Liepos 12 d. priimta Kovos su mokesčių vengimu direktyva siekiama kovoti su agresyviu tarptautinių korporacijų mokesčių planavimu, pelno mokesčio bazės erozija ir pelno perkėlimo iš vieningos ES rinkos. Direktyva turi būti perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę iki 2018 m. gruodžio 31 d. Direktyva tarp kitų priemonių numato:
- riboti palūkanų atskaitymą iki 30 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė;
- apmokestinti persikėlimą;
- apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgti į apsimestinius darinius ar jų grupes, iš esmės sukurtus vienu tikslu – gauti mokestinės naudos – kuris prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui.
Atkreiptinas dėmesys, kad direktyva veda link mokesčių sistemų harmonizavimo, tačiau šalys visais laikais pasižymėjo mokesčių sistemų skirtumais, kurie yra dalis jų konkurencinio pranašumo. Kitaip tariant, palankūs mokestinai režimai neturėtų būti traktuojami, kaip „nesąžiningi“ ar „nenatūralūs“.
Direktyvos nulemtas mokesčių sistemų harmonizavimas skirtingai paveiks valstybių narių konkurencingumą. Lietuvos atveju, pavyzdžiui, pasikeitę palūkanų atskaitos normatyvai lems mažesnį mokesčių sistemos patrauklumą investuotojams, lyginant su dabartine sistema.
Tiesioginių mokesčių reguliavimas yra laikomas kiekvienos valstybės narės prerogatyva. Todėl galima kelti klausimą, kiek Kovos su mokesčių vengimu direktyva yra suderinama su kapitalo judėjimo ir kitomis pagrindinėmis ES laisvėmis.
Kyla pavojus, kad Kovos su mokesčių vengimu direktyva lems sumažėjusį ES konkurencingumą lyginant su trečiosiomis šalimis, išaugusią administracinę naštą bei padidėjusį „raganų medžioklės“ pavojų (kai mokesčių mokėtojai gali sulaukti kelių, atskirų, nekoordinuotų auditų iš mokesčių administratorių skirtingose šalyse, o įrodinėjimo našta teks būtent mokesčių mokėtojams) .
Visa LLRI paruošta pozicija čia.
