Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 14-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių patikslintos prognozės 2004-iesiems ir lūkesčiai 2005 metams.
2004 m. liepos-rugpjūčio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, ir šiemet, ir 2005 m. Lietuvos ekonomikos augimas bus stabilus ir išliks gan spartus, daugės dirbančiųjų ir augs jų gaunamas darbo užmokestis, gerės įmonių finansiniai rodikliai. Tačiau rinkos dalyviai mano, jog kelerius metus nemažėjančios šešėlinės ekonomikos apimtys ir toliau bus didelės, o mokesčių našta dar ir išaugs. Pasidavę Europos Sąjungos stojimo nuotaikoms ir prieš pusę metų pateikę itin optimistiškas prognozes visose srityse, šiame tyrime rinkos dalyviai ekonomikos augimą veikiančius procesus vertino atsargiau ir santūriau.
Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. bendrasis vidaus produktas augs lėčiau nei pernai – 7 proc. Kitais metais ekonomikos augimas lėtės ir sudarys 6,5 proc. Bene pirmą kartą LLR atliekamame tyrime rinkos dalyvių skelbiami BVP augimo skaičiai sutampa su oficialių institucijų prognozėmis. Kaip rodo tyrimas, lėtesnį augimą lems kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, stipriai veikiamas migracijos į ES šalis, ilgalaikė investicijų stoka, lėtesnis eksporto augimas. Tačiau ekonomiką ir toliau skatins spartus vidaus rinkos ir užsienio prekybos didėjimas, atsigaunančios investicijos.
Tyrimas rodo, kad šiemet šešėlinė ekonomika sudarys 19,5 proc. BVP, o 2005 m. turėtų mažėti iki 18,7 proc. Svarbu paminėti, jog prieš pusmetį rinkos dalyviai pirmą kartą po trejų metų pertraukos prognozavo šešėlinės ekonomikos apimčių mažėjimą. Deja, šiame tyrime išryškėjo kitokios rinkos dalyvių nuotaikos, kai jie padidino ankstesnio tyrimo prognozę beveik vienu procentu.
Šešėlinei ekonomikai mažėti trukdo nelengvėjanti mokesčių našta, kuri šiemet turėtų sudaryti 36,5 proc. Kaip ir šešėlinės ekonomikos atveju, prieš pusmetį rinkos dalyviai prognozavo mažesnę mokesčių naštą 2004 m., tačiau šiame tyrime savo prognozes padidino net apie pusantro procento. 2005 m. mokesčių našta smarkiai nekis ir sudarys 36 proc.
Prognozuojama, jog šiemet eksporto augimas sulėtės ir bus mažesnis, nei rinkos dalyviai tikėjosi prieš pusmetį – 11,6 proc. Importas augs panašiai kaip ir pernai – 11,7 proc. 2005 m. rinkos dalyviai tikisi greitesnio ir eksporto, ir importo augimo.
Tyrimo duomenimis, vartotojų kainų augimas šiemet bus spartesnis nei pernai ir sieks 2,5 proc. 2005 m. rinkos dalyviai laukia dar didesnio kainų šuolio, kuris turėtų siekti 2,8 proc. Kainas kilti skatina dėl narystės ES pasikeitęs prekybos režimas ir akcizai, aukštos naftos kainos ir auganti vidaus paklausa.
Stabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja ir padėtis darbo rinkoje. Rinkos dalyviai teigia, kad 2004 m. pabaigoje nedarbo lygis bus 9,6 proc., palyginti su 11 proc. 2003 m. pabaigoje. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau tolygiai mažės ir 2005 m. pabaigoje sudarys 9 proc.
LLRI tyrimo duomenimis, po dvejų metų stagnacijos, šiemet tikimasi spartesnio darbo užmokesčio augimo. Rinkos dalyviai pagerino savo metų pradžioje išsakytas prognozes ir mano, kad 2004 m. vidutinis darbo užmokestis augs 7 proc. (72 Lt/mėn.) ir sudarys 1113 Lt/mėn. 2005 m. darbo užmokestis turėtų augti panašiais tempais kaip ir šiemet. Anot rinkos dalyvių, ateinančiais metais darbo užmokestis ūgtels 7,7 proc. (86 Lt/mėn.) ir metų gale vidutiniškai sudarys 1199 Lt/mėn.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2004 m. namų ūkių vidutinės piniginės pajamos, palyginti su 2003 m., beveik neaugs (ūgtels tik 1,2 proc.) irsieks 1928 Lt/mėn. Pajamos vienam namų ūkio nariui sudarys 756 Lt/mėn. Ankstesniame tyrime rinkos dalyviai tikėjosi gana aukšto – 8 proc. – pajamų augimo. Tačiau naujausi rinkos dalyvių vertinimai rodo, kad augančios ekonomikos, mažėjančio nedarbo ir kylančių atlyginimų nepakaks, kad gyventojų finansinė padėtis taip žymiai pagerėtų. Tačiau kitais metais gyventojų finansinė padėtis turėtų šiek tiek taisytis. Prognozuojama, kad 2005 m. namų ūkių pajamos augs beveik 6,6 proc. (127 Lt/mėn.) ir metų gale sieks 2055 Lt/mėn.
Per praėjusius kelerius metus sparčiai didėjusių santaupų ir namų ūkių investicijų augimo tempai 2004 m. turėtų sumažėti, tačiau 2005 m. prognozuojamas jų augimas.
Pasak rinkos dalyvių, įmonių pelningumas šiais metais augs panašiai kaip ir pernai, vidutiniškai siekdamas 6,3 proc. Prognozuojama, kad 2005 m. grynasis pelningumas vidutiniškai augs iki 6,5 proc.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1997–2001 m. įmonės investicijoms skyrė vis didesnę pelno dalį, tačiau 2002 m. ši dalis smarkiai sumažėjo. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. bus reinvestuota 50 proc. pelno, palyginti su 66 proc. 2001-aisiais. Rimtesnių pokyčių 2005 m. rinkos dalyviai neprognozuoja.
Nors reinvestuojamojo pelno dalis, LLRI tyrimo ekspertų nuomone, sumažėjo, įmonių inovacijų procesai praktiškai nekinta. Pasak rinkos dalyvių, 2004 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai bus skirta 6,2 proc. visų įmonių išlaidų, o kitais metais – 6,7 proc.
Prognozuojama, kad 2005 m. pabaigoje 3 m. iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje sieks 3,95 proc.
LLRI tyrimas rodo, kad 2004 m. pabaigoje skolinimosi iš komercinių bankų kaina truputį didės ir metų pabaigoje ir 1, ir 5 metų trukmės paskolos litais kainuos tiek pat – 5,6 proc.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad rinkos dalyviai elgiasi racionaliai – formuoja savo vertinimus ir prognozes panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Būtent rinkos dalyvių lūkesčiai nulemia jų veiksmus, kartu ir visos ekonomikos plėtros kryptis.
Šiame tyrime dalyvavo 35 ekspertai. Tyrimą rėmė „JTI International“, „Mažeikių nafta“, „Kappa Packaging Baltic“, „Klaipėdos kartonas“, „Ragutis“, „Rimi Lietuva“, „Santa Monika Networks“, koncernas SBA ir „Vakarų elektros skirstomieji tinklai“.
