Ekspertizė. Dėl elektroninių ryšių įstatymo

2018-10-24

Dėl  Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-2444)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos (LR) elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 (toliau – Įstatymas) 3, 7, 9, 37 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą[1] (Reg. Nr. XIIIP-2444) (toliau – Projektas) ir nepritaria Projekto 1 ir 3 straipsniui, t. y. Įstatymo 3 straipsnio papildymui 55(1) dalimi ir 9 straipsnio 11 dalies formuluotei dėl žemiau išvardintų priežasčių.

Projekte įvardinamų ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ deklaruotų tinklo plėtros sąlygų neatitikimas rodo intenciją plėsti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ veiklos ribas

Projekto 3 straipsnyje, kuriuo Įstatymo 9 straipsnis papildomas 11 dalimi, kalbama apie valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas. Lietuvoje valstybės plėtojamas viešąsias didmenines sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas teikia valstybės įsteigta VšĮ „Plačiajuostis internetas“.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vykdomo projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ investiciniame projekte nurodyta[2], kad tinklas bus tiesiamas „teritorijose, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra („baltosios dėmės“), ir kuriose minėtos infrastruktūros plėtra nenumatyta artimiausių trijų metų laikotarpyje“.

Atkreipiame dėmesį, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ planuose numatyta tinklo plėtra tik toje teritorijoje, kur nėra ir iki 2020 m. nebus teikiamos naujos kartos plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugos, o Projekte kalbama ne tik apie tas vietoves, kuriose nėra kitos infrastruktūros, bet ir tas, kuriose nėra konkurencijos teikiant didmenines sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Situacija, apibūdinama kaip  „nėra konkurencijos“ yra suprantama ir interpretuojama nevienareikšmiškai, pvz., ji gali reikšti, kad teritorijoje veikia tik vienas paslaugų teikėjas. Tokiu būdu VšĮ „Plačiajuostis internetas“ teiktų  paslaugas konkuruodama su kitu didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėju, t. y. tose vietovėse, kur plačiajuosčio ryšio prieigos paslauga jau teikiama,  o ne plėtodamas plačiajuosčio interneto infrastruktūrą vietovėse, kuriose plačiajuosčio ryšio paslaugos neteikiamos.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ konkuravimą „legalizuoja“ ir Projekto 1 straipsnyje siūlymas Įstatymo 3 straipsnį papildyti 551 dalimi, kurioje apibrėžiama Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslauga – „ne mažesnės kaip 30 Mb/s duomenų perdavimo spartos elektroninių ryšių paslauga“. Toks apibrėžimas reiškia, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ galėtų tiesti tinklą ir teikti paslaugas tose vietovėse, kuriose jau veikia konkurencija,  t. y. vienas ar keli operatoriai teikia plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas, tačiau paslaugos greitaveika neviršija 30 Mb/s. Svarbu pažymėti, kad Projekto rengėjai Projekto aiškinamajame rašte nepagrindžia, kodėl yra reikalinga Įstatymo 3 straipsnį papildyti 551 dalimi, t. y. šiuo Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugos apibrėžimu.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ intencija konkuruoti su kitais didmeninių paslaugų teikėjais galimai pažeistų sąžiningos konkurencijos principus.

Lietuvos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi viešojo administravimo subjektams nustatoma prievolė, įgyvendinant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. VšĮ „Plačiajuostis internetas“, kurio valdomo tinklo infrastruktūros įrengimas yra finansuotas iš viešųjų lėšų, tuo įgyja konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie negali pretenduoti į tokį patį finansavimo šaltinį. Tai reiškia, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ konkuravimas su kitais didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais, galimai pažeistų sąžiningą konkurenciją.

Galima VšĮ „Plačiajuostis internetas“ konkurencija su kitais didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais finansuojama viešosiomis lėšomis galėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vystomo tinklo plėtra tose vietovėse, kuriose VšĮ „Plačiajuostis internetas“ sudarytų konkurenciją kitam toje teritorijoje jau veikiančiam didmeninių plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikėjui, finansuojama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų galėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba[3], taip kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Tikėtina, toks VšĮ „Plačiajuostis internetas“ veikimo sąlygų praplėtimas, kaip jis įvardintas Įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje, neatitiktų finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo[4] sąlygų.

Išvados ir pasiūlymai

Atsižvelgiant į tai, kad:

  1. Projekte įvardinamų ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ deklaruotų tinklo plėtros sąlygų neatitikimas rodo intenciją plėsti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ veiklos ribas;
  2. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ intencija konkuruoti su kitais didmeninių paslaugų teikėjais galimai pažeistų sąžiningos konkurencijos principus;
  3. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ konkurencija su kitais didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais finansuojama viešosiomis lėšomis galėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba;

siūlome:

  1. pakeisti Projekto 3 straipsnį taip:

“11) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra, tarifų apskaičiavimo metodika, suderinta su Ryšių reguliavimo tarnyba;”

  1. atsisakyti Projekto 1 straipsnyje pateikto Sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugos apibrėžimo.

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/35be04009f9c11e8aa33fe8f0fea665f

[2] https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/informacija-apie-sali-lietuva

[3] Valstybės pagalba yra parama, kurią valstybė iš savo išteklių teikia tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikroms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, suteikdama išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, ir kuri iškraipo konkurenciją bei veikia prekybą tarp ES valstybių narių.

Šaltinis. https://kt.gov.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-pagalba

[4] https://www.placiajuostis.lt/lt/nkp-ip