Dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3952)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3952) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma:
- leisti bazinę pensiją didinti daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes;
- padidinti bazinei pensijai taikomą apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2020-2021 m.
Siūlome grąžinti Projektą tobulinti atsižvelgiant į žemiau dėstomas pastabas.
Siūlomi pakeitimai prieštarautų tikslui depolitizuoti pokyčius pensijų sistemoje
Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš socialinio modelio reformos tikslų buvo depolitizuoti senatvės pensijų dydžio keitimą. Tam buvo pasitelktas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį pensijų dydis buvo keičiamas priklausomai nuo septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinio tempo ir pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais. Net ir atlikus pensijų reforma, pensijos dydis ir toliau priklauso nuo tam tikrų politiniu sprendimu nustatomų dydžių (kaip būtinasis stažas, minimalioji mėnesinė alga ir pan.) ir pensijų indeksavimo modelis ir toliau ne visuomet atspindėjo ekonominę šalies situaciją (pvz., bendrojo vidaus produkto ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiams procentais esant neigiamiems, pensijos nėra mažinamos – indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai). Visgi, siekis susieti pensijos dydžio nustatymą su darbo užmokesčio fondu rodė rengėjų norą užtikrinti, kad pensijų dydis šalyje labiau priklausytų nuo darbo užmokesčio augimo tempų, būtų labiau prognozuojamas ir valdomas ekonominio nuosmukio laikotarpiais ir būtų mažiau veikiamas rinkiminio ciklo bei politikų įtakos.
Tą savo 2019-10-16 išvadoje atsakant į Projekto iniciatorių argumentus pabrėžia ir Teisės departamentas: „pažymėtina, kad priėmus socialinio modelio reformą, senatvės pensijos pokyčiai buvo depolitizuoti, įtvirtinant įstatymu pensijų indeksavimo mechanizmą. Todėl siūlomi neapibrėžti kriterijai bazinei pensijai didinti kaip ,,skurdo rizikos pokyčiai“ ar ,,valstybės biudžeto finansinės galimybės“ tikėtina, būtų subjektyvūs ir įvairiai interpretuojami.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nors Projekto rengėjai ir vertina valstybės biudžeto galimybes, kaip pakankamas pensijų didinimui 2020 m. finansuoti, vis dar sparčia ekonomine plėtra išsiskirianti Lietuvos ekonomika pereina į vangesnio augimo fazę, o 2020 m. Valstybės biudžetas išlieka nesubalansuotas. Primename, kad praėjusio ekonomikos nuosmukio metu VSDF biudžeto pajamų ir išlaidų rezultatas, 2007 m. siekęs +138 mln. eurų vos per metus tapo neigiamas ir pasiekė -416 mln. eurų. 2009 šis deficitas jau siekė -834 mln. eurų, o 2010 – -805 mln. eurų. VSDF biudžetą subalansuoti pavyko tik 2017 m.
Pensijų (ir visos socialinės apsaugos) sistemos depolitizavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti jos tvarumą, atsparumą ekonominiams šokams, bei didinant visuomenės pasitikėjimą šiomis sistemomis. Pensijų dydžio keitimas valiniais politiniais sprendimais verčia abejoti visu pensijų sistemos pagrįstumu.
Siūlomiems pakeitimams finansuoti numatomas mokesčių didinimas pažeistų mokesčių mokėtojų interesus, o alternatyvūs būdai finansuoti pensijų didinimą nėra svarstomi
Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų. 2021 m. papildomai spartesniam – 1,91 proc. punkto – indeksavimui reikės apie 33,2 mln. eurų. Papildomos pajamos numatomos iš lengvatos gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, mažinimo 20 proc.; papildomo kitų dividendų ir nesusijusių su darbo santykiais pajamų (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamų apmokestinimo 20 proc. tarifu (šiuo metu taikomas 15 proc. tarifas); papildomo pajamų (pelno) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 000 eurų per metus, apmokestinimo; lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo.
Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis mokesčių naštą didinančių pakeitimų įsigaliotų jau nuo 2020 m. sausio 1 d., tad nuo projekto iniciatyvos iki jo priėmimo liktų mažiau nei 3 mėnesiai. Tikėtina, kad jei Projektai galiausiai būtų priimti kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jų priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus.
Projekto rengėjai nevertina galimybės finansuoti pensijų didinimą peržiūrint valstybės išlaidas, didinant jų efektyvumą įvertinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra ir turto privatizavimas leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų.
Nėra įvertinta, kaip priėmus siūlomus pakeitimus pasikeis sumokėtų pensijų įmokų ir pensijų dydžio ryšys
Kaip pažymima Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 19-12930, siūlomi pakeitimai „sumenkintų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsają su pensijų socialinio draudimo įmokomis, nes socialinio draudimo bazinės pensijos dydis nulemia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmės, dydį. Stažas apskaičiuojamas pagal pensijų socialinio draudimo įmokas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, o pensijų apskaitos vienetai, kurių vertės papildomai didinti Įstatymo projekte nesiūloma, – nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Taigi papildomai didinant vien socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių pensijų socialinio draudimo įmokas nuo didesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, gaunamos socialinio draudimo pensijos didėtų santykinai mažiau.“
Nors siūlomi pakeitimai iš esmės keičia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies ir individualiosios dalies santykį ir kelia klausimus, kaip ateityje bus vystoma pensijų sistema, rengėjai šio poveikio nevertina.
Siūlome grąžinti Projektą tobulinti ir:
- Atsisakyti nuostatų, atveriančių kelią pensijų keitimui ad hoc, bei nuostatų. leidžiančių indeksuoti bazinės pensijos dydį nesiremiant konkrečiais kriterijais ar indeksavimo formule, o tik subjektyviai interpretuojant vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes.
- Išanalizuoti pensijų reformos rezultatus ir nustačius poreikį spręsti dėl pensijų indeksavimo formulės keitimo.
