Mokesčių mokėtojams vėl planuojami pokyčiai. Tarp jau šiandien Seime teikiamų siūlymų – didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams vietoje 27 proc. taikyti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą (GPM). Nusitaikyta ir į mažiausiais uždirbančiuosius – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūloma didinti po jau tik 50 eurų kasmet, o ne po 100 eurų. Tai paveiktų daugumą – apie 900 tūkst. šalies dirbančiųjų. Mažiau nei planuota NPD siūloma didinti ir riboto darbingumo asmenims. Kokteilis neblogas. Ir tai dar ne viskas – didesnis GPM tarifas ateityje gali smogti dviguba jėga – juk kalbama ir apie didesnį dividendų apmokestinimą.
Mokesčių sistema – vis nestabilesnė
Svarstomas NPD didinimo stabdymas per dvejus metus reiškia 360 eurų dydžio mokestinės naudos praradimus mažiausių pajamų gavėjams. Tai paveiks absoliučią daugumą šalies dirbančiųjų. Būtent NPD, taikomas mažiausiai uždirbantiems, yra viena realiausių kovos su dirbančiųjų skurdu ir pajamų nelygybe priemonių. Stabdant jo žadėtą didinimą nebus pasiektas ir vienas iš mokesčių reformos tikslų – 2021 m. turėti konkurencingiausią darbo apmokestinimą Baltijos šalyse.
Siūlymas mažinti NPD riboto darbingumo asmenims reiškia, kad tokie asmenys per metus netektų 240 eurų siekiančios papildomos mokestinės naudos. Kai asmenys yra remiami ne taikant mokesčių lengvatas jų uždirbamoms pajamoms, o per įvairias kitas priemones, mažėja jų paskatos dirbti, o kartu – ir itin svarbios socializacijos galimybės.
Rodos nebestebina ir tai, kad dalis siūlomų pakeitimų įsigaliotų jau nuo sausio. Tai reiškia, kad eilinį kartą būtų nesilaikoma 6 mėn. termino, per kurį mokesčių mokėtojai turi prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų. Kaip diena – taip mokesčių naujiena, deja, visai ne linksma. O po stebimės, kad žmonės nepasitiki valdžia.
Per pastaruosius penkerius metus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą siūlyta keisti 75 kartus, buvo priimta 18 pakeitimų. Pagrindiniai mokesčius nustatantys įstatymai per tą patį laikotarpį buvo pakeisti daugiau nei 120 kartų. Daugumos – apie trijų ketvirtadalių – originalių teisėkūros iniciatyvų nelydėjo neigiamų pasekmių, poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai vertinimas. Daugiau kaip pusė neturėjo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai, biudžeto lėšų poreikio vertinimo. Ir šįkart nieko naujo. Įstatymų poveikis vertintas itin atmestinai – naujų pokyčių iniciatoriai nenumato galimų neigiamų pasekmių, poveikio verslo sąlygoms ar kriminogeninei situacijai, kas yra tiesiog netiesa.
Pasekmės tikrai būtų. Sprendimas stabdyti NPD didinimą veiktų „šešėlinį“ darbą mažų pajamų grupėje, ypač – sulėtėjus ekonomikos augimui, ką naujausiose prognozėse ir skelbia Finansų ministerija. Tai – neraminanti žinia, ypač atsižvelgiant į apklausas, rodančias, kad pablogėjus finansinei situacijai net pusė Lietuvos žmonių svarstytų galimybę dirbti šešėlyje.
Padidintas tarifas – kirvis investicijoms ir inovacijoms
Didesni progresiniai mokesčiai, skirtingai nei deklaruojama, skatintų laikytis tradicinių ūkio šakų ir veiklų, o ne vystyti inovacijas, ieškoti produktyvumo didinimo galimybių ir vykdyti aukštos pridėtinės vertės veiklas. Būtent šias veiklas vykdantys asmenys dažniausiai gauna aukštesnes, progresinio tarifo kartelę viršijančias pajamas.
Naujausi tyrimai rodo, kad tiek gyventojų pajamų, tiek įmonių pelno mokesčiai turi reikšmingą poveikį registruojamų patentų, mokslinių publikacijų, išradėjų šalyje ir mokslo darbuotojų, dirbančių privačiose tyrimų ir plėtros laboratorijose skaičiui ir t.t. Didesni mokesčiai neigiamai veikia tiek inovacijų kokybę, tiek kiekį.
Progresinio tarifo įvedimas taps nauja kliūtimi pritraukti ir tiesioginių užsienio investicijų, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Tiesioginės užsienio investicijos yra esminis ekonominio augimo veiksnys, leidžiantis didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama.
Ypatingai žalingas 32 proc. tarifo įvedimas būtų tuo atveju, jei ateityje jis būtų pradėtas taikyti ir dividendų pajamoms. Tai galėtų lemti dvigubai didesnę mokesčių naštą papildomai uždirbtam pelnui nei kaimyninėse šalyse.
Koks gi tikslas?
Papildomai apmokestinus gyventojų pajamas, planuojamas papildomas biudžeto lėšas (jei tik jų bus) siūloma panaudoti didesnėms išmokoms visiems vaikams bei bazinėms pensijoms didinti.
Akivaizdu, kad surinktas papildomas biudžeto pajamas skiriant didesnių išmokų visiems vaikams mokėjimui paprasčiausiai būtų padidinamas perskirstymas, tai yra, suteiktų daugiau galimybė politikams pasirodyti „geradariais“. Tačiau tai niekaip nesumažina socialinės atskirties ar nelygybės, nes parama dalinama ir pasiturinčioms šeimoms.
Kitaip sakant, 8 ar 15 milijonų eurų, kuriuos projekto rengėjai tikisi surinkti iš papildomo mokesčių tarifo, – nėra efektyvi priemonė skurdui spręsti, o parodomoji priemonė veidmainiškai kovai su „turtu“. Nei pensijoms padidinti, nei didesniems vaiko pinigams, nei kitiems itin dosniems valdžios pažadams įgyvendinti jų neužteks – todėl už visą tai per nedidinamą NPD susimokės patys mažiau uždirbantieji.
