Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projekto
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas). Pritariame daugeliui Projektu siūlomų nuostatų (pavyzdžiui, galimybei ūkio subjekto vadovui pačiam vesti apskaitą, lankstesniam skaitmeninių dokumentų naudojimui ir t.t.), tačiau teikiame savo pastabas dėl keleto Projekto nuostatų, kurias mūsų nuomone reikšminga būtų tobulinti.
Būtina užtikrinti, kad apskaitos vadovo sudarymas nevirstų papildoma administracine našta
Kadangi Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus Projektą apskaitos politiką pakeis platesnės apimties vidaus tvarkos dokumentas – apskaitos vadovas, būtina įvertinti tokio dokumento (ar atskirų jo dalių, pavyzdžiui, sąskaitų plano) poreikį, atsižvelgiant į tai, kad duomenys mokesčių administratoriui bus teikiami standartinėje duomenų apskaitos rinkmenoje (SAF-T).
Prieš įsigaliojant Projektui, jo rengėjai turėtų parengti ir paskelbti apskaitos vadovo pavyzdžius ir paaiškinimus, kuriais galėtų remtis mokesčių mokėtojai.
Reikalavimas privalomai kartą per metus vykdyti inventorizaciją daliai subjektų gali būti perteklinis
Atsižvelgiant į tai, kad inventorizacija yra viena iš vidaus kontrolės procedūrų, o už vidaus kontrolę atsakingas subjekto vadovas, siūlytina atsisakyti prievolės atlikti inventorizaciją ir palikti šią prievolę paties subjekto nuožiūrai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai nėra ko, išskyrus pinigus banke, inventorizuoti. Manome, kad tokia formali inventorizacija nesukurtų papildomos naudos, tik administracinę naštą.
Reikalavimas registruoti ūkines operacijas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. nėra pagrįstas
Siekiant pagreitinti ūkinių operacijų registravimą apskaitos registruose Projekte siūloma reikalauti registruoti ūkines operacijas ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (vietoj dabar galiojančio 4 mėn. termino). Atkreiptinas dėmesys, kad daliai subjektų gali nebūti jokio poreikio vesti apskaitą kas mėnesį. Sutrumpintas ūkinių operacijų registravimo terminas negali būti savaiminis tikslas, tačiau Aiškinamajame rašte jis nėra pagrindžiamas.
Reikalavimas visas sąskaitas, jei jos išrašomos viešojo sektoriaus įmonėms, teikti per „E. sąskaitą”, yra neproporcingas
Atkreipiame dėmesį, kad kartu su Projektu teikiamo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 22 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 22 straipsnyje numatoma, kad Perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos priemonėmis, net ir tais ir atvejais, kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Sąskaitų teikimas naudojantis informacine sistema „E. sąskaita“ yra ne tik papildoma administracinė našta, bet ir mokama paslauga (vienos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditinio ir debetinio dokumento bei avansinės sąskaitos pateikimas kainuoja 0,28 EUR). Perkančiosios organizacijos, siekdamos tinkamai įgyvendinti šią įstatymo nuostatą, būtų priverstos pirkti nedidelės vertės prekes ar paslaugas ne iš mažiausią kainą siūlančių tiekėjų (pvz. prekybos centrų ar elektroninių parduotuvių), o brangesnėmis kainomis – nes dėl mažos sandorio vertės ne visi tiekėjai imsis pateikti sąskaitą per „E. sąskaitą“. Pati pirkimo procedūra taptų daug ilgesnė. Į tai savo rašte Nr. S2-2310 atkreipia dėmesį ir LR Kultūros ministerija.
Reikalavimas saugoti į valstybės informacines sistemas pateiktų dokumentų sąrašą yra perteklinis
Projekto 10 str. 2 d. numatoma, kad subjektas gali nesaugoti apskaitos dokumentų ir kitų ūkinių operacijų pagrindimo dokumentų, jeigu jie pateikti į valstybės informacines sistemas. Tačiau tokiu atveju subjektas turi išsaugoti į valstybės informacines sistemas pateiktų dokumentų sąrašą. Reikalavimas saugoti pateiktų dokumentų sąrašą yra perteklinis, nes informacija apie subjekto pateiktus apskaitos dokumentus gali būti prieinama valstybės informacinių sistemų priemonėmis. Į tai savo rašte Nr. (1.13 E)V4-440 atkreipia dėmesį ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Reikalavimas apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje įdiegti vidaus kontrolės sistemą yra perteklinis
Projekto 14 str. 3 d. numatomas reikalavimas, kad apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje turi veikti su apskaitos paslaugų teikimu susijusios vidaus kontrolės sistema atsižvelgiant į rekomendacijas dėl apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimo, yra perteklinis. Už subjekto vidaus kontrolę atsakingas subjekto vadovas, tad siūlome palikti šią prievolę paties subjekto nuožiūrai. Jei iniciatyva dėl vidaus kontrolės sistemos sukūrimo kils ne iš paties ūkio subjekto iniciatyvos, ji bus formali ir virs papildoma, naudos nekuriančia administracine našta. Savanoriškas vidaus kontrolės sistemos įdiegimas turėtų būti prilygintas kitiems apskaitos paslaugas teikiančio subjekto privalumams, kaip priklausymas profesinei organizacijai, darbuotojų, laikomų buhalteriais profesionalais, turėjimas ir pan.
Nėra aišku, kodėl daliai subjektų siūloma išskirtinė apskaitos tvarka
Remiantis Projekto 11 str. 4 d., Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, profesinės sąjungos apskaitą tvarkytų pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus arba pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas. Nėra aišku, kodėl šie subjektai išskiriami iš kitų viešojo sektoriaus subjektų tarpo. Atkreipiame dėmesį, kad tiek profesinės sąjungos, tiek religinės bendruomenės gali disponuoti reikšmingomis pajamomis. Profesinėms sąjungoms šiuo metu galioja išskirtinė tvarka, pagal kurią joms galima skirti 0,6 proc. gyventojo sumokėto pajamų mokesčio. Kadangi šios lėšos de facto sumažina GPM pajamas, kurios gali būti skiriamos viešosioms išlaidoms finansuoti arba kitu atveju bendra tvarka būtų paskirstomos visiems paramos gavėjams, būtina užtikrinti, kad šios lėšos būtų apskaitomos skaidriai. Todėl siūlome minėtoms organizacijoms nustatyti vienodą apskaitos tvarką, kaip ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams.
Panaikinama galimybė koreguoti apskaitos įrašus apsunkins apskaitos vedimą bei prieštaraus ,,turinio prieš formą“ principui
Projekto 9 str. 3 d. numatoma, kad kai apskaitos registrai sudaromi naudojant apskaitos informacines sistemas, turi būti užtikrinamas įrašų apskaitos registruose nepakeičiamumas. Šiuo metu galiojantis Buhalterinės apskaitos įstatymas leidžia apskaitos dokumentuose taisyti kiekį, sumą ir tekstą (išskyrus datą). Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu. Klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą.
Atkreiptinas dėmesys, priėmus Projektą bus neleidžiami koregavimai, kurie įprastai gana dažnai daromi iki galutinių ataskaitų sudarymo. Įstatymas neleis daryti jokių pakeitimų buhalterinės apskaitos informacinėje sistemoje, net jei jie daromi ne siekiant mokestinės naudos, bet dėl valdymo tikslų – tai bus tiesioginė žala verslui. Dėl šios siūlomos nuostatos buhalterinė apskaita taps mažiau nuosekli, perkrauta. Tai labai apsunkins įprastą finansininkų darbą, pavyzdžiui, tokias veiklas, kaip skolų suderinimas. Įmonei, padariusiai taisymus su papildomais įrašais savo apskaitoje, teks aiškintis su kitos įmonės finansų skyriumi, kodėl tokių įrašų nėra jų apskaitoje ir pan.
Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad mokesčių teisiniuose santykiuose teikiama sandorio, veiksmo, veiklos turinio viršenybė prieš formaliąją išraišką. Manome, kad uždraudžiant atlikti koregavimus apskaitos informacinėse sistemose, šiam principui bus prieštaraujama.
Prievolė įmonėms teikti apskaitos duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje įtvirtinama skubotai
Projekto 9 str. 4 d. numatoma, kad subjektai, sudarydami apskaitos registrus naudodami apskaitos informacines sistemas, turi užtikrinti galimybę savo apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje. Standartinė apskaitos duomenų rinkmena yra informacijos apie ūkines operacijas pateikimo forma pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos techninę specifikaciją ir techninius reikalavimus.
Kol nėra aiški Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejai, kada subjektams galios ši prievolė, kyla pavojus, kad duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje mokesčių administratoriui privalės teikti ir smulkiosios įmonės. Siūlome tikslinti šią nuostatą, pasirengimas SAF-T diegimui vėlavo net ir stambiose, didelius resursus turinčiose įmonėse: nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus savo buhalterinius duomenis privalėjo pateikti SAF-T rinkmenoje, tačiau prievolės atsiradimo metu jai pasiruošusios buvo tik 12% bendrovių.[1]
Administracinė našta slegia visas šalies įmones, tačiau kuo įmonė mažesnė, tuo ją pakelti sunkiau. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su partneriais parengtas Biurokratijos indeksas 2019 parodė, kad administraciniams formalumams: deklaracijų, statistinių ataskaitų ir kitų dokumentų pildymui, mažoms Lietuvos įmonėms 2018 m. teko skirti 244 valandas
[1] https://www.pwc.com/lt/lt/apie-mus/spaudos-centras/komentarai-ziniasklaidoje/saf-t-byla-privalo-teikti-apie-10000-imoniu-o-pasiruosusiu-12.html
