Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto (Nr. 19-11613)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (Nr. 19-11613) (toliau – Nutarimo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Nutarimo projektu siūloma šiuo metu galiojantį 1,3 minimaliosios mėnesinės algos koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,5. Šiuo metu galioja tokia dienpinigių apmokestinimo tvarka:
- Jei atlyginimas yra mažesnis nei 1,3 MMA, o apskaičiuotų dienpinigių suma mažesnė nei 50 proc. apskaičiuoto atlyginimo, tai dienpinigiai neapmokestinami.
- Jei atlyginimas yra mažesnis nei 1,3 MMA, o apskaičiuotų dienpinigių suma didesnė, nei 50 proc. apskaičiuoto atlyginimo, tai dienpinigiai apmokestinami.
- Jei atlyginimas yra didesnis nei 1,3 MMA, dienpinigiai neapmokestinami.
Siūlome nepritarti Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Nutarimo projektu siūlomi pakeitimai neigiamai veiktų verslo sąlygas ir šalies įmonių konkurencingumą
Atsižvelgiant į nuo 2020 m. planuojamą MMA didinimą iki 607 eurų ir Nutarimo Nr. 99 projektu siūlomą koeficiento didinimą iki 1,5, darbuotojo minimalus apmokėjimas, norint pasiekti neapmokestinamųjų dienpinigių ribą, turės būti didesnis nei 911 eurų (darbo vietos kaina lyginant su dabartine padidėtų apie 190 eurų). Jau dabar teikiami siūlymai[1] didinti šią ribą net iki 1,8 MMA, tai reikštų, kad atlyginimas privalėtų būti didesnis nei 1093 eurai (darbo vietos kaina lyginant su dabartine padidėtų apie 380 eurų).
2019 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, vien sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais dirbo 79,1 tūkst. šalies dirbančiųjų. Tai reiškia, kad Nutarimo projektas galėtų lemti 15 mln. eurų papildomų darbo užmokesčio, dienpinigių ir mokesčių sąnaudų kas mėnesį, arba 180 mln. eurų – per metus vien transporto sektoriuje. Ši suma net viršija krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklos 2017 m. pelną prieš apmokestinimą (170 mln. eurų). Jei sektoriaus veikla taptų nepelninga, pelno mokesčio netekimai būtų didesni nei vertinama projekto lydraštyje – galėtų siekti ne 9, o 24 mln. eurų (nevertinant kitų sektorių pelningumo sumažėjimo). Tad bendras poveikis biudžetui galėtų siekti, ne, kaip skaičiuoja Projekto rengėjai beveik 38 mln. eurų, o vos 14 mln. eurų.
Toks sąnaudų padidėjimas lemtų tų sektorių, kurie yra imlūs komandiruojamų darbuotojų darbui, konkurencingumo sumažėjimą. Tai ypač paliestų vieną reikšmingiausių eksportuojančių ekonominių veiklų Lietuvoje – kelių transporto veiklą, kurios paslaugų eksportas 2018 m. sudarė 36 proc. visų Lietuvos eksportuojamų paslaugų vertės.
Kaip Nutarimo projekto nuostatos paveiktų kitus sektorius, projekto rengėjai nevertina.
Projektas yra siūlomas skubotai, jo poveikio vertinimas atliktas atmestinai, o poveikis kitoms veiklos rūšims, išskyrus kelių transportą – nevertintas.
Abejotina, ar svarstant Projektą yra tinkamai įgyvendinamas Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytas konsultavimosi su visuomene principas. Kaip aptarta, Projektu siūlomi pakeitimai, kurie veiks verslo aplinką, todėl visuomenė turi turėti pakankamai laiko susipažinti su pakeitimais ir išreikšti savo poziciją esant poreikiui. Projekto atveju susipažinti su nauja tvarka visuomenei ir specialistams palikta vos 5 darbo dienos. Be to, Projektas įsigaliotų jau nuo 2020 m. sausio 1 d., tad nuo projekto iniciatyvos iki jo priėmimo liktų mažiau nei 3 mėnesiai. Tikėtina, kad jei Projektas galiausiai būtų priimtas kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Todėl mokesčių mokėtojai neturėtų galimybės tinkamai pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus.
Projekto poveikio vertinimas yra nepakankamas, todėl priėmus Projektą gali kilti papildomų neigiamų padarinių, kuriems nei specialistai, nei mokesčių subjektai nebus pasiruošę. Projektas grindžiamas poreikiu nustatyti pokyčius kelių transporto sektoriuje, tačiau jo nuostatos būtų taikomos visiems komandiruojamiems šalies dirbantiesiems. todėl Atkreipiame dėmesį, kad Nutarimo projekto lydraštyje pateikiama argumentacija tik dėl dienpinigių apmokestinimo tvarkos keitimo kelių transporto sektoriuje, kuriame darbuotojų skaičius Lietuvoje siekia apie 79 tūkst.. Projekto rengėjai nevertina, kaip dienpinigių apmokestinimą paveiks minimaliosios mėnesinės algos didinimas, o taip pat – ES „Mobilumo paketo“ nuostatos. Nėra vertina kaip kelių transporto sektorių pakeis siūlomo Nutarimo projekto nuostatos kartu teikiamo siūlymo didinti akcizus gazoliams (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. 19-11618) kontekste. Tai rodo, kad poveikio vertinimas atliktas atmestinai.
Nėra įvertintos kitos alternatyvos, siekiant sumažinti darbo užmokesčio pakaitumo dienpinigiais rizikas
Įmonės savo veikloje vertina visą darbo vietos kainą – tai yra darbuotojo atlyginimą, dienpinigius, darbo priemones ir pan. Teisės aktais nustatyto dienpinigių normų dydžio mažinimas iki 50 procentų galimas tik kolektyvine sutartimi arba darbo sutartimi. Nesant įmonės kolektyvinėje, taip pat šalių darbo sutartyse nuostatos mažinti norminiais teisės aktais nustatytą dienpinigių normą, net jeigu faktinės darbuotojo išlaidos komandiruotės metu yra gerokai mažesnės, ar jis jų visai nepatiria, dienpinigių sumos sumažinamas darbdavio įsakymais yra neteisėtas. Kitaip tariant, pagal dabar galiojančią tvarką darbdavys ir darbuotojas neturi teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo darbdavio įsakymu ir darbuotojui jį pasirašant.
Problema, kurią bandoma išspręsti Nutarimo projektu, iš dalies yra sukurta pačio reguliavimo – jei nustatyti dienpinigių dydžiai yra per dideli, o galimybės susitarti dėl jų yra labai ribotos, siekdamos išlaikyti konkurencingą savo teikiamų paslaugų kainą, o veiklos sąnaudas – optimaliame lygyje, įmonės mažina atlyginimo dalį darbo vietos kainos struktūroje, o dienpinigių – didina.
Dėl šios priežasties siūlome svarstyti galimybę nustatyti tik maksimalią neapmokestinamų dienpinigių ribą („lubas“), paliekant galimybę dėl dienpinigių dydžio susitarti darbdaviui ir darbuotojui. Tokiu atveju būtų sudarytos galimybės mokėti didesnius atlyginimus, mažinant dienpinigius – darbuotojai galėtų pasirinkti ar nori didesnę dalį pajamų gauti kaip darbo užmokestį, taip didinant savo socialinio draudimo stažą.
Dėl šių priežasčių siūlome:
- Nepritarti Nutarimo projektui.
- Svarstyti galimybę nustatyti tik maksimalią neapmokestinamų dienpinigių ribą („lubas“), paliekant galimybę dėl dienpinigių dydžio susitarti darbdaviui ir darbuotojui.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/61959680ea9911e99f05bdf72918ad4e?jfwid=140jhqgbkv
