Dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6, 9, 13, 14, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projekto esmė – padidinti universalios išmokos vaikui („vaiko pinigų“) dydį nuo 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (30,02 Eur) iki 1,32 BSI (50,16 Eur), nustatyti vienodą papildomos išmokos dydį vaikams, augantiems nepasiturinčiose šeimose iki 0,53 BSI (20,14 Eur), ir patikslinti kitas išmokų mokėjimo nuostatas.
Nepritariame šiam projektui, nes universali išmoka vaikui prasilenkia su socialinės paramos skyrimo principais, gali nepasiekti aiškinamajame rašte keliamo tikslo – didinti gimstamumo, o siekiant mažinti asmenų ar šeimų su vaikais skurdą yra įmanomos gerokai taiklesnės ir efektyvesnės priemonės nei „vaiko pinigai“.
Šios išmokos neatitinka socialinės paramos skyrimo principų
Universali išmoka vaikui mokama neįvertinant šeimų pajamų ir turto, todėl toks paramos būdas nėra taiklus. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme yra įtvirtintas socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas. Pagal jį, „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.”[1]
Geroji socialinių išmokų mokėjimo praktika paprastai apima išmokų gavėjų pajamų ir turto vertinimą, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų panaudojamos racionaliausiai ir pasiektų tuos, kuriems labiausiai paramos reikia. Tą patį pažymi ir Valstybės kontrolė socialinės apsaugos sistemos audito išvadose pabrėždama, kad „būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems”.[2]
Poreikį socialinės paramos taiklumui pagrindžia ir 2016 m. liepą LLRI užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai, kurie rodo, kad 20 proc. respondentų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą, nors galėjo išsiversti be jos.
Išmokų didinimas gali nepadėti pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliamo tikslo – gimstamumo didėjimo
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad išmokų didinimu siekiama gerinti šalies gimstamumo rodiklius. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu Lietuvoje gimstamumas yra didesnis, nei Europos sąjungos vidurkis ir siekia 1,69 vienai moteriai tenkančio vaiko. Lietuvos demografinei situacijai daug didesnę įtaką turi didelis emigracijos mastas, ne gimstamumas.
Taip pat, bendras pajamų lygis valstybėje ir gimstamumas neturi vienareikšmio ryšio. Ekonomiškai labiau išsivysčiusios valstybės dažnai turi mažesnius gimstamumo rodiklius, nei mažiau išsivysčiusios. Tą pagrindžia ir gimstamumo statistika ES valstybėse narėse.
Be to, išmokų dosnumo ir gimstamumo ryšys taip pat nėra įrodytas. Dažnai pavyzdžiu imamoje Lenkijoje, kurioje 2016 m. pradėjo veikti išmokų antram vaikui sistema, gimstamumas pradėjo nežymiai didėti dar prieš paskelbiant apie tokių išmokų įvedimą. Ekspertai pažymi, kad nėra aiškių įrodymų, jog šios išmokos Lenkijoje lėmė gimstamumo padidėjimą.[3] Dosnios išmokos vaikus auginantiems Vokietijoje taip pat nepadeda gimstamumo lygiui augti.[4]
Išmokų mokėjimo administravimas yra brangus ir neefektyvus
Pasirinkta priemonė mokėti išmokas šeimoms, auginančioms vaikus, pakeitė iki tol galiojusį didesnį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) vaikų turintiems asmenims. Vien išmokos mokėjimo administravimui 2018 metais skirta 4,5 mln. Eur[5], o pats išmokų skyrimo procesas – biurokratizuotas ir klampus. Šiuo požiūriu daug tikslesnis ir efektyviau veikiantis paramos šeimai finansinis instrumentas buvo PNPD galiojimas, iš esmės nesudaręs jokių papildomų administravimo išlaidų.
Didinama išmoka lems didesnes biudžeto išlaidas
Skaičiuojama, kad prie dabar numatytų 2019 m. reikalingų 220,5 mln. Eur papildomai reikėtų dar 130,5 mln. Eur. Toks padidėjimas neigiamai veiktų valstybės biudžetą ir gali lemti mokestinės naštos augimą.
Didinama išmoka mažins paskatas tėvams susirasti darbą (gerai apmokamą darbą)
Visuotinės išmokos, atsiradusios vietoj mokestinių lengvatų, dirbantiems ir turintiems vaikų mažina paskatas dirbti ar siekti geriau apmokamo darbo. Kartu su kitomis paskatas dirbti mažinančiomis valstybės priemonėmis, pavyzdžiui gerokai išaugusiomis nedarbo draudimo išmokomis, tik sunkina valstybės ekonomikos augimo perspektyvas. Šiuo metu laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje auga ir 2017 m. pabaigoje siekė beveik 20 tūkst., tai beveik ketvirtadaliu daugiau nei buvo 2016 m.[6]
Siūlome:
- nepritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6, 9, 13, 14, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui;
- norint siekti didinti šeimų, auginančių vaikus, pajamas, grįžti prie lengviau administruojamų valstybės politikos priemonių, pavyzdžiui, papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio. Siekiant socialinės paramos taiklumo, skiriant socialines išmokas atsižvelgti į kitas gaunamas pajamas ir turtą.
[1] Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, 3 str., www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3EEE59417F13/zVIGxmeBiU
[2] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16
[3] https://www.firstthings.com/web-exclusives/2018/03/polands-baby-bump
[4] https://www.dw.com/en/are-family-policy-reforms-to-thank-for-germanys-rising-birth-rates/a-43188961
[5] http://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybems-vaiko-pinigams-ismoketi-laiku-siemet-skirta-4-5-mln-eur-administravimo-lesu
[6] https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5596673
Ekspertizę galite atsisiųsti čia>>
www.llri.lt
