2002-ųjų metų vertinimai ir patikslintos prognozės 2003-iesiems
STOJIMAS Į ES DIDINA LIETUVOS RINKOS DALYVIŲ LŪKESČIUS
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 11-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2002 m. vertinimai ir patikslintos prognozės 2003-iesiems.
2003 m. sausio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, 2002 m. Lietuvos ekonomika sparčiai kilo, augo gyventojų pajamos, tačiau įmonių finansiniai rodikliai šiek tiek smuko. Prognozuojama, kad 2003 m. Lietuvos ūkis ir toliau stabiliai augs, didės namų ūkių pajamos, gerės įmonių finansinė padėtis.
Rinkos dalyvių nuomone, 2002 m. bendrasis vidaus produktas augo 5,2 proc. Ekonomikos plėtrą lemia suaktyvėjusi vidaus rinka ir eksportas. Prielaidas ekonomikos augimui sudarė ir 2001 m. gerokai ūgtelėjusios investicijos. Tikimasi, kad šiemet ūkio plėtra bus panaši ir sudarys 5,1 proc. Ją ir toliau skatins auganti vidaus rinka ir eksportas. Teigiamus lūkesčius stiprina ir artėjančios narystės ES perspektyvos.
Pernai pastebimai smukus eksporto augimui, eksporto ir importo plėtros tempai supanašėjo. Rinkos dalyvių nuomone, 2002 m. eksportas augo 12 proc., o importas – 12,2 proc.Lėtesnį eksporto augimą 2002 m. lėmė tiek euro, tiek JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs litas bei smukusios JAV ir euro zonos rinkos. Importo augimas atspindi didėjantį vidaus vartojimą ir investicijas. Manoma, kad užsienio prekybos augimas šiemet gali spartėti, nors ir labai nedaug. 2003 m. eksportas turėtų didėti 12,3 proc., o importas – 12,8 proc. Kaip rodo tyrimo rezultatai, importo augimas ir toliau viršys eksporto augimą.
Kaip rodo LLRI tyrimo duomenys, šešėlinis sektorius sudaro penktadalį šalies ekonomikos. Anot rinkos dalyvių, pernai šešėlinės ekonomikos truputį daugėjo, tačiau ši tendencija nebus ilgalaikė ir 2003 m. šešėlinio sektoriaus dalis BVP turėtų mažėti, nors ir nedaug. Tikėtina, kad šešėlinės veiklos augimui daugiausia įtakos turėjo didinami mokesčiai, ypač akcizai ir individualiųjų įmonių mokesčių našta.
Rinkos dalyvių nuomone, vartojimo prekių ir paslaugų kainos pernai augo 1,3 proc. Manoma, kad šiais metais kainų augimas vėl spartės ir sieks 2001 m. lygį – 2,4 proc. Pernai sulėtėjęs kainų augimas siejamas su JAV dolerio atžvilgiu brangstančiu litu ir stiprėjančia konkurencija vidaus rinkoje, tuo tarpu šiemet kainas kilti skatins didėjančios namų ūkių pajamos, taip pat akcizų didinimas. Kita vertus, kainas kilti pernai skatino augančios namų ūkių pajamos ir vartojimas. Kainų lygį taip pat kilstelėjo pabrangusios monopolinės telekomunikacijų paslaugos, padidintos valstybės reguliuojamų elektros ir šilumos kainos, degalų ir cigarečių akcizai.
Šiemet kainų augimą daugiausia lems toliau didėsianti vidaus paklausa, kuriai įtakos turės mažėjantis nedarbas, darbo užmokesčio ir namų ūkių pajamų augimas. Kainas didins tolesnis akcizų tarifų didinimas.
Stabilus ūkio augimas mažina nedarbo lygį šalyje. Pasak rinkos dalyvių, 2002 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 12,7 proc., palyginti su 13,9 proc. 2001 m. pabaigoje. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau mažės ir šių metų pabaigoje sudarys 11,8 proc.
Mokesčių našta pernai sudarė 36 proc. BVP. Palyginti su 2001 m., ji truputį mažėjo, tačiau šiais metais turėtų vėl augti iki beveik 37 proc. ir taip viršyti pastarųjų dviejų metų lygį. Pastarųjų metų mokesčių didėjimą atsveria pakankamai spartus ūkio augimas bei didėjančios pajamos iš neapmokestinamų arba mažesniais tarifais apmokestinamų šaltinių. Tikėtina, kad šių metų prognozes daugiausia lemia pasikeitusi gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
2002 m. įmonių finansiniai rodikliai truputį smuko, bet šiemet jie turėtų vėl kilti. Kaip rodo LLRI tyrimas, 2002 m. įmonių pelningumas sudarė 5,7 proc., o 2003 m. jis vėl sieks 6 proc. Nuosavybės grąža, kuri pernai buvo įvertinta 9,7 proc., šiais metais kils iki 10,3 proc. Mažesni įmonių finansinių rodiklių vertinimai siejami su smukusiomis eksporto rinkomis, valiutų kursų svyravimų įtaka, stiprėjančia konkurencija vidaus rinkoje, pelno mokesčio pakeitimais. Kitas svarbus veiksnys – dėl didėjančios kvalifikuotos darbo jėgos paklausos didėjo darbo sąnaudos.
Pastaraisiais metais įmonės vis didesnę pelno dalį skyrė investicijoms, tačiau praėjusiais metais ši tendencija pasikeitė. Rinkos dalyviai teigia, kad 2002 m. reinvestuota apie 54 proc. uždirbto pelno, palyginti su 66 proc. 2001 m. Manoma, kad investicijų mažės ir šiemet – iki 52 proc. Taigi pasitvirtino prognozė, kad reinvestuojamo pelno mokesčio nulinio tarifo panaikinimas lems investicinių procesų lėtėjimą.
Kaip rodo LLRI tyrimas, mažėjant investicijoms, mažiau lėšų skiriama inovacijoms, moksliniams ir rinkos tyrimams, darbuotojų apmokymui, naujų technologijų diegimui. Pasak rinkos dalyvių, 2002 m. tyrimams ir inovacijoms buvo skirta 5,8 proc. visų įmonės išlaidų, o šiemet ši dalis nesikeis.
Gerėjančią šalies ūkio būklę atspindi sparčiai augančios gyventojų pajamos. 2002 m. namų ūkių vidutinės piniginės pajamos augo 8 proc. iki 1866 Lt/mėn., t. y. 710 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Pajamų lygį didino augantis užimtumas, didėjančios nesamdomojo darbo pajamos, padidintos pensijos. Namų ūkių pajamos turėtų augti ir šiemet, nors kiek lėčiau nei pernai. Rinkos dalyviai mano, jog 2003 m. namų ūkių piniginės pajamos kils 6,6 proc. ir metų pabaigoje vidutiniškai sudarys 1990 Lt/mėn., t. y. 757 Lt/mėn.vienam namų ūkio nariui. Tikėtina, kad lėtesnis pajamų augimas labiausiai siejamas su šiais metais įsigaliojusia naująja gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
2001 m. gerokai ūgtelėjęs vidutinis darbo užmokestis pernai, rinkos dalyvių nuomone, iš esmės nesikeitė ir metų pabaigoje sudarė 1039 Lt/mėn. Tikėtina, kad toks vertinimas pateiktas atsižvelgus į 2001 m. darbo užmokesčio šuolį. Be to, jis gali būti siejamas su sumažėjusiu įmonių pelningumu. Didėjant konkurencijai, taip pat sulėtėjus eksporto augimui bei padidėjus paklausai vidaus rinkoje, buvo mažinamos daugelio prekių ir paslaugų kainos, o nesant galimybių mažinti sąnaudas, kainos buvo mažinamos pelno sąskaita. Tai galėjo stabdyti darbo užmokesčio augimą. Prognozuojama, kad 2003 m. vidutinis darbo užmokestis vėl kils – 4 proc. iki 1081 Lt/mėn. Darbo užmokesčio augimą skatins mažėjantis nedarbas ir auganti darbo jėgos paklausa, taip pat kitąmet gerėsianti įmonių finansinė padėtis.
Tyrimo duomenimis, 2002 m. smarkiai augo namų ūkių investicijos. Anot rinkos dalyvių, ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti pernai vidutiniškai buvo skiriama 239 Lt/mėn., t. y. 31 proc. daugiau nei 2001 m. Santaupos sudarė 231 Lt/mėn., arba 4 proc. daugiau nei užpernai. Kasdienio vartojimo reikmėms – maistui, drabužiams, komunalinėms, transporto, ryšių paslaugoms ir t.t. – pernai namų ūkiai skyrė beveik 6 proc. daugiau pajamų nei 2001-aisiais.
Svarbu pastebėti, kad smarkiai išaugus namų ūkių investicijoms, jų apimtys pirmą kartą nuo LLRI tyrimo pradžios viršijo namų ūkių santaupas. Investicijų augimas siejamas su didėjančiomis namų ūkių pajamomis, gerėjančiais lūkesčiais ir galimybėmis naudotis bankų paskolomis bei išperkamąja nuoma. Nors vertine išraiška santaupų daugėjo, jų dalis visose namų ūkių pajamose šiek tiek sumažėjo. Tai daugiausia lėmė tebesmunkančios indėlių ir kitų taupymo priemonių palūkanos bei nuvertėjus JAV dolerius sumažėjusi šia valiuta laikomų santaupų vertė litais.
Kylant darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms, namų ūkių santaupų ir investicijų turėtų ir toliau daugėti. Prognozuojama, kad šiais metais santaupos vėl augs sparčiau nei investicijos, atitinkamai apie 8 proc. ir 2,5 proc., tačiau jų apimtys bus apylygės – atitinkamai 249 Lt/mėn. ir 245 Lt/mėn. Namų ūkių taupymo ir investicijų lygiui nemažą įtaką turėtų daryti ir naujoji gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
2002 m. toliau mažėjo skolinimosi iš komercinių bankų kaina, nors ši tendencija nebuvo tokia ryški kaip 2001 m. Kaip teigia rinkos dalyviai, 2002 m. pabaigoje 1 m. trukmės kreditai litais vidutiniškai kainavo 7,04 proc., eurais – 6,36 proc. įvertinus visus skolinimo kaštus. Penkeriems metams pasiskolinti buvo galima mokant atitinkamai 6,86 proc. ir 6,14 proc. metinių palūkanų. Paskolų palūkanų mažėjimą lėmė stabili šalies finansinė padėtis, palūkanų normų mažėjimas pasaulio rinkose, stipri bankų konkurencija ir aukštas bankų sistemos likvidumas Lietuvoje. Prognozuojama, kad per 2003 m. skolinimosi banke kaina dar sumažės: 1 m. trukmės paskolą litais bus galima gauti už 6,83 proc., eurais – 6,24 proc.; 5 metų – atitinkamai už 6,67 proc. ir 6,15 proc. metinių palūkanų.
Stabili šalies politinė bei finansinė padėtis ir palūkanų normų kritimas pasaulinėse rinkose lėmė VVP pelningumo normos mažėjimą 2002 m. Tačiau prognozuojama, kad šiemet Lietuvos VVP palūkanų normos didės. LLRI tyrimo ekspertų nuomone, 2003 m. pabaigoje 3 m. iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje sieks 4,64 proc., t. y. daugiau nei metų pradžioje VVP pirminėje rinkoje mokėta kaina. Tokius lūkesčius daugiausia lemia laukiamas pagrindinių pasaulio rinkų atsigavimas, taip pat augantys Lietuvos vyriausybės įsiskolinimai.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2003 m. pabaigoje JAV dolerio kursas lito atžvilgiu turėtų būti panašaus lygio kaip ir 2002 m. pabaigoje, t. y. 3,20 litų už 1 JAV dolerį.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
Šiame tyrime dalyvavo 52 ekspertai. Jis atliktas 2003 m. sausio mėn. Tyrimą rėmė „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“, „Kappa Packaging Baltic“, „Linas“, „Ragutis“ ir „Skanska Statyba“.
