Kontekstas
Europos Komisija paskelbė prieštaravimų pareiškimą (angl. Statement of Objections), kuriame „Google“ įtariama konkurencijos iškraipymu reklamuojant „Android“ operacinę sistemą (OS) ir sudarant su ja susijusias sutartis. O tiksliau – įtariama, kad „Google“ pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi pririšdama savo programėles prie operacinės sistemos, o tai savo ruožtu buvo žalinga ir vartotojams, ir konkurencijai (EC, 2016).
Pareiškimas paskelbtas dar nenurimus bangoms po kito tyrimo dėl „Google“ interneto paieškos praktikų bei Komisijai po praeitų metų pabaigoje atliktos viešos konsultacijos ruošiantis išleisti komunikatą apie interneto platformų vaidmenį. Nors „Android“ tyrimas su minėtais veiksmais nėra susijęs, jis pasirodė kartu su bandymais sukurti palankesnę politinę aplinką Europos skaitmeninės ekonomikos augimui.
Išmaniųjų telefonų ir mobiliųjų programėlių rinkų augimas
Išmaniųjų telefonų paplitimas nuo 2011 m. Europos Sąjungoje stipriai išaugo. 2015 m. išmaniųjų mobiliųjų telefonų abonentai sudarė 70 proc., nors prieš ketverius metus jų buvo vos 10 proc. Švedijoje paplitimas siekė 90 proc. (Williamson et al., 2016). Numatoma, jog 2020 m. naudojimasis išmaniaisiais telefonais bus beveik pilnai paplitęs visoje Europoje. Bevielio interneto ryšys Europos Sąjungoje aplenkė laidinį ryšį 2014 m., o dabar jį turi netoli 80 proc. visų Europos Sąjungos piliečių.
Kartu su išmaniųjų telefonų paplitimu labai išaugo ir mobiliųjų programėlių naudojimas. Nuo 2010-ųjų programėlių atsisiuntimų padaugėjo dešimteriopai, o pailgėjusi vartotojų tinkle praleidžiamo laiko trukmė aiškinama bene išimtinai didesne prieiga prie mobiliųjų įrenginių. Kaip pavyzdį galima pateikti išmaniųjų telefonų pardavimus JAV, kur 2010 m. jie viršijo asmeninių kompiuterių pardavimus, o dabar jau yra penkis kartus didesni (Williamson et al., 2016)[1]. Per pastarąjį penkmetį panaši situacija susiklostė ir Europos Sąjungoje.
„Android“ dominavimas, išskirtinumas ir rinkos apribojimas – priežastys skepticizmui
„Android“ užima 74,5 proc. pagrindinių Europos rinkų[2] dalies bei yra didžiausia mobilioji OS senajame žemyne, palyginti su 19,5 proc. „Apple iOS“ ir 5,5 proc. „Windows Phone“ rinkos dalies (Kantar, 2016). Tačiau būtina suprasti, jog tai yra gan naujas reiškinys: dar iki 2011 m. su „Android“ sėkmingai konkuravo ne tik „Apple“ ir „Microsoft“, bet ir „BlackBerry“ gamintoja „RIM“ bei „Nokia“, kurių rinkų dalys per pastaruosius penkis metus sumažėjo (Körber, 2014)[3]. Nors ir galima tikėtis, kad numatomoje ateityje „Android“ išliks didžiausiu rinkos žaidėju, patirtis rodo ką kita.
Be to, neprotinga vertinti konkurenciją tarp mobiliųjų programinės įrangos kūrėjų remiantis vien grubiais rinkos apimties rodikliais, nes „Android“ verslo modelis fundamentaliai skiriasi nuo „Apple“ ir, nors kiek mažiau, nuo „Microsoft/Nokia“[4]. Skirtingai nei dauguma „iOS“ ir „Windows Phone“ įrenginių, išmanieji telefonai su „Android“ operacine sistema nėra „Google“ gaminiai, o veikiau įvairių nepriklausomų originalios įrangos gamintojų (OEM), tokių kaip „Samsung“, „Huawei“, „HTC“ ir „Amazon“.
Pritaikydami „Android“ programinę įrangą savo įrenginiams, gamintojai turi galimybę pasirinkti, kokia apimtimi bus naudojami „Google“ standartai, integruojamos programėlės ir kitos paslaugos. Jie gali: i) pritaikyti gaminius „Android“ OS vadovaudamiesi viešai prieinamomis gairėmis[5]; ii) pasirašyti (arba nepasirašyti) susitarimą, įpareigojantį nesiimti veiksmų, galinčių lemti „Android“ fragmentaciją, bei leidžiantį pažymėti įrenginius kaip „Pritaikytus ;6Android“ (angl. Android Compatible)[6]; iii) pasirašyti (arba nepasirašyti) Mobiliųjų programų platinimo susitarimą (angl. Mobile Application Distribution Agreement, žr. Körber, 2014). Tik pastarasis pasirinkimas yra susijęs su „Google“ programėlių rinkinio[7] išankstiniu įkėlimu, o gamintojai gali rinktis pirmąjį ir/ar antrąjį, neįsipareigodami trečiajam.
Santykinis „Android“ atvirumas ir lankstumas yra visiška pagrindinio konkurento „Apple iOS“ priešingybė, kur techninė ir programinė įranga yra vertikaliai integruotos, o programėlių kūrėjai susaistyti griežtomis suderinamumo taisyklėmis. Skirtumą padidina ir tai, jog „Google“ suteikia savo programinės įrangos licenciją nemokamai. Tai nėra altruistinis sprendimas, o veikiau būdas paskatinti gamintojus naudoti „Android“, taigi ir „Google“ programėles, iš kurių įmonė uždirba pinigus. Tačiau kad ir kokie bebūtų ketinimai, „Google“ politika nulemia didesnę įvairovę bei suteikia daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams.
Android telefonų, kuriuose nėra Google programėlių, pavyzdžiai[8]
Gamintojams suteiktas pasirinkimas nėra tik teorinis – jis pritaikomas ir praktikoje. Rusijoje „Huawei“ ir „Vega“ prekiauja „Android“ telefonais be „Google“ programėlių, vietoj kurių įrašyta pagrindinio „Google“ varžovo vietinėje rinkoje „Yandex“ programinė įranga. Suomių gamintojas „Bittium“ gamina „Android“ telefonus su „Google“ programėlėmis ir be jų. Tuo tarpu prancūzų „Archos“ parduoda įrenginius, kuriuose veikia specialiai pritaikyta „Android“ atšaka, pavadinta „Granite OS“. Galiausiai, verta paminėti, jog 70 proc. „Android“ įrenginių Kinijoje neturi iš anksto įrašytų „Google“ programėlių (Hong, 2013).
„Android“ tyrimas – situacijos su „Microsoft“ pasikartojimas?
Komisijos narė M. Vestager viešai palygino „Android“ tyrimą su dvejais, atliktais dėl „Microsoft“ programinės įrangos praktikų 2000-ųjų pradžioje. Tuomet „Microsoft“ buvo apkaltinta pažeidusi ES konkurencijos taisykles, versdama kartu su „Windows“ programine įranga įsigyti interneto naršyklę „Internet Explorer“ ir programą „Windows Media Player“. Nuspręsta, kad tokie veiksmai neleido alternatyviems tiekėjams efektyviai konkuruoti, dėl to nukentėjo vartotojai. Įmonė buvo įpareigota tiekti savo operacinę sistemą be minėtų priedų.
Ironiška, jog Komisija priėmė sprendimą būtent tuomet, kai „Microsoft“ naršyklei ir vaizdo grotuvui atsirado nauji varžovai: „Mozilla Firefox“, „Google Chrome“ ir „Apple iTunes“. Be to, jį sekė aukščiau aprašytas dramatiškas perėjimas prie išmaniųjų įrenginių, kuris stipriai sumažino „Windows“ dalį bendroje programinės įrangos rinkoje.
Skirtingai nei „Microsoft“ atveju, aišku, jog reguliatorių samprotavimai nėra tinkami „Android“. Nors „Google“ yra kaltinama – panašia retorika kaip prieš dešimtmetį – varžanti konkurenciją pridėdama savo programėles, ir gamintojai, ir vartotojai turi didelį pasirinkimą. Gamintojai gali rinktis dėl sąveikos ir išankstinio programėlių įrašymo pasirašydami susitarimus. Kaip buvo parodyta, šia galimybe yra naudojamasi. Be to, vartotojai gali nuspręsti, kuriomis programėlėmis naudotis, kurias išjungti bei kurias nustatyti kaip numatytąsias. Nors alternatyvų turėjo ir „Microsoft“ pridedamas programų paketas[9], licencijos mokesčių ir įrašymo sudaromos kliūtys buvo žymiai didesnės nei su mobiliosiomis programėlėmis, kurių didžioji dauguma nieko arba beveik nieko nekainuoja ie yra lengvai įrašomos.
Komisija pavojingai nepaiso konkurencijos tarp platformų
Mobiliosios programinės įrangos ir programėlių konkurencinės aplinkos tyrime Komisija per siaurai apsibrėžia tiriamą rinką – neatsižvelgiama į jos daugiapusiškumą. „Android“ ir panašios platformos suveda dvi ar daugiau skirtingų naudotojų grupių: šiuo atveju, gamintojus, reklamuotojus ir galutinius vartotojus, o svarbiausia – leidžia įvykti sandoriams, kurie kitu atveju nebūtų įvykę (žr. Zuluaga, 2015b). Ši aplinkybė ypatingai svarbi, nes, kad būtų adekvati, konkurencijos politika daugiapusėse rinkose privalo atsižvelgti į įmonės veiksmų poveikį visoms rinkoms.
Net jei hipotetiškai „Google“ ir pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi sudarydama sandorius su gamintojais, labai tikėtina, jog toks bendradarbiavimo nuostatų primetimas pasireiškė konkurencijos padidėjimu kitur. Pavyzdžiui, sukuriant programuotojams paskatą kurti programėles, nes daugiau suderinamų įrenginių reiškia didesnį kiekį potencialių vartotojų. Daugiapusėje rinkoje galimai antikonkurencinis elgesys tik vienoje srityje gali būti naudingas konkurencijai bendrai.
Žvelgiant plačiau, konkurencijos institucijos visame pasaulyje privalo skirti dėmesį augančiai platformų konkurencijai skaitmeninėse rinkose – tai yra, ne varžymuisi vienoje platformoje, tarkim, tarp „Google“ ir kitų „Android“ programėlių, o tarp skirtingų platformų, pavyzdžiui, „Apple iOS“ ir „Android“. Toks persiorientavimas yra esminis, nes platformose vis daugiau eksperimentuojama su ekosistemomis, sukurtomis pritraukti įvairių tipų vartotojus (žr. Hazlett et al., 2011). Platformos sėkmę ar nesėkmę lemia tai, kaip lengvai gamintojai, programėlių kūrėjai, reklamuotojai ir galutiniai vartotojai gali pereiti nuo vienos ekosistemos prie kitos. Tokio pobūdžio konkurencija yra pagrindinis daugialypių rinkų bruožas bei pirmasis dalykas, į kurį turi būti atsižvelgiama formuojant konkurencijos politiką.
Apibendrinant, Komisijos prieštaravimų pareiškimas dėl „Android“ nėra pateisinamas atsižvelgiant į „Google“ ir kitų šalių santykius. O svarbiausia, konkurencijos institucijų įvertinimas nepaiso augančio platformų varžymosi vaidmens skatinant naujovių diegimą. Įsikišimas neskiriant reikiamo dėmesio rinkos dinamikai gali veikiau nuslopinti, o ne paskatinti konkurenciją skaitmeninėje ekonomikoje.
Šaltiniai
European Commission (2015a). “Press release: Antitrust: Commission opens formal investigation against Google in relation to Android mobile operating system.” Brussels: European Commission, 2015.
——– (2015b). “Press release: Have your say on geo-blocking and the role of platforms in the online economy.” Brussels: European Commission, 2015.
——— (2016). “Press release: Antitrust: Commission sends Statement of Objections to Google on Android operating system and applications.” Brussels: European Commission, 2016.
Evans, David S. “Multi-sided platforms, dynamic competition, and the assessment of market power for Internet-based firms.” Coase-Sandor Institute for Law and Economics Working Paper No. 753. Chicago: University of Chicago, 2016.
Hazlett, Thomas, David Teece, and Leonard Waverman. “Walled garden rivalry: the creation of mobile network ecosystems.” GMU Law and Economics Research Paper Series. Alexandria, VA: George Mason University, 2011.
Hong, Kaylene. “Report: China has 270m Android users – that’s nearly 30% of global Android activations to date.” The Next Web, 2013.
Kantar Worldpanel. “Smartphone OS sales market share.” Retrieved 20 April 2016.
Körber, Torsten. “Let’s talk about Android – observations on competition in the field of mobile operating systems.” Göttingen: Georg-August-Universität, 2014.
Westager, Margrethe. “Competition: the mother of invention.” Speech delivered on European Competition and Consumer Day. Amsterdam, 18 April 2016.
Williamson, Brian, Yi Shen Chan and Sam Wood. “A policy toolkit for the app economy – where online meets offline,” London: Plum Consulting, 2016.
Zuluaga, Diego (2015a). “Competition policy in the digital economy.” EPICENTER Briefing. April 2015.
———- (2015b). “Understanding online platforms.” EPICENTER Briefing. December 2015.
[1] Išties, asmeninių kompiuterių pardavimai po truputį krenta nuo 2012 metų.
[2] Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės
[3] Rinkos dalių nestabilumą skaitmeniniame sektoriuje pabrėžia Zuluaga (2015a). Prie to dar sugrįšime.
[4] „Microsoft“ įsigijo „Nokia“ 2013 metais. Nuo tada suomių bendrovė integruota į motininę įmonę JAV.
[5] Šios gairės dar žinomos „Android suderinamumo nuostatų dokumento“ (angl. Android Compatibility Definition Document) pavadinimu bei yra skirtos užtikrinti skirtingų gamintojų „Android“ telefonų sąveiką. Kitaip tariant, gairės leidžia vartotojams lengviau pereiti nuo vieno „Android“ telefono prie kito.
[6] Dar žinomas kaip „Antifragmentacinis susitarimas“, taip pat skirtas užtikrinti įrenginių suderinamumą.
[7] Visas rinkinys vadinamas „Google mobiliosiomis paslaugomis“ (angl. Google Mobile Services).
[8] Dėkoju „Google“ darbuotojui Benoit Tabakai už nurodytus įvairius pavyzdžius skirtingose rinkose.
[9] Įsigijus „Windows“ operacinę sistemą su programų rinkiniu buvo nesudėtinga įrašyti kitokią naršyklę ir/ar vaizdo grotuvą.
