Visuomenėje nestinga ginčų dėl aplinkosaugos. Investuotojams pradėjus vykdyti aktyvią veiklą tam tikroje aplinkoje, neretai susiduria bendruomenių, investuotojų ir valdžios interesai. Apie tai, kaip Lietuvos žmonės reaguoja ir sprendžia tokias konfliktines situacijas buvo diskutojama „Laisvosios bangos“ laidoje „Vektorius“.
KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto docentė, socialinių mokslų daktarė Aistė Balžekienė pristatė tyrimą apie visuomenės aplinkosauginį aktyvumą, kuriame Lietuva buvo lyginama su kitomis Europos šalimis. Buvo tiriama į kokias ekologines veiklas visuomenė yra įsitraukusi, kiek žmonės dalyvauja aplinkosauginių organizacijų veikloje, kiek linkę skirti pinigų aplinkosauginėms grupėms, ar dalyvauja protesto akcijose, ar pasirašo peticijas. Iš 19 tirtų šalių Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje.
„Išsiskiria veikla privačiojoje ir viešojoje erdvėje. Žmonės labiau linkę veikti privačioje erdvėje – rūšiuoti, taupyti vandenį ir energiją. Čia lietuviai yra veiklesni. Tačiau jeigu kalba eina apie viešąją erdvę, kur reikia imtis sąmoningų veiksmų, turėti narystę aplinkosauginėse organizacijose, pasirašinėti peticijas ir t. t., aktyvumas yra labai menkas“, – kalbėjo A. Balžekienė.
„Visuomenei yra aktualiausia tai, kas juos asmeniškai liečia“, pritarė „AF-Consult“ aplinkosaugos padalinio vadovė Rasa Alkauskaitė-Kokoškina. Ji išskyrė, kad žmonėms labiausiai rūpi sveikata, oro tarša, požeminio vandens tarša, triukšmas – tai, ką žmogus jaučia individualiajame lygmenyje.
Taip pat ji teigia, kad dažnai žmonėms trūksta gilesnio įsitraukimo ir domėjimosi ateinančių investuotojų interesais. „Jeigu viskas vyksta tik įstatymo numatyta tvarka, dažnai to nepakanka efektyviam dialogui užmegzti. Jeigu nori efektyvaus dialogo su savo būsimais kaimynais, tu turi peržengti formalius reikalavimus ir ateiti bei užmegzti normalų dialogą“ – tikina R. Alkauskaitė-Kokoškina.
„Lietuvoje yra labai populiari nepasitikėjimo, nesusitarimo kultūra. Mes mėgstame vieni kitus skųsti, ir vieni kitais skųstis. Vietoj to, kad eitume į dialogą ar į susitarimą, mes žymiai labiau mėgstame rašyti raštus arba skundus,“ – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jeigu žmonės vieni kitais napasitiki ir abejoja, tai tokiu atveju susitarti yra neįmanoma, nes „ar eisi į dialogą su žmogumi, jeigu galvoji, kad jis tave apgaudinėja?“, – retoriškai klausia Ž. Šilėnas.
Kultūros paveldo ekspertė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė pažymi, kad tokį nepasitikėjimą ir cinizmą teisės požiūriu išugdė sovietinis laikotarpis, kuris atsispindi ir dabar galiojančiuose įstatymuose.
Visą laidos įrašą galite išklausyti ČIA.
