10-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas (2002/2003-1)

VISĄ TYRIMĄ RASITE ČIA.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato dešimtąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos patikslintos 2002 m. prognozės bei prognozės 2003-iesiems.

Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmasis skyrius apima šiuos rodiklius: bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, importo ir eksporto augimą, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčius, nedarbo lygį, mokesčių   naštos dydį nuo BVP ir prognozuojamą lito ir JAV dolerio kursą. Antrasis skyrius yra skirtas namų ūkiams. Jame aptariamas darbo užmokestis, namų ūkių pajamos, investicijoms ir santaupoms skiriama pajamų dalis.Trečiasis skyrius skirtas įmonių rodikliams: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir inovacijoms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje pristatome 1 ir 5 metų paskolų litais ir eurais palūkanų normas, 3 mėn. trukmės VVP pelningumą bei ne bankų paskolų   rinkos dalį. Taip   pat pateikiama indėlių rinkos analizė. Skyrių pabaigoje lentelėse pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.

Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:

  • 2002 m. viduryje LLRI atliktos rinkos dalyvių apklausos duomenimis, Lietuvos ekonomika sparčiai kyla, auga gyventojų pajamos, įmonių finansinė padėtis yra stabili. Panašios tendencijos turėtų būti ir kitąmet. Tikimasi, kad ir toliau kils namų ūkių pajamos, ypač darbo užmokestis, gerės įmonių rodikliai.
  • Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet šalies ūkis augs 4,7 proc. 2003-aisiais BVP augimas turėtų būti panašaus lygio – 4,6 proc. Šalies ūkio plėtrą skatina suaktyvėjusi vidaus rinka ir eksportas, nors pastarojo įtaka, palyginti   su pernai metų šuoliu, blėsta. Kaip rodo LLRI tyrimas, besitęsiantis ekonomikos augimas didina gyventojų pajamas ir namų ūkių vartojimą. Teigiamus lūkesčius didina prognozuojamas nedarbo mažėjimas. Tie patys veiksniai darys didžiausią įtaką ūkio plėtrai ir kitąmet. Būtina paminėti, kad investicijų, kurios pernai gerokai šoktelėjo ir paskatino šių metų ekonomikos augimą, mažės tiek šiemet, tiek 2003-aisiais.
  • LLRI tyrimo duomenimis, lėtėja Lietuvos užsienio prekybos plėtra. Nors šiemet turėtų ypač mažėti eksporto augimas – iki 12,7 proc., jis ir toliau kils sparčiau nei importas (apie 12 proc.). Prognozuojama, kad kitąmet užsienio prekybos augimas bus panašaus lygio kaip ir šiemet, tačiau ypač paspartėjus importo augimui, eksporto ir importo plėtros tempai supanašės ir sudarys apie 13 proc.
  • Prognozės dėl didesnio užsienio prekybos augimo 2003 m. yra siejamos su tolesniu vidaus vartojimo augimu bei lūkesčių dėl pasaulio ekonomikos plėtros, kuri šiuo metu yra ganėtinai vangi, tačiau kitąmet turėtų spartėti. TVF nuomone, 2003-aisiais pasaulio ekonomika augs 3,7 proc., palyginti su 2,8 proc. šiemet. Euro zonos ekonomikos augimas turėtų šoktelti nuo 1,1 proc. šiemet iki 2,5 proc. kitais metais, JAV ūkis augs lėčiau – atitinkamai nuo 2,2 proc. iki 2,65 proc. Vienas iš veiksnių, galinčių trukdyti pasaulio ekonomikai atsigauti, yra įtempta politinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir JAV karinės kampanijos prieš Iraką grėsmė. Ekonomikos augimui ypač gali pakenkti staigus naftos kainų kilimas kilus kariniam konfliktui.
  • Tyrimo duomenimis, stabilus šalies ūkio augimas, didėjanti įmonių apyvarta ir pelningumas stiprina teigiamas darbo rinkos tendencijas. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet nedarbas mažės panašiai kaip ir prieš metus ir 2002 m. pabaigoje sudarys 13,4 proc. Kitąmet tikimasi daug spartesnio nedarbo mažėjimo – iki 12,7 proc. Rinkos dalyviai   prognozuoja, kad mokesčių truputį didėja ir 2003 m. viršys pastarųjų dviejų metų lygį (virš 37 proc.).
  • Gerėjančią šalies ūkio būklę atspindi gyventojų pajamos, kurios, rinkos dalyvių nuomone, sparčiai auga. 2002 m. vidutinės namų ūkių pajamos turėtų kilti 8,3 proc. iki 1870 Lt/mėn. Namų ūkių pajamas didina augantis užimtumas, kylančios kitos, su darbo samda nesusijusios pajamos, padidėjusios pensijos. Kaip rodo tyrimo rezultatai, kitąmet namų   ūkių   pajamos   augs mažiau nei šiemet – 4,4 proc. iki 1952 Lt/mėn. Tikėtina, kad tai yra susiję su nuo kitų metų įsigaliosiančia naująja gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka, kuri turėtų padidinti mokesčių naštą. Praėjusiais metais gerokai ūgtelėjęs vidutinis darbo užmokestis šiemet, rinkos dalyvių nuomone, nesikeis ir metų pabaigoje sudarys 1036 Lt/mėn., tačiau kitais metais jis turėtų vėl kilti, iki 1078 Lt/mėn.
  • Rinkos dalyvių nuomone, šiemet įmonių pelningumas bus panašaus lygio – 6,2 proc. – kaip ir pernai, o 2003-aisiais pelningumo rodiklis turėtų būti šiek tiek geresnis (6,4 proc.). Sulėtėjęs pelningumo augimas siejamas su didėjančia vietinių gamintojų ir prekybininkų konkurencija vidaus rinkoje, kuriai įtakos turėjo mažesnis eksporto augimas ir patiriami nuostoliai stiprėjant litui JAV dolerio atžvilgiu. Kitas veiksnys – krentant pasaulinėms kainoms didėja importinių prekių įtaka konkurencijai. Visa tai verčia įmones mažinti ne tik sąnaudas, bet ir pelno maržą.
  • Nemažėjantys valstybės įsiskolinimai bei artėjantys rinkimai vertinti kaip vienas iš vidaus politikos rizikos faktorių. Pasitikėjimą valdžia taip pat slopina vangus verslo sąlygų gerinimas ir valstybės valdymo pertvarka, nors verslo plėtra ir biurokratijos mažinimas įvardijami kaip strateginiai Vyriausybės tikslai, esminių pokyčių kol kas neįvyko. Vis dar delsiama iš esmės reformuoti sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas, kurių ydos sunkina ne tik šių sričių padėtį, bet ir visų žmonių gyvenimą bei šalies ekonomikos pažangą.