Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 13-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2003 m. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2004-iesiems.
2004 m. sausio-vasario mėn. atlikto tyrimo duomenimis, 2003 m. Lietuvos ekonomikos augimas spartėjo, gerėjo įmonių finansinė padėtis, kilo gyventojų pajamos, mažėjo skolinimosi kaina. Prognozuojama, kad 2004-aisiais didės darbo užmokestis, sparčiau augs namų ūkių pajamos, toliau gerės įmonių finansinė padėtis, brangs skolinimasis.
Namų ūkiai
LLRI apklaustų rinkos dalyvių nuomone, vidutinis darbo užmokestis neatsigavo po 2002 m. stagnacijos ir 2003-aisiais beveik nesikeitė – jis augo vos 0,2 proc. (2 Lt/mėn.) ir sudarė 1041 Lt/mėn. Tačiau šiemet turėtume sulaukti darbo užmokesčio augimo. Anot rinkos dalyvių, 2004 m. darbo užmokestis augs 6 proc. (62 Lt/mėn.) ir vidutiniškai sudarys 1103 Lt/mėn. Rinkos dalyviai gerokai sumažino savo ankstesnę prognozę: praėjusių metų viduryje buvo manoma, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis sieks 1130 Lt/mėn.
Augant ekonomikai, toliau gerėja gyventojų finansinė padėtis, nors, kaip ir buvo prognozuojama, pernai namų ūkių pajamos augo daug lėčiau nei 2002 m. Tyrimo duomenimis, 2003 m. namų ūkių vidutinės piniginės pajamos augo 2,1 proc. (39 Lt), palyginti su 8 proc. 2002 m., ir sudarė 1905 Lt/mėn. Per 2003 m. rinkos dalyvių lūkesčiai dėl namų ūkių pajamų augimo sumenko, tačiau gyventojų finansinė padėtis 2004 m. turėtų pastebimai gerėti. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2004 m. namų ūkių pajamos augs 8 proc. (153 Lt/mėn.) ir sieks 2058 Lt/mėn.
LLRI tyrimas rodo, kad 2003 m. didėjo ir namų ūkių santaupų, ir investicijų. Palyginti su 2002 m., santaupos augo sparčiau, o investicijų augimas po 2002 m. šuolio lėtėjo. Rinkos dalyviai mano, kad 2003 m. santaupos vidutiniškai augo 13,9 proc. (32 Lt/mėn.) ir sudarė 263 Lt/mėn. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2003 m. vidutiniškai buvo skiriama 293 Lt/mėn. (54 Lt/mėn.), t. y. 22,6 proc. daugiau nei 2002-aisiais. Antrus metus iš eilės smarkiai augant namų ūkių investicijoms, jų apimtys viršija namų ūkių santaupas. Kylant darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms, namų ūkių santaupų ir investicijų turėtų ir toliau daugėti. Tačiau šiemet tikimasi lėtesnio ir namų ūkių santaupų, ir investicijų augimo. Prognozuojama, kad 2004 m. vidutinės namų ūkių santaupos augs 6,5 proc. ir sudarys 280 Lt/mėn., o investicijų padaugės 13,7 proc. iki 333 Lt/mėn.
Makroekonomika
Rinkos dalyviai teigia, kad 2003 m. kainos augo lėčiau nei 2002 m., tuo tarpu 2004 m. laukiama daug spartesnio kainų augimo. Tyrimas rodo, kad per 2003 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,8 proc., palyginti su 1,3 proc. 2002 m. Prognozuojama, kad mažėjant nedarbui, sparčiau augant darbo užmokesčiui, namų ūkių pajamoms ir vidus vartojimui, 2004 m. kainos augs daugiau nei šiemet. Anot rinkos dalyvių, 2004 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 2,3 proc. Rinkos dalyviai iš esmės nepakeitė savo ankstesnių prognozių.
Stabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Rinkos dalyviai teigia, kad 2003 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 11 proc., palyginti su 12,7 proc. 2002-ųjų pabaigoje. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau tolygiai mažės ir 2004 m. pabaigoje sudarys 10 proc. Tyrimo duomenys rodo, kad rinkos dalyvių vertinimai ir lūkesčiai dėl nedarbo mažėjimo gerėja: 2003 m. nedarbo lygio vertinimai ir patikslintos prognozės 2004-iesiems yra mažesnės, nei ankstesnės prognozės (atitinkamai 11,3 proc. ir 10,5 proc.).
Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. bendrasis vidaus produktas augo 7,4 proc., palyginti su 5,2 proc. 2002 m. Kaip rodo tyrimas, šalies ūkį ir toliau augina vidaus rinkos ir eksporto plėtra. Tyrimo duomenimis, 2004 m. Lietuvos ekonomikos augimo tempai lėtės ir sudarys 6,8 proc.
Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. eksportas augo tokiu pat tempu kaip ir 2002 m., tuo tarpu importo augimas sulėtėjo. Kaip rodo tyrimas, 2003 m. eksportas augo 12 proc., importas – 11,4 proc., palyginti su 12,2 proc. 2002-aisiais. Šiemet laukiama spartesnio ir eksporto, ir importo augimo. Eksporto augimo tempai ir toliau turėtų viršyti importo.
Kaip rodo LLRI tyrimas, šešėlinės ekonomikos apimtys nesikeičia. Rinkos dalyviai teigia, kad 2003 m., kaip ir 2002-aisiais, šešėlinė ekonomika sudarė 20 proc. BVP, o 2004 m. jos gali mažėti iki 19 proc. BVP.
Įmonės
LLRI tyrimo duomenimis, įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodikliai 2003 m., palyginti su 2002 m., yra truputį geresni. Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sudarė 6,3 proc., arba 0.6 proc. punkto daugiau nei 2002 m. Nuosavybės grąža 2003 m. vidutiniškai siekė 10,3 proc., t. y. 0.6 proc. punkto daugiau nei 2002-aisiais. Kaip rodo tyrimo rezultatai, įmonių finansinė padėtis 2004 m. toliau gerės. Prognozuojama, kad 2004 m. grynasis pelningumas vidutiniškai augs iki 6,5 proc., nuosavybės grąža – iki 10,6 proc.
Pasak rinkos dalyvių, 2003 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai buvo skirta 5,8 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. tiek pat kiek 2002 m. LLRI tyrimo dalyvių prognozės 2004-iesiems yra optimistiškesnės. Jų nuomone, 2004 m. tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama išlaidų dalis turėtų didėti iki 6,8 proc.
Pinigai
LLRI tyrimo ekspertų nuomone, 2004 m. pabaigoje 3 metų iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje sieks 4,18 proc. Prognozuojamas pelningumas yra už 2004 m. sausio pradžioje 3 metų iždo obligacijų vidutinį pelningumą (3,52 proc.).
2003 m. skolinimosi iš komercinių bankų kaina toliau mažėjo, nors ši tendencija nebuvo tokia ryški kaip prieš dvejus metus. Rinkos dalyviai mano, kad 2003 m. pabaigoje 1 metų trukmės paskolą litais buvo galima gauti už 5,72 proc., palyginti su 7,04 proc. 2002 m. pabaigoje, o 5 metų trukmės paskolos litais kainavo 5,75 proc. metinių palūkanų, palyginti su 6,86 proc. prieš metus. LLRI tyrimas rodo, kad 2004 m. skolinimo iš komercinių bankų kaina truputį didės. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. pabaigoje 1 metų trukmės paskolos litais kainuos 5,93 proc., o 5 metų trukmės – 5,96 proc.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
13-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 62 ekspertai. Tyrimą rėmė „Kappa Packaging Baltic“, „Klaipėdos kartonas“, „Linas“, „Santa Monica Networks“, „SBA“.
