Lietuvos Respulikos Darbo kodeksas riboja terminuotų sutarčių nuolatiniam darbui skaičių – jų įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc.
Toks ribojimas yra diskriminacinis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad net 65 proc. šalies įmonių šių sutarčių negali sudaryti apskritai. Taip diskriminuojamos smulkios, mažiau kaip penkis darbuotojus turinčios įmonės.
Toks reguliavimas apriboja ir galimybės įsidarbinti. Bedarbiams terminuotos sutartys gali būti pirmas žingsnis link ilgalaikių darbo santykių, taip pat tokios sutartys suteikia galimybę lengviau įgyti profesinių kompetencijų, plėsti asmeninių ir profesinių ryšių tinklą. Terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybė užtikrina greitesnį patekimą į darbo rinką.
Darbdaviams terminuotos sutartys yra reikalingos ne tik amortizuojant laikinus darbo jėgos pokyčius, bet ir norint plėsti savo veiklą ar išbandyti naujas veiklas. Taip kuriamos naujos darbo vietos.
Šios kvotos panaikinimas didintų Lietuvos konkurencingumą regiono ir tarptautiniu mastu, o tai yra svarbu siekiant pritraukti užsienio investicijas.
Visą analizę „Terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimas – neišnaudotos galimybės darbuotojams ir darbdaviams“ rasite čia.
