Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria 6 iš 10 šalies gyventojų. Dažnai sutinkama, kad būtent vidurinioji klasė yra klestinčios valstybės pamatas. Kokie bruožai ją apibūdina? Kuo išsiskiria vidurinioji klasė Lietuvoje, ir kaip ją auginti? Ko vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tikėtis kitais metais?
Apie pokalbis laidoje „Ekonomika šiandien“ per Žinių radiją su „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu ir „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.
Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Taip pat laidoje tradicinė rubrika „Stebime valdžią”, kurioje apie naujausius valdžios siūlymus.
Nepritariame
Į finišo tiesiąją žengia 2020-ųjų biudžetas. Vienu sakiniu apibūdinti situacija galima taip – pramiegoti ketveri metai reikalingų reikalingų reformų, žmonėms ypač svarbūs klausimai sprendžiami paskutinę minutę Keletas pakeitimų naujausiose projektų versijose – privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete 36 mln. Eurų mažinamos išlaidos vaistams, kurios nukreipiamos gydytojų atlyginimams. Vaiko pinigai nuo sausio didės 10-čia eurų, dar 10-čia eurų jie turėtų padidėti nuo liepos. Kartu su biudžetu bus svarstomas ir Prezidento siūlymas didinti pensijas labiau, nei numato indeksavimo formulė. Reikia sutikti, kad Lietuvoje liūdnOs skurdo statistikos šaltinis yra pensininkų nepriteklius, TAČIAU, labai svarbu yra tai, kad vos šiemet reformavus pensijų sistemą, vėl imamės ją taisyti. Tai reiškia, kad tolstame nuo pensijų depolitizavimo – vėl pensijos yra didinamos ne priklausomai nuo darbo užmokesčio fondo augimo, o nuo politikų valios ir įnorių. O sulėtėjus ekonomikai gali būti, kad toms padidintoms pensijoms vėl gali tekti skolintis. Tad paskutinėmis 2019-ųjų dienomis siūlomi jau po kelių savaičių turintys įsigalioti pakeitimai kelia rimtų abejonių, ar jiems yra pasiruošta.
Nepritariame
Kartu su biudžetu bus svarstomas neapmokestinamųjų pajamų didinimo – NPD – lėtinimas. Dėl to, mokesčių mokėtojai per metus neteks maždaug 120 eurų dydžio žadėtos mokestinės naudos. Nemalonūs pokyčiai laukia ir daugiau uždirbančiųjų. Jiems iš esmės bus panaikintos vos šiemet įsigaliojusios Sodros lubos. Sodros sistemoje galioja apribojimai išmokų dydžiams, tai yra, daugiau sumokėjęs įmokų gyventojas nebūtinai gauna didesnes išmokas. Dėl to įmokų dydžio apribojimas nustatant pajamų ribą, nuo kurios nebereikia mokėti Sodros įmokų, šią neteisybę turėjo ištaisyti. Tačiau jau įvedant Sodros „lubas“ buvo įvestas ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Jis padidintas nuo 20 iki 27 proc. O šiemet štai jau balsuojama, kad šis būtų padidintas iki 32 proc. Daugiau uždirbantiesiems tai reiškia, kad Sodros „lubos“, o kartu su jomis ir paskatos kurtis aukštesnėms pridėtinės vertės darbo vietoms, dingsta.
Nepritariame
Seime svarstomas naujas pasiūlymas apmokestinti finansų įstaigas. Kredito įstaigoms siūloma įvesti papildomą 5 proc. dydžio pelno mokesčio tarifą. Tačiau kodėl reikalingas papildomas mokestis – ir toliau lieka neaišku. Ar problema mokesčio dydis ar pelno apskaičiavimo taisyklės? Juk argumentas, kad bankai uždirba daug pelno, todėl juos reikia apmokestinti didesniu tarifu, gali būti pritaikomas universaliai? Geras derlius žemės ūkyje , tebūnie pelno mokesčio tarifas ne 15, o 50 proc. Tuoj prieisime iki to, kad atskirus mokesčius ir jų dydžius nustatysime įmonėms individualiai – pagal tai, pelningai ar nelabai jos veikia. O ką jau kalbėti apie visiškai realų pavojų, kai šiandien įvestas bankams, papildomas 5 proc. tarifas jau rytoj būtų pradėtas taikyti ir kitoms valdžios atstovų sugalvotus „viršpelnius“ uždirbančioms įmonėms. O kur dar jau anksčiau užregistruotas siūlymas visoms įmonėms didinti pelno mokestį nuo 15 iki 20 proc., negalvojant kaip su savo mokesčiais atrodysime bendrame regiono kontekste.
Nepritariame
Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomi tabako gaminių pardavimo ribojimai. Vienas iš ribojimų – tai draudimas viešai eksponuoti parduodamus tabako gaminius, taigi tabako gaminiai parduotuvėse turės būti slepiami. Primename, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nepritarti privalomam tabako gaminių slėpimui parduotuvėse. Ar bus įvertinta, kaip tabako gaminių pardavimas iš po prekystalio paveiks verslo aplinką, ypač smulkų ir vidutinį verslą? Mažos parduotuvės neabejotinai turės didelių išlaidų, kad įsirengtų įrenginius cigaretėms slėpti. Taip pat laikotarpis prisitaikyti, kaip dažnai būna, paliktas labai trumpas. Pažymėtina, kad nėra vienareikšmiškų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad cigarečių slėpimas turėtų esminį poveikį rūkymo mažėjimui. Nereikėtų skubėti priimti draudimų, kurių našta didelė, o poveikis neaiškus.
Nepritariame
Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomas draudimas rūkyti balkonuose, stotelėse ir kt. viešose vietose.Tai atneštų daugiau žalos negu naudos. Tikėtina, kad sumažėjus legalių rūkymo vietų, daugiabučių gyventojai pradėtų rūkyti viduje, dėl to gali didėti namo ventiliacijos užterštumas, išaugti žala, kurią patiria nerūkantieji. Be to, rūkant uždarose patalpose, padidėja gaisrų daugiabučiuose namuose rizika. Be to, praktiškai bus labai sudėtinga ir gal net neįmanoma užtikrinti, kad įstatymas bus įgyvendintas, nes yra sunku įrodyti ir fiksuoti draudimo pažeidimą. Vietoje to, kad kaimynai bandytų susitarti, jie bus verčiami policininkais vienas kitų atžvilgiu. Kaimynų fotografavimas ar filmavimas gali pažeisti asmens teises. Visų atvejų po įstatymo skėčiu nepakiši, todėl susitarti tokiais klausimais, kaip rūkymo vietos daugiabučių teritorijose, geriausia būtų palikti patiems gyventojams.
Abejojame
Siūloma užtikrinti bedarbio statusą studentams ar moksleiviams, besimokantiems mokykloje arba pagal profesinio mokymo programas, kurie iki įsiregistravimo darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Viena vertus, turintys ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių studentai ir moksleiviai savo sumokėtomis įmokomis turėtų įgyti teisę į nedarbo išmokas. Gaunamos nedarbo išmokos didintų jų paskatas studijuoti, mokytis, tobulinti įgūdžius, ar keisti profesiją, o tai teigiamai veiktų darbo rinkos efektyvumą. Kita vertus, toks sprendimas didintų valstybės įsipareigojimus, o tai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių viešųjų finansų tvarumui. Toks sprendimas apnuogina įmokų ir išmokų susiejimo trūkumą Lietuvoje ir pačios nedarbo draudimo sistemos ydas.
