Prognozės 2002 ir 2003 m.
BESITĘSIANTI ŪKIO PLĖTRA AUGINA ŽMONIŲ PAJAMAS IR LŪKESČIUS, MANO RINKOS DALYVIAI
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 10-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių patikslintos prognozės 2002-iems ir prognozės 2003-iems metams.
LLRI apklaustų rinkos dalyvių nuomone, 2002 m. Lietuvos ekonomika sparčiai kyla, auga gyventojų pajamos, įmonių finansinė padėtis yra stabili. Panašios tendencijos turėtų išlikti ir kitąmet. Ekonomikos augimą lemia suaktyvėjusi vidaus rinka ir eksportas, nors pastarojo įtaka blėsta. Tie patys veiksniai skatins šalies ūkio plėtrą ir kitais metais. Tikimasi, kad ir toliau kils namų ūkių pajamos, sparčiau gerės įmonių rodikliai.
2002 m. viduryje rinkos dalyviai padidino metų pradžioje skelbtą bendrojo vidaus produkto augimo prognozę. Manoma, kad 2002 m. Lietuvos BVP augs 4,7 proc., palyginti su 4,2 proc. 2001 m. Ūkio plėtros tempai bus panašūs ir kitais metais – 4,6 proc. Kaip ir anksčiau, rinkos dalyviai pateikia mažesnes prognozes nei Finansų ministerija (5,1 proc.), tačiau jos viršija daugelio užsienio institucijų prognozes.
Rinkos dalyvių nuomone, lėtėja Lietuvos užsienio prekybos augimas. Nors eksporto augimas šiemet turėtų ypač pastebimai mažėti, jis ir toliau kils sparčiau nei importas, atitinkamai 12,7 ir 12,1 proc. Prognozuojama, kad kitąmet užsienio prekybos augimas bus panašaus lygio kaip ir šiemet, tačiau importo augimui spartėjant labiau nei eksporto, jų plėtros tempai supanašės ir sudarys apie 13 proc.
Kaip rodo LLRI tyrimo duomenys, šešėlinė ekonomika, kurios pastaraisiais metais nuolat mažėjo, vėl augs, nors tokios tendencijos nebus ilgalaikės. Rinkos dalyviai gerokai padidino metų pradžioje skelbtą prognozę. Anot jų, 2002 m. šešėlinio sektoriaus dalis BVP sudarys apie 21 proc., o 2003 m. ji turėtų šiek tiek mažėti – iki 20 proc.
Pasak rinkos dalyvių, tiek vartojimo, tiek gamintojų prekių ir paslaugų kainos šiemet augs mažiau nei pernai, tačiau kitąmet kainų augimas vėl paspartės ir sieks 2001 m. lygį. LLRI tyrimo dalyviai gerokai sumažino sausio mėn. skelbtas prognozes. Prognozuojama, kad 2002 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos kils 2,1 proc. (palyginti su 2,6 proc. 2001 m.), o 2003 m. kainos turėtų vėl augti sparčiau – 2,5 proc. Gamintojų perkamų prekių kainos augs 1,2 proc. 2002 m. ir 1,8 proc. 2003-aisiais, t. y. tiek pat kiek ir 2001 m.
Mažesnis kainų augimas siejamas su lito brangimu JAV dolerio atžvilgiu ir stiprėjančia konkurencija vidaus rinkoje, tačiau kainas kilti skatins prognozuojamas spartesnis namų ūkių pajamų augimas, taip pat monopolinių (ryšio) ir valstybės reguliuojamų (elektros, šilumos) kainų bei mokesčių (akcizai) pokyčiai.
Rinkos dalyviai mano, kad stabilus šalies ūkio augimas daro teigiamą, nors kol kas ir nelabai didelį poveikį darbo rinkai. Šiemet nedarbas mažės panašiai kaip ir pernai ir metų pabaigoje sudarys 13,4 proc. Tikimasi, kad tolesnė ūkio plėtra, gerėjanti įmonių padėtis ir rinkos dalyvių lūkesčiai kitais metais sudarys prielaidas sparčiau mažėti nedarbui – iki 12,7 proc.
Mokesčių našta, pernai smarkiai sumažėjusi, didėja. Rinkos dalyvių nuomone, 2002 m. ji sudarys apie 36,5 proc. BVP (metų pradžioje skelbta prognozė buvo gerokai sumažinta), o 2003 m. viršys pastarųjų dviejų metų lygį (virš 37 proc.). Tikėtina, kad 2002 m. mokesčių didėjimą atsveria pakankamai spartus ūkio augimas. Galima teigti, kad mokesčių naštą mažina didėjančios pajamos iš neapmokestinamų arba mažesniais tarifais apmokestinamų veiklų ir šaltinių. Kitais metais mokesčių naštą labiausiai sunkins į didesnę pusę pasikeisiantys gyventojų pajamų mokesčio tarifai.
Kaip rodo LLRI tyrimas, įmonių finansinė padėtis yra stabili. Anot rinkos dalyvių, įmonių pelningumas šiemet bus panašaus lygio – 6,2 proc. – kaip ir pernai, tačiau 2003 m. šis rodiklis turėtų būti geresnis (6,4 proc.) Nuosavybės grąža turėtų stabiliai augti tiek šiemet, tiek 2003 m. – atitinkamai 10,8 ir 11,3 proc.
Pastaraisiais metais vis didesnę pelno dalį įmonės skyrė investicijoms (66 proc. 2001 m.). Tačiau jau šių metų pradžioje rinkos dalyviai prognozavo, kad 2002 m. investuojamo pelno dalis mažės, o vasaros viduryje prognozės buvo dar labiau sumažintos – iki 51 proc. Manoma, kad investicijų mažės ir kitąmet (50 proc.). Taigi pasitvirtino nuomonė, kad sprendimas panaikinti nulinį reinvestuojamo pelno mokesčio tarifą nuo 2002 m. pradžios nulems investicinių procesų lėtėjimą. Kaip rodo LLRI tyrimas, mažėjant investicijoms, mažiau lėšų bus skiriama ir inovacijoms, moksliniams ir rinkos tyrimams, darbuotojų apmokymui, naujų technologijų diegimui (apie 6 proc.).
Gerėjančią šalies ūkio būklę atspindi sparčiai augančios gyventojų pajamos. Pasak rinkos dalyvių, 2002 m. vidutinės namų ūkių pajamos turėtų kilti 8,3 proc. iki 1870 Lt/mėn., t. y. 711 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Pajamų lygį didina augantis užimtumas, kylančios kitos, su darbo samda nesusijusios pajamos, padidėjusios pensijos. Prognozuojama, kad 2003 m. namų ūkių pajamos augs mažiau nei šiemet (4,4 proc.) ir kitų metų pabaigoje sieks 1952 Lt/mėn. (742 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui). Tikėtina, kad tai yra susiję su nuo kitų metų įsigaliosiančia naująja gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka, kuri didins mokesčių naštą.
Praėjusiais metais gerokai ūgtelėjęs vidutinis darbo užmokestis šiemet, rinkos dalyvių nuomone, nesikeis ir metų pabaigoje sudarys 1036 Lt/mėn. Tačiau 2003 m. jis turėtų vėl kilti – iki 1078 Lt/mėn. Darbo užmokesčio augimą skatins mažėjantis nedarbas ir auganti darbo jėgos paklausa, kitąmet sparčiau gerėsianti įmonių finansinė padėtis. Kaip ir anksčiau, rinkos dalyviai nurodo gerokai didesnes namų ūkių pinigines pajamas ir darbo užmokestį nei oficiali statistika. Šis skirtumas byloja apie gan didelę neoficialiai gaunamų pajamų dalį.
Tyrimo duomenimis, šiemet smarkiai mažėja gyventojų santaupų lygis. Rinkos dalyviai teigia, kad 2002 m. santaupoms bus skiriama 197 Lt/mėn., t. y. 12 proc. (26 Lt/mėn.) mažiau nei pernai. Tai gali būti susiję su tebesmunkančiomis indėlių ir kitų taupymo priemonių palūkanomis. Tačiau gerėjant namų ūkių finansinei padėčiai ir lūkesčiams, daugiau yra skiriama einamajam vartojimui ir investicijoms. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2002 m. vidutiniškai bus skiriama 190 Lt/mėn., t. y. 4 proc. (7 Lt/mėn.) daugiau nei 2001 m. Kylant darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms, mažėjant nedarbui, 2003 m. sparčiai augs ir namų ūkių santaupos, ir investicijos, atitinkamai 5 ir 8 proc. Namų ūkių taupymo ir investicijų lygiui didelę įtaką gali daryti ir naujoji gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
Stabili šalies finansinė padėtis, stipri bankų konkurencija bei vis dar aukštas bankų sistemos likvidumas lemia tolesnį paskolų palūkanų mažėjimą, nors, rinkos dalyvių nuomone, ši tendencija nebėra tokia ryški kaip 2001 m. Prognozuojama, kad 2002 m. pabaigoje 1 m. trukmės paskolos litais kainuos 7,64 proc., o eurais – 6,93 proc. Penkeriems metams pasiskolinti bus galima mokant atitinkamai 7,38 ir 6,68 proc. metinių palūkanų. Kitais metais paskolos turėtų kainuoti šiek tiek daugiau.
Prognozuojama, kad VVP pajamingumas ir toliau mažės. 2002 m. pabaigoje 3 m. iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje turėtų siekti 5,23 proc. (sausio mėn. prognozė buvo 6,04 proc.), tačiau jau 2003 m. tikimasi nežymaus palūkanų normų augimo – iki 5,40 proc.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad JAV dolerio kursas kris lito atžvilgiu ir 2002 m. pabaigoje sieks 3,60 litų už 1 JAV dolerį, tačiau kitais metais jis turi pakilti iki 3,71 litų.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
Šiame tyrime dalyvavo 48 ekspertai. Jis atliktas 2002 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo rezultatai bus pristatyti kompaktiniame diske. Tyrimą rėmė „GlaxoSmithKline“, „Lietuvos telekomas“, „Linas“, „Ragutis“, „Skanska Statyba“.
