Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato jubiliejinį – 15-ąjį – Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2004 m. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2005-iesiems.
2005 m. sausio-vasario mėnesiais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonominė situacija praėjusiais metais buvo stabili, tačiau ekonomikos augimas jau nebebuvo toks spartus kaip 2003 metais ir manoma, kad jis bus dar lėtesnis šiais metais. Nors pažvelgus į rodiklius matyti, kad ekonomika vis dar auga sparčiai, šalies įmonių finansinė padėtis yra stabili, mažėja nedarbas ir po truputį kyla darbo užmokestis, visgi rinkos dalyvių tarpe šįkart jau mažiau optimizmo, o jų siūlomi rodikliai atspindi šiokį tokį sąstingį reformų, investicijų, darbo užmokesčio, verslo sąlygų gerinimo srityse, o šešėlinės ekonomikos apimtis rinkos dalyviai mano netgi išaugus.
Pasidavę Europos Sąjungos stojimo nuotaikoms ir prieš metus pateikę itin optimistiškas prognozes visose srityse, rinkos dalyviai ekonomikos augimą veikiančius procesus šįkart jau vertino santūriau. Vis dar tikimasi pastovaus augimo užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos srityse, tačiau nenumatoma didesnių išorinių veiksnių nulemtų šuolių.
Makroekonomika
LLRI apklaustų rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. bendrasis vidaus produktas išaugo 6,8 proc., palyginti su 7,4 proc. augimu 2003 m. Šiemet tikimasi lėtesnio ekonomikos augimo nei 2004 m. – 6,3 proc. Rinkos dalyviai šiame tyrime sumažino anksčiau skelbtus šalies ūkio augimo vertinimus 2004-iesiems ir prognozes 2005-iesiems. Lėtesnį augimą lemia nevykdomos reformos strateginėse srityse, didėjančios šešėlinės ekonomikos apimtys, negausios užsienio investicijos, gyventojų emigracija ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Kita vertus, augimą skatina vidaus rinkos plėtra, po įstojimo į ES pagerėjusios eksporto sąlygos ir narystės paskatinta specializacija daugelyje sričių.
Tyrimo duomenimis, lūkesčiai dėl šešėlinės ekonomikos mažėjimo nepasitvirtino. Rinkos dalyviai mano, kad šešėlinė ekonomika 2004 m. augo ir sudarė 20,8 proc. BVP. Šiais metais ji turėtų beveik nekisti ir sudaryti 20,6 proc. visos šalies ekonomikos. Šešėlinei ekonomikai smukti trukdo nemažėjanti ir, manoma, augsianti mokesčių našta, mokesčių politikos nenuoseklumas ir nenuspėjamumas, griežti darbo santykių reguliavimai, toliau didinami cigarečių akcizai, pablogėjusios individualiųjų įmonių verslo sąlygos.
Pasak rinkos dalyvių, po 2003 m. vyravusio lėto kainų augimo, pernai ir vartojimo, ir gamintojų perkamų prekių ir paslaugų kainos augo žymiai sparčiau: vartotojų kainos išaugo 2,96 proc., o gamintojų 3,30 proc., palyginti su 0,8 proc. augimu 2003 m. Prognozuojama, kad sparčiai didėsiantis darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos, augančios naftos kainos ir didinami akcizai šiemet vartojimo prekių ir paslaugų kainas kilstels 3,28 proc., gamintojų – 3,6 proc.
Stabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Kaip teigia rinkos dalyviai, 2004 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 9,6 proc., palyginti su 11 proc. 2003 m. pabaigoje. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau gan sparčiai mažės ir 2005 m. pabaigoje sudarys 8,4 proc. Nedarbo mažėjimą veikia besitęsianti ūkio plėtra, teigiami lūkesčiai dėl gerėsiančios įmonių padėties ir lietuvių migracija į ES darbo rinkas.
Rinkos dalyvių vertinimu, 2004 m. eksportas augo 13,2 proc., o importas – 12,4 proc., palyginti su atitinkamai 12 proc. ir 11,4 proc. 2003-aisiais. Šiais metais jie turėtų augti dar sparčiau: eksportas 13,8 proc., o importas 12,6 proc.
Kaip rodo LLRI tyrimas, 2004 m. mokesčių našta sudarė 35,4 proc., o šiais metais ji turėtų kilti iki 36,3 proc.
Namų ūkiai
LLRI apklaustų rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo labai nežymiai – tik vienuolika litų – ir sudarė 1052 Lt/mėn. Šiemet tikimasi, kad vidutinis darbo užmokestis augs net daugiau nei 8 proc. ir sieks 1138 Lt/mėn. Kaip ir buvusiuose tyrimuose, rinkos dalyviai vėl gerokai sumažino savo ankstesnę prognozę: prieš metus prognozavę, kad 2004 m. vidutinis darbo užmokestis augs net iki 1113 Lt/mėn., tyrimo dalyviai metų bėgyje prognozes po truputį mažino.
Augant ekonomikai, toliau gerėja gyventojų finansinė padėtis, nors vidutinės piniginės namų ūkių pajamos 2004 m. neaugo taip smarkiai, kaip buvo prognozuota narystės ES išvakarėse. Pasak rinkos dalyvių, vidutinės piniginės namų ūkių pajamos 2004 m. siekė 1980 Lt/mėn. Gyventojų finansinė padėtis šiais metais turėtų ir toliau gerėti. Prognozuojama, kad 2005 m. namų ūkių pajamos augs netoli 7 proc. ir sieks 2127 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui sudarys 834 Lt/mėn.
LLRI tyrimas rodo, kad 2004 m. didėjo namų ūkių santaupų, tačiau investicijos po 2002-2003 m. šuolio šiek tiek smuko. Rinkos dalyviai mano, kad santaupos pernai vidutiniškai augo 7,5 proc. (20 Lt/mėn.), palyginti su 14 proc. 2003 m., ir sudarė 283 Lt/mėn. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2004 m. vidutiniškai buvo skiriama 265 Lt/mėn., t.y. 9,6 proc. (28 litais) mažiau nei 2003 m. Pernai metų namų ūkių santaupų rodiklis po metų pertraukos ir vėl aplenkė investicijas. Prognozuojama, kad 2005 m. santaupos augs 12,2 proc., o investicijos net 27,1 proc., ir sutaupoma per mėnesį šiais metais jau bus mažiau nei investuojama – atitinkamai 317 Lt/mėn. ir 337 Lt/mėn. Santaupos sudarys apie 15 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos procentu daugiau.
Įmonės
Jau kurį laiką LLRI apklausiamų rinkos dalyvių pateikiami įmonių finansinių rodiklių vertinimai ir lūkesčiai yra santūriai optimistiški ir kinta labai nežymiai. Tyrimo duomenimis, įmonių pelningumo rodiklis 2004 m. nukrito vienu proc. punktu ir siekė 6,2 proc., o nuosavybės grąža didėjo keturiais proc. punktais – iki 10,6 proc. Kaip rodo tyrimo rezultatai, įmonių finansinė padėtis 2005 m. toliau bus stabili. Prognozuojama, kad 2005 m. grynasis pelningumas vidutiniškai augs iki 6,3 proc., nuosavybės grąža – iki 10,9 proc.
Pasak rinkos dalyvių, 2004 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai buvo skiriama 5,9 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. beveik tiek pat kiek ir 2003 m. (5,8 proc.). LLRI tyrimo dalyvių prognozės 2005-iesiems yra optimistiškesnės. Tikimasi, kad šiemet tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama išlaidų dalis, nors vis dar nesieks 2001 m. lygio, turėtų išaugti iki 6,5 proc.
Pinigai
LLRI tyrimo ekspertų nuomone, 2005 m. pabaigoje 3 m. iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje sieks 3,67 proc.
Rinkos dalyviai mano, kad 2004 m. pabaigoje skolinimosi iš komercinių bankų kaina beveik nekito: 2004 m. pabaigoje ir vienerių, ir penkerių metų trukmės paskolos litais kainavo 5,5 proc., ir skolinimosi kaina turėtų atitinkamai išaugti iki 5,6 ir 5,7 proc. 2005-aisiais.
Apie tyrimo metodiką
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Tikėtina, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją savo tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
15-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 42 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai.
Tyrimą rėmė “Constructus”, “Mažeikių naftos“ prekybos namai“, „Ragutis“, “Rimi Lietuva”, „Tamro“ ir “VST”.
