Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 18-693)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą Nr. 18-693 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma:
1) panaikinti mokesčių lengvatas mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (toliau – mokestis) mokėtojams, kurie įgyvendina aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką (Įstatymo 5 str. 1, 2, 4 d.);
2) nustatyti, kad privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nuslėptą (nedeklaruotą) kiekį mokestis būtų skaičiuojamas taikant 2 procentų tarifą nuo prekių apyvartos (Projekto 9 str. 4 d. 7 p.);
3) pakeisti taikomus mokesčio tarifus (Projekto 8 str. ir Priedai).
Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Projekte numatytos priemonės ne tik neleis pasiekti keliamų tikslų, bet ir sumažins paskatas diegti aplinkosaugos priemones
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš Projekto tikslų yra siekti „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo, ekonominėmis priemonėmis mažinti oro ir vandens taršą, skatinti laikytis nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų. „Teršėjas moka“ principas yra įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/ET dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). Šios direktyvos pagrindinis principas – subjektas, kurio veikla sukėlė žalą arba neišvengiamą (realią) tokios žalos grėsmę aplinkai, turi būti finansiškai atsakingas. Tikimasi, kad ūkio subjektai, siekdami sumažinti galimą finansinę atsakomybę, imtųsi priemonių ir vystytų technologijas, kurios mažintų žalos aplinkai pavojų.
Priėmus projektą ir panaikinus mokesčių lengvatas mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėtojams, kurie įgyvendina aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką (Įstatymo 5 str. 1 d.) būtų tolstama nuo „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo. Kitaip sakant, ir tie teršėjai, kurie įgyvendina aplinkosaugos priemones, ir tie, kurie jų nediegia, mokėtų vienodo dydžio mokestį. Taip sumažėtų paskatos diegti aplinkosaugos priemones.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, įmonės investuojančios į aplinkosaugos priemones yra atleidžiamos nuo mokesčio už teršalus 3 metus. Priėmus Projektą atleidžiama nuo mokesčio nebūtų apskritai. Itin nukentėtų įmonės, naujai įsidiegusios aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką, kadangi jos bus patyrusios išlaidas, kurias prisiėmė, įvertindamos, kad galės pasinaudoti 3 metų mokesčio mokėjimo atidėjimu. Be to, ne visos įmonės, teršiančios aplinką, turės finansinių pajėgumų pereiti prie mažiau aplinką teršiančių technologijų, todėl yra tikimybė, kad dalis taršos iš stacionarių taršos šaltinių bus nuslėpta taip siekiant sumažinti padidėjusią mokesčio naštą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taip pat teisėkūroje reikšmingas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį įstatymą subjektai turi teisę tam tikromis aplinkybėmis įgyvendinant aplinkosaugos priemones gauti mokesčio lengvatą už teršalus, o Projektu ši teisė būtų panaikinta, abejotina, ar Projektas užtikrina teisinio reguliavimo stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamą įgyvendinimą, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotus postulatus.
Mokesčio už nuslėptą taršą skaičiavimas pagal pardavimo pajamas lemtų neproporcingai didelę mokestinę naštą įmonėms
Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokestis už nuslėptą gaminių ar pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas nevykdė gaminių ar pakuočių apskaitos ar neteikė deklaracijos, būtų apskaičiuojamas mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektas prekes ar produkciją dauginant iš koeficiento 0,02. Jei mokėtina suma yra mažesnė kaip 10 tūkst. eurų, būtų mokamas 10 tūkst. eurų dydžio mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia skaičiavimo tvarka galėtų lemti padarytai žalai neproporcingai didelį mokestį. Lietuvoje yra daugiau nei 17 tūkst. įmonių, kurių metinės pajamos nesiekia 10 tūkst. eurų. Dar 52,5 tūkst. įmonių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų. Didelė dalis šių įmonių privalo vesti teršalų išmetimo į aplinką apskaitą ar yra mokesčio už aplinkos teršimą gaminiais ar pakuotės atliekomis mokėtojos. Dėl sudėtingos[1] gaminių ir pakuočių apskaitos daliai šių mokesčių mokėtojų nevykdžiusių gaminių ar pakuočių apskaitos ar nepateikusių deklaracijos gali tekti mokėti gerokai daugiau nei 2 proc. apyvartos siekiantį 10 tūkst. eurų dydžio mokestį.
Svarbu, kad nei siūloma 2 proc. apyvartos riba, nei 10 tūkst. eurų dydžio fiksuota suma nėra susijusi su tikruoju nuslėptos taršos kiekiu. T.y. nuslėpta tarša gali būti labai maža, o mokėtinas mokestis – prasilenkiantis su proporcingumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.
Priėmus Projektu siūlomus pakeitimus padidėtų mokestinė našta gyventojams bei brangtų tam tikros vartojimo prekės
Aiškinamajame rašte teigiama, jog Projektu siekiama įgyvendinti EBPO rekomendacijas – didinti aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Tačiau šis teisės aktas tik didina aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą. Negalima teigti, kad Projektas įgyvendina EBPO rekomendaciją, nes kartu nėra teikiami kiti teisės aktų projektai, kuriai būtų mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.
O svarbiausia, bendra mokestinė našta gyventojams netgi padidėtų, kadangi didinami mokesčiai už atliekas ir apmokestinamuosius gaminius bei pakuotę galimai bus įskaičiuoti į prekių kainą. Atkreipiame dėmesį, kad bendro vartojimo prekių kainų augimas, gyventojų nuomone yra viena opiausių problemų (Eurobarometro tyrimas). Tokiu būdu Projektas galimai tik prisidėtų prie bendro vartojimo prekių augimo.
Pavyzdžiui, siūloma didinti stiklinei pakuotei taikomą mokesčio tarifą (nuo 57 eurų už toną iki 249 eurų/t. (perdirbamai ir daugkartinio naudojimo pakuotei) ar 350 eur./t. – neperdirbamai pakuotei). Dėl tokio mokesčio padidinimo perdirbamo stiklo vyno butelis galėtų pabrangti ~8 ct., neperdirbamo stiklo – ~12 ct. Mokesčiai popierinei ir kartoninei pakuotei didinami nuo 28 eur./t. iki 105 eur./t. (perdirbamai pakuotei) ir 148 eur/t. (neperdirbamai pakuotei) – ~4 ir ~ 5 kartus. Taip pat siūloma didinti mokesčius plastikinei, PET, metalinei ir kitai pakuotei.
Siūloma didinti mokestį ir padangoms, baterijoms, amortizatoriams, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrams, įsiurbiamo oro filtrams jų dalims ir komponentams. Dėl siūlomų pakeitimų padangų mokestis lengvojo automobilio padangų komplektui padidėtų apie 1,6 eur., buityje dažniausiai naudojamų 4 AA tipo elementų komplektui – ~10 ct.
Projektu siūloma didinti mokestį nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms (išskyrus asbesto atliekas) nuo dabar galiojančio 5 eur./t. tarifo iki 21,72 eur./t. 2019 m. Nuo 2020 m. siūloma taikyti 50 eur./t. tarifą (nors anksčiau siūlyta nuo 2020 m. taikyti 27,51 eur./t. tarifą). Priėmus Projektą, mokesčio našta nuo 2019 m. padidėtų daugiau nei 4 kartus, o 2020 m. – 10 kartų. Toks mokesčio didinimas paliestų iš esmės visus šalies gyventojus. Tikėtina, jog dėl ženkliai išaugusių mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą jiems itin padidėtų paskatos komunalinių atliekų atsikratyti jas deginant arba šalinant tam neleistinose vietose. Taip būtų pasiektas priešingas efektas – žala aplinkai ne sumažėtų, o padidėtų.
Dėl šių priežasčių siūlome:
1) palikti šiuo metu galiojančią mokesčių lengvatą mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėtojams, kurie įgyvendina aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką;
2) palikti šiuo metu galiojančią mokesčio už nuslėptą taršą skaičiavimo tvarką;
3) nedidinti aplinkos teršimo mokesčių, dėl kurių galėtų išaugti produktų ir paslaugų kainos vartotojams.
[1] https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3773
https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=2207
