Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su nepriklausomais tyrimų institutais Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Danijoje ir Šveicarijoje atliko darbo santykių šiose šalyse reglamentuojančių teisės aktų analizę. Tyrime išskiriamas ir lyginamas darbo sutarčių, su iš anksto sutartu terminu, sudarymo reguliavimas.
Analizė parodė, kad:
- Lietuvoje nepakankamai išnaudojamos lanksčios įdarbinimo galimybės pagal terminuotas ir kitas netipines darbo sutartis. Pagal 2017 metų duomenis, Lietuvoje terminuotas įdarbinimas sudaro tik 1,6 procento visų darbo sutarčių, kai, pavyzdžiui, Čekijoje – 10 proc., Vokietijoje – 13 proc., Olandijoje – 22 proc., o Lenkijoje pagal terminuotą darbo sutartį dirba net kas ketvirtas darbuotojas;
- Lietuvoje maksimali leistina terminuotų darbo sutarčių trukmė, neskaitant tam tikrų išimčių – tik du metai – viena trumpiausių Europoje;
- Lietuvoje vienas darbdavys pagal terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali įdarbinti ne daugiau 20 procentų visų darbuotojų. O pagal kitas netipines darbo sutartis – ne daugiau 10 proc.
Lietuvai rekomenduojama:
- panaikinti taikomą 20 procentų apribojimą terminuotoms darbo sutartims nuolatinio pobūdžio darbui vienam darbdaviui;
- svarstyti galimybę numatyti ilgesnį leidžiamą terminuotų sutarčių laikotarpį;
- įtraukti „nulinių“ darbo sutarčių sudarymo galimybę į nacionalinę darbo teisę.
Plačiau taikomos terminuotos darbo sutartys Lietuvoje prisidėtų sprendžiant struktūrinio nedarbo problemą, palengvintų jaunimo įsidarbinimą, mažintų socialinės ir ekonomines nedarbo sukeltas problemas.
Analizę galite atisiųsti čia (.pdf)>>
www.llri.lt
