nuostata yra labai svarbi mokesčių mokėtojams, kadangi turėtų suteikti jiems laiko pasiruošti naujiems tarifams ir taisyklėms. Kadangi numatoma, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2018 m. sausio 1 d., tai rodo, jog galimai jie bus priimami kartu su biudžetu, todėl mokesčių mokėtojams neužteks laiko prisitaikyti prie pakeitimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatančia mokesčių įstatymų įsigaliojimą kartu su biudžetu, yra nuolat piktnaudžiaujama – vien per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimti apie 38 įstatymų pakeitimai, kuriais mokesčiai buvo padidinti. Mokesčius mažinančių pakeitimų buvo beveik 3 kartus mažiau (apie 14).
Siūlome atlikti išsamų projektais siūlomų pakeitimų poveikio vertinimą ir užtikrinti, kad jie įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
