Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategijos (Nr. XIIIP-2025)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo parengtą Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją (toliau – Strategija) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Siūlome:
- atsisakyti netaiklių šeimos politikos priemonių (išmokų ir subsidijų), kurios didina valstybės išlaidas, o tiesiogines finansines priemones taikyti tik ten, kur sprendžiamos socialiai pažeidžiamų šeimų problemos;
- įtraukti priemones, kurios numato investicijų pritraukimą ir verslumo skatinimą, gerinant verslo sąlygas;
- išskirti atskiras priemones dėl konkurencingesnių imigracijos procedūrų, užsieniečių teisinės padėties reglamentavimo gerinimo bei trečiųjų šalių piliečių lankstesnių įdarbinimo sąlygų.
Detalūs argumentai pateikiami žemiau.
Dėl strategijos vizijos ir esamos situacijos apžvalgos
Strategijos vizijoje (4 p.) teigiama, kad sumažėję emigracijos mastai ir aktyvesnė grįžtamoji migracija lemia subalansuotą neto migraciją, artimą nuliui. Atkreiptinas dėmesys, kad prie subalansuotos neto migracijos prisideda ne tik Lietuvos piliečių reemigracija, bet ir imigracija iš užsienio šalių, todėl tai turėtų būti numatyta Strategijos vizijoje.
Kaip teisingai pastebima 30 p., dėl gyventojų senėjimo, didės valstybės išlaidos, siekiant užtikrinti visų kartų gyvenimo kokybę. Tai gali lemti didesnę mokestinę naštą dirbantiesiems ir jų pajamų mažėjimą, o tai savo ruožtu gali tapti papildomu emigruoti skatinančiu veiksniu. Pastebėtina, kad trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys į Lietuvą darbo tikslais, taip pat, kaip ir vietiniai darbuotojai, moka mokesčius valstybei. Jie nėra našta viešiesiems finansams. Todėl Strategijos 69 p. dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik subalansuotai trečiųjų šalių piliečių imigracijai, atitinkančiai šalies ekonominius poreikius, bet ir konkurencingesnėms bei lankstesnėms imigracijos procedūroms, leidžiančioms Lietuvoje paprasčiau ir greičiau įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.
Dėl strategijos tikslų ir uždavinių
Dėl tikslo “Kurti šeimai palankią aplinką” uždavinių
Pirmasis Strategijos tikslas – kurti šeimai palankią aplinką. Vienas iš uždavinių, kuriuos siūloma įgyvendinti siekiant šio tikslo – užtikrinti palankias motinystės/tėvystės atostogų sąlygas (38 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad jau šiuo metu Lietuvoje yra užtikrinama viena dosniausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemų. „PewResearch“ duomenimis 2015 m. Lietuva iš 41 tirtos valstybės pagal išmokų dosnumą užėmė 5 vietą, aplenkdama turtingiausias pasaulio valstybes[1].
Siekiant įgyvendinti pirmąjį Strategijos tikslą, didelis dėmesys skiriamas išmokų sistemai – siūloma skirti lėšų kiekvienam vaikui visais jo gyvenimo etapais (40 p.), valstybės garantuojamą piniginę socialinę paramą ir ateityje teikti atsižvelgiant į šalies socialinę ir ekonominę raidą, finansines jos galimybes. Galima sutikti su būtinybe remti šeimas, atsižvelgiant į šalies ekonomines galimybes bei kylančius socialinius iššūkius, tačiau labai svarbu užtikrinti paramos taiklumą. T.y. paramą teikti atsižvelgiant ir į potencialių paramos gavėjų poreikius bei galimybes, vertinant jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Parama neturėtų būti skiriama visiems vaikams ar visoms šeimoms, o tik tiems, kam ji yra būtina. Kitu atveju skiriant lėšas šeimoms, kurios gali išsiversti be valstybės paramos, finansiškai paremti stokojančias šeimas būtų per didelis iššūkis viešiesiems finansams. To, kad kiekvienam vaikui visais gyvenimo etapais neskiriama valstybės parama, negalima traktuoti kaip kiekvieno gimusio vaiko nevertinimo.
Viena iš siūlomų priemonių pirmajam Strategijos tikslui įgyvendinti – jaunų šeimų aprūpinimas būstu (41 p.). Teigiama, kad jauni žmonės pirmiausia nori susikurti materialinę gerovę ir apsirūpinti būstu, tik po to pradeda galvoti apie šeimos kūrimą, jos pagausėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad savarankiškas apsirūpinimas būstu bei materialiniais ištekliais, kartu su atsakingu šeimos planavimu, turėtų būti skatinamas ir palaikomas. Pabrėžtina, kad jau dabar Lietuvoje nuosavame būste gyvena 8 iš dešimties žmonių. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Kroatija. Statistika rodo, kad Lietuvoje vos dešimtadalis žmonių gyvena nuomojamame būste. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje (toliau – ES). Būtina įvertinti, ar apsirūpinimas būstu yra jaunoms šeimoms aktuali problema kitų jų poreikių kontekste. Be to, svarbu ir tai, kad jaunų šeimų aprūpinimas būstu diskriminuotų kitus jaunus asmenis, kurie dar nėra sukūrę šeimos arba yra pasirinkę kitą gyvenimo modelį – jie negalėtų pretenduoti į šią paramos priemonę.
Strategijoje siūloma skatinti galimybes derinti darbą ir šeimos pareigas (43 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš kliūčių derinti darbą ir šeimos pareigas – nuo 2018 m. įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ dėl kurių smarkiai padidėjo mokestinė našta, dirbantiesiems už minimaliąją mėnesinę algą nepilnu etatu. Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti Sodros įmokų „grindų“, prisidedant prie Strategijos tikslo įgyvendinimo.
Dėl tikslo “Užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą” uždavinių
Vertinant tai, kad vienas iš Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018 – 2030 strategijos tikslų yra užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, iš esmės nėra kalbama apie migracijos procedūrų bei užsieniečių, atvykstančių darbo tikslais, priėmimo procedūrų tobulinimą.
Imigracija svarbų vaidmenį atlieka ne tik sprendžiant šalies demografines problemas, bet ir turi svarią reikšmę tiek darbo rinkai, tiek ir šalies ekonominei plėtrai. Darbo imigracija didina darbo jėgos pasiūlą. Migrantai kaip darbo jėga dažniausiai užpildo tas darbo vietas, kur trūksta vietinių darbuotojų, ir tokiu būdu potencialiai prisideda prie darbo produktyvumo didėjimo bei spartesnio ekonomikos augimo, o tuo pačiu ir visos šalies gyventojų ekonominės gerovės.
Migracijos departamento 2017 m. duomenimis, trečiųjų šalių piliečiams, kurie ketina dirbti Lietuvoje, buvo išduota 33 442 tūkst. nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi. Darant prielaidą, kad jei visi šie trečiųjų šalių piliečiai ir realizavo savo ketinimą dirbti, t.y. dalis jų negrįžo atgal į savo šalį arba nepersigalvojo ir neišvyko dirbti kitur, jie sudarė tik 4,3 proc. aktyvios darbo jėgos.
„Eurostato” duomenimis (žr. pav. žemiau) lyginant, kiek iš šalies emigruoja Lietuvos gyventojų, ir kiek šalyje dirba ne Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečių , darytina išvada, kad papildomos darbo jėgos iš esmės beveik nėra įsileidžiama.
Emigravusių asmenų (horizontali ašis) ir imigravusių ne ES piliečių darbo tikslais (vertikali ašis) santykis, 2015 m.
Pastaba: kairėje pusėje esančios šalys pasižymi tuo, kad daug šalies gyventojų emigruoja ir mažai imigruoja (kuo labiau į kairę tuo daugiau emigruoja iš šalies ir tuo mažiau imigruoja); dešinėje pusėje – atvirkščiai, šalys pasižymi tuo, kad šalies gyventojai beveik neemigruoja (t.y. neto migracija yra teigiama) ir papildomai darbo tikslais imigruoja ne ES piliečiai.
Migracijos reguliavimo srityje šiuo metu dominuoja saugumo aspektas, o ne tinkamo balanso siekis sudaryti sąlygas pritraukti investicijas ar papildomą darbo jėgą.
Lietuvos migracijos politika trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu iki šiol daugeliu atvejų yra pakankamai restriktyvi, su daugybe kontrolės mechanizmų. Iš esmės neskatinamas papildomų investicijų pritraukimas į Lietuvą, o biurokratinis administracinių procedūrų įgyvendinimas užsieniečių įdarbinimui sudaro dar didesnes kliūtis siekiant skatinti darbo imigraciją. Todėl, gerinant esamą situaciją, Strategiją siūlome papildyti punktais, skirtais:
1) konkurencingesnėms imigracijos procedūroms (pvz., numatyti, kad saugumo patikrinimus galima atlikti jau įdarbinus trečiųjų šalių piliečius ir jei paaiškėtų, kad darbuotojas neatitinka reikalavimų – deportuoti; užuot taikius įvairias schemas, skirtas greitesniam užsieniečių įdarbinimui, kurios yra arbitrarios ir netvarios, visiems užsieniečiams taikyti vienodą tvarką ir mažiau restriktyvų reguliavimą).
2) trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygų reguliavimo optimizavimui ir efektyvinimui (pvz., kad būtų taikomos trumpesnės ir paprastesnės procedūros, mažesnė administracinė ir reguliavimo našta; paslaugos, susijusios su leidimų ir vizų išdavimu, perkeltos į elektroninę erdvę).
Strategijoje (79.1 p.) akcentuojama, kad “siekiant didinti darbo užmokestį ir kokybiškų darbo vietų skaičių, vykdoma ilgalaikė šalies ekonominė politika produktyvumo ir inovacijų, eksporto, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, verslumo skatinimo, mokesčių ir kitose srityse”, tačiau vengiama įvardinti konkretesnių uždavinių, kurie įgyvendintų verslo sąlygų gerinimą. Todėl siūlome atskiru punktu(-ais) įvardinti, kaip būtų gerinamos verslo sąlygos siekiant įgyvendinti uždavinį “Stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę”:
1) darbo rinkos sąlygų gerinimui skirtomis priemonėmis, pvz., mažinti darbo apmokestinimą bei užtikrinti lankstesnį darbo santykių reguliavimą numatant, kad Darbo lankstumo indekse pagal Pasaulio Banko Doing Business metodiką, Lietuva išlaikys savo užimamą vietą pagal naują DK bendrame šalių reitinge ir palaipsniui kils į aukštesnes pozicijas;
2) ir kitomis priemonėmis (mokesčių mažinimo, administracinės naštos mažinimo ir kitomis verslo reguliavimo mažinimo priemonėmis), kurios numatytų investicijų pritraukimą ir verslumo skatinimą gerinant verslo sąlygas.
Verslo sąlygų gerinimas padeda išspręsti ne tik ekonomines bet ir socialines šalių problemas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad tokios šalys kaip Danija ar Švedija, kurios yra minimos šioje Strategijoje, pralenkia Lietuvą verslo sąlygų konkurencingumo tyrimuose – Danija PB tyrime “Doing Business” yra 3-čia, o Švedija – 10-ta, kai Lietuva – 16-ta. Heritage fondo Ekonominės laisvės indekse – Danija -12-ta, Švedija – 17-ta, Lietuva – 19-ta.
Strategijoje (79.3 p.) minima, kad valstybė turėtų mažinti prekių ir paslaugų kainas, nepažeidžiant rinkos principų. Atkreipiame dėmesį, kad minėtose Eurobarometro apklausose Lietuvos gyventojai viena iš trijų pagrindinių problemų įvardija mokesčius (QA3a, Standard Eurobarometer 88). Jei Strategija, remdamasi Eurobarometro apklausa rekomenduoja valstybei imtis aktyvių veiksmų mažinti kainas, siūlome Strategiją papildyti rekomendacija valstybei imtis aktyvių veiksmų mažinti mokesčius.
Kalbėti apie aktyvius valstybės veiksmus mažinant reguliuojamas kainas, atkreipiame dėmesį, kad plačiausią kainų reguliavimą Lietuvoje vykdo nepriklausomas reguliatorius – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), kuri kainas reguliuoja patvirtintomis, depolitizuotomis, ekonomiškai pagrįstomis metodikomis. Abejojame, ar aktyvus valstybės vaidmuo siekiant nepagrįstai paveikti VKEKK (ar kitų nepriklausomų reguliatorių) kainas būtų tinkama priemonė.
Vienas iš mechanizmų, kuriais valstybės politika tiesiogiai veikia kainas yra mokesčių politika, o dažniausiai PVM ir akcizo mokesčiai. Atkreipiame dėmesį, kad akcizo mokesčiai prekėms taikomi Lietuvoje, palyginus su perkamąja galia yra labai aukšti, o akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje ES. Siekiant mažinti kainas, tinkama valstybės mokesčių politika turėtų taikyti minimalius ES akcizo mokesčius, ar bent tokius, kurie atitiktų gyventojų pajamas.
Strategija (81.2. p.) mini mokestines priemones kaip esminį pajamų nelygybės mažinimo šaltinį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Eurostat duomenis perskirstymo (transfers) sistema pajamų nelygybę mažina nežymiai. Rekomenduojame atitinkamai pakoreguoti Strategijos 81.2 punktą, kad siekiant sumažinti pajamų nelygybę reikia siekti efektyvesnės ir taiklesnės socialinės paramos.
Šiuos duomenis patvirtina net ir šioje Strategijoje naudojami kiti duomenys, pvz., asmenų virš 65 metų dalis gyvenanti santykinio skurdo zonoje, t.y. turinčių ekvivalentines pajamas, mažesnes nei 60 proc. medianos. Akivaizdu, kad žemos pensijos (t.y. perskirstymas) yra šios amžiaus grupės žmonių mažų pajamų ir pajamų nelygybės šaltinis.
Dėl tikslo “Suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę” uždavinių
Įgyvendinant trečiąjį Strategijos tikslą suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę siūloma tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kad kuo daugiau asmenų dalyvautų pensijų kaupime ir gautų papildomų pajamų iš alternatyvių šaltinių (102 p.). Nors siūloma priemonė ir prisideda prie tikslo gyvendinimo, jį pasiekti dar greičiau leistų galimybė pensijų kaupime dalyvauti pensijų kaupimui ar alternatyviems šaltiniams skiriant didesnę savo mokamų “Sodros” pensijų įmokų dalį.
[1] http://www.pewresearch.org/fact-tank/2016/09/26/u-s-lacks-mandated-paid-parental-leave/
www.llri.lt
