Vyriausybės priemonių paketas paruoštas operatyviai, jo įsigaliojimo terminai leidžia greitai reaguoti į gyventojų ir verslo lūkesčius, padeda stabdyti neapibrėžtumą ir galimą paniką.
Atkreipiame dėmesį, kad dalis skubos tvarka priimamų pakeitimų turėtų galioti tik ekstremalios situacijos metu ir nebūtų nepagrįstai taikomi kitiems, su ekstremalia situacija nesusijusiems atvejams. Pavyzdžiui, jei keičiama viešųjų pirkimų tvarka liktų galioti net ir pasibaigus ekstremaliai situacijai, tai reikštų, kad įstatymo išimtimis gali būti piktnaudžiaujama, o taisyklės apeinamos, prisidengiant viešojo intereso gynimu, kuris nėra apibrėžtas ir gali būti interpretuojamas plačiai ir nevienareikšmiškai.
Dėl prastovos subsidijavimo
Siūloma dalį darbo užmokesčio prastovos metu subsidijuoti iš valstybės biudžeto. Abejonių kyla dėl siūlomų priemonių sąlygų ilgalaikio poveikio ir veiksmingumo.
Pirmiausia, darbo užmokesčio dalis dėl skirtos prastovos būtų subsidijuojama 3 mėnesius. Tokia sąlyga, nors ir užtikrintų pagalbą verslui ir darbuotojams trumpuoju laikotarpiu, galimai prisidėtų prie neapibrėžtumo tąsos. Prastovos skyrimo pagrindas yra aplinkybė, kad darbdavys negali suteikti darbo, todėl, valstybei nebegalint subsidijuoti prastovų, būtų tikslinga lygiagrečiai sudaryti palankesnes sąlygas darbdaviams patiems priimti reikalingus sprendimus, pavyzdžiui, lanksčiau reguliuojant darbo laiko nustatymo tvarką, neapmokamų atostogų skyrimą ir galimybes imtis kitų ekonomiškai būtinų priemonių.
Kitas svarbus reikalavimas yra tai, kad gaudamas subsidiją darbdavys turi išlaikyti darbo vietą ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Tai reiškia, kad darbdavys negalėtų atleisti darbuotojų, net jei tai būtų būtina. Ši nuostata įneša daug neapibrėžtumo, jos suponuojamas stabilumas yra tariamas ir negarantuoja to, ko tikisi įstatymų leidėjas. Viena vertus, tokia sąlyga yra saugiklis nuo galimų piktnaudžiavimo atvejų, tačiau sąžiningiems darbdaviams, kurie susidurs su sunkiais ekonominiais iššūkiais ir karantinui pasibaigus, tokia sąlyga yra ekonomiškai nepagrįsta ir net gali vesti prie bankroto. Kadangi nėra garantijos, kad pasibaigus trims mėnesiams įmonės grįš prie įprastų ekonominių sąlygų, įpareigojimas 6 mėnesius saugoti darbo vietą yra nepagrįstas. Delsiant imtis įmonei reikalingos restruktūrizacijos ir naujų veiklos formų, diegti inovacijas ir t. t., kas reikalauja ir darbuotojų skaičiaus ar struktūros pakeitimo, įmonė gali būti nustumta į visišką veiklos stabdymą ir bankrotą. Tokiu atveju pajamų šaltinio netektų visi įmonės darbuotojai.
Sutikę priimti trumpalaikę pagalbą darbdaviai rizikuotų netekti laisvės priimti reikalingus sprendimus pasibaigus 3 mėnesių subsidijos mokėjimo terminui. 3 mėnesiai, kuriuos mokama subsidija, šiai dienai nežinia, ar leistų grąžinti įmonės padėtį į prieškrizinį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi situacija darbo rinkoje, abejotina, ar darbdaviai, kaip ir valdžios institucijos, objektyviai gali garantuoti, kad 9 mėnesius konkreti darbo vieta bus išsaugota. Todėl yra tikslinga atsisakyti sąlygos, kad subsidija mokama tik garantuojant darbo vietos išsaugojimą 6 mėnesius po subsidijos mokėjimo pabaigos.
Siekiant skaidrumo, paprastumo ir greitumo, siūlome tiesiog atleisti su pagrįstais sunkumais susiduriančias įmones nuo atitinkamos „Sodros“ mokesčio dalies. Taip būtų išvengta su subsidijomis susijusios biurokratijos ir laiko sąnaudų, o įmonėms būtų sudarytos sąlygos greičiau atgaivinti veiklą. Darbuotojai įmonėms yra gyvybiškai svarbūs ir nėra pagrindo manyti, kad jų norima atsikratyti, pasinaudojus krize. Darbdavys suinteresuotas, kad turėtų su kuo dirbti, kai bus galimybė atnaujinti veiklą po karantino, atgaivinti įmonės tiekimus ir pardavimus.
Dėl nuotolinio darbo ir dalinio darbo skyrimo
Siūloma lengvinti nuotolinio darbo skyrima, ir įteisinti dalinį darbą paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Iki šiol nuotolinį darbą buvo galima skirti tik darbuotojo iniciatyva, o pats darbdavys neturėjo galimybės to siūlyti. Siūloma darbdavius įpareigoti darbuotojams siūlyti nuotolinį darbą paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą.
Jeigu darbuotojas nesutinka dirbti nuotolinio darbo, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Jeigu darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito darbo, jam skiriama prastova. Abiem atvejais būtina sąlyga, kad valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija ir nuotolinis darbas arba prastova būtini siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą.
Taip pat siūloma įteisinti naujovę – dalinį darbą Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Darbuotojo darbo laikas sumažinimas ne daugiau kaip per pusę, dalį užmokesčio mokėtų darbdavys, o kitą dalį dengtų valstybė. Tokiais atvejais valstybė įsipareigotų mokėti pusę nedarbo draudimo išmokos, kuri būtų mokama asmeniui pagal nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
Pastebėtina, kad dalinis darbas galėtų būti skelbiamas ne anksčiau kaip po mėnesio nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį padalinį. Atsižvelgiant į dramatiškus pokyčius darbo rinkoje per pastarąsias kelias savaites yra reikalinga koreguoti nuostatą dėl įmonės pareigos informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį padalinį apie dalinio darbo pradžią sutrumpinant terminą, nuo kada galima skirti dalinį darbą,
Dėl viešųjų pirkimų nuostatų keitimo
Siekiant sudaryti sąlygas atlikti viešuosius pirkimus greičiau, siūloma keisti viešųjų pirkimų įstatymą. Kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos, siūloma leisti sudaryti sutartį netaikant pirkimo procedūroms ir sutarties turiniui keliamų reikalavimų. Taip pat siūloma leisti perkančiajai organizacijai išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, pirkti iš tiekėjų, kurie įprastai būtų pašalinami iš pirkimo procedūros, t.y. jei tiekėjas yra nuteistas už konkrečias nusikalstamas veikas, jei yra įsiskolinęs ir nesumokėjęs mokesčių, yra padaręs nusižengimus pagal Konkurencijos įstatymą ar yra pateikęs melagingą informaciją. Nuostata dėl galimybės pirkti iš tokių tiekėjų sąrašo galiojo ir iki šiol, tačiau įsigaliojus siūlomam nuostatos patikslinimui perkančioji organizacija neprivalėtų nurodyti ir tiekėjo pašalinimo pagrindų.
Esant šiandienos situacijai, nuostata suprantama, tačiau įvardintos jos taikymo aplinkybės – viešojo intereso užtikrinimas – yra labai plačios ir gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai. Viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose ir yra naudojama labai plačiai. Ateityje prisidengiant viešojo intereso buvimu, tokių pirkimų, apeinant taisykles, gali daugėti. Siūlytume formuluoti, kad įstatymo išimtis būtų taikoma tik ekstremalios ar jai prilygintos situacijos šalyje atveju.
Dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo
Šiuo metu įmonės, susidūrusios su finansiniais sunkumais gali atidėti mokesčių mokėjimą arba sudaryti atsiskaitymų su valstybine mokesčių inspekcija mokėjimų grafiką. Tiesa, gyventojų pajamų mokesčiui tokia tvarka negalioja. Įstatymo projektu būtent ir siūloma leisti atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tai labai reikalingas projektas, kuris padidins laikinų finansinių sunkumų turinčių mokesčių mokėtojų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, palengvintų kitų jų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir suteiktų galimybę šią mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau.
