Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato penkioliktąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2004 m. ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2005-iesiems. Šis tyrimas buvo atliktas 2005 m. sausio-vasario mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmasis skyrius nagrinėja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, importo ir eksporto augimą, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčius, nedarbo lygį, mokesčių naštos dydį nuo BVP ir prognozuojamą lito ir JAV dolerio kursą. Antrajame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečiasis skyrius yra skirtas įmonių rodikliams: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir inovacijoms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje pristatome skolinimosi 1 ir 5 metams litais kainą, 3 mėnesių trukmės VVP pelningumą bei ne bankų paskolų rinkos dalį. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2005 m. sausio–vasario mėnesiais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonominė situacija ir praėjusiais, ir šiais metais buvo ir turėtų išlikti gana stabili. Eko- nomika vis dar auga sparčiai, įmonių finansinė padėtis gerėja, mažėja nedarbas ir po truputį kyla dirbančiųjų gaunamas darbo užmokestis. Ekonomikos augimą skatina vartojimas, vidaus rinkos ir eksporto plėtra po truputį atgyjančios investicijos, gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai. Kita vertus, rinkos dalyvių nuomone, šešėlinės ekonomikos apimtys jau keletą metų nemažėja, o pastaruoju metu netgi paaugo, ir net keturi iš dešimties oficialiai dirbančiųjų už minimalią algą gauna atlyginimus vokelyje. Neigiamos šešėlinės ekonomikos prognozės atspindi ir, rinkos dalyvių manymu, nemažėjančią, o šiemet net ir stipriau jaučiamą, mokesčių naštą. Pasidavę Europos Sąjungos stojimo nuotaikoms ir prieš metus pateikę itin optimistiškas prognozes visose srityse, rinkos dalyviai ekonomikos augimą veikiančius procesus šįkart jau vertino santūriau. Vis dar tikimasi pastovaus augimo užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos srityse, tačiau nenumatoma didesnių išorinių veiksnių nulemtų šuolių.
- LLRI tyrimo duomenimis, lūkesčiai apie šešėlinės ekonomikos mažėjimą nepasitvirtino, netgi atvirkščiai – rinkos dalyvių vertinimais, šešėlinės ekonomikos apimtys šalyje pastaruoju metu išaugo. Naujausiojo tyrimo duomenimis, 2004 m. šešėlinė ekonomika sudarė 20,8 proc. BVP. Šiais metais ji turėtų beveik nekisti – rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. ji sudarys 20,6 proc. visos šalies ekonomikos. 2004 metų pavasarį rinkos dalyviai, veikiami teigiamų lūkesčių dėl narystės Europos Sąjungoje bei laukdami ilgai brandintos mokesčių reformos, pirmą kartą po trejų metų pertraukos prognozavo šešėlinės ekonomikos mažėjimą nuo stabilių 20 proc. 2002–2003 m. iki 18,6 proc. 2004-aisiais. Vis dėlto prieš pusę metų šešėlinės ekonomikos vertinimai buvo beveik pro- centu padidinti, o šiame tyrime jie kilo dar daugiau – nuo 19,5 proc. iki beveik 21 proc.
- Rinkos dalyvių ex poste vertinimais, ir eksporto, ir importo augimas 2004 m. pranoko išankstinius lūkesčius. Eksporto augimo tempai ir vėl yra spartesni nei importo. Rinkos dalyvių vertinimu, 2004 m. eksportas augo 13,2 proc., o importas – 12,4 proc., palyginti su atitinkamai 12 proc. ir 11,4 proc. 2003-aisiais. Šiais metais jie turėtų augti dar sparčiau: eksportas 13,8 proc. o importas 12,6 proc.
-
Naujausiame tyrime pastebimas ypač ryškus pokytis vertinant gamintojų prekių ir paslaugų kainų augimą: rinkos dalyviai per 40 proc. padidino žiemą išsakytus 2004 m. vertinimus – nuo 1,9 proc. iki 2,7 proc. Vartotojų kainų augimo prognozės buvo padidintos 7 proc. Vartojimo prekių kainų indekso didinimas šį kartą gali būti susijęs ne tiek su kylančiomis namų ūkių investicijomis (kurios, rinkos dalyvių nuomone, šiemet gerokai santūresnės), kiek su augančiomis kasdieniam vartojimui skiriamomis lėšomis. Gamintojų kainos kyla dėl subsidijų eksportui už ES ribų bei neimportuojamų į Lietuvą subsidijuotų žemės ūkio produktų iš ES. Be to, pasikeitus užsienio prekybos režimui, brango kai kurios iš trečiųjų šalių importuojamos prekių ir žaliavos. Gamintojų kainas smarkiai kelia ir rekordiškai brangstanti nafta.
-
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2005 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 3,3 proc., gamintojų – 3,6 proc. Tokie lūkesčiai pirmiausia yra siejami su toliau mažėsiančiu nedarbu bei sparčiai didėsiančiu darbo užmokesčiu ir namų ūkių pajamomis, savo ruožtu auginančiomis vidaus vartojimą (žr. skirsnį 1.2), taip pat su augančiomis naftos kainomis, laipsnišku mokesčių su ES harmonizavimu, didinamais akcizais. Kaip ir minėta, kainų kilimą gali skatinti ir žmonių lūkesčiai dėl dar didesnio kainų kilimo po euro įvedimo ir to paskatintas vartojimas, „prisipirkimas“, pinigų išleidimas iki euro įvedimo.
-
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių mažesnius taupymo ir investicijų rodiklius yra tai, kad lyderio pozicijos jau kurį laiką yra užleistos vartojimui. Visgi gyventojų lūkesčiai, augantis pasitikėjimas kreditų institucijomis, bankų ir lizingo bendrovių konkurencija, susidomėjimas gyvybės draudimu skatina gyventojų investicijų augimą. Rinkos dalyviai, šiek tiek padidinę ir santaupų augimo prognozes, tikisi investicijas šiais metais išaugsiant net daugiau nei ketvirtadaliu. Prognozuojama, kad 2005 m. santaupos augs 12,2 proc., o investicijos net 27,1 proc., ir sutaupoma per mėnesį šiais metais jau bus mažiau nei investuojama – atitinkamai 317 Lt/mėn. ir 337 Lt/mėn. Santaupos sudarys apie 15 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos procentu daugiau.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1997–2001 m. įmonės investicijoms skyrė vis didesnę pelno dalį, tačiau nuo 2002 m. ši dalis smarkiai sumažėjo. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. buvo reinvestuota 49 proc. pelno, palyginti su 66 proc. 2001-aisiais. Rimtesnių pokyčių 2005 m. rinkos dalyviai neprognozuoja. Jų vertinimu, įmonių investicijos iš pelno kitais metais mažės dar procentu ir sudarys 48 proc.
LLRI tyrimo dalyviai mano, kad ne bankų paskolų (įskaitant lizingo, faktoringo paslaugas) rinkos dalis 2004 m. sudarė 15,7 proc.; šiais metais jis labai nekis ir metų gale sudarys 16 proc. Neigiamą įtaką lizingui ir faktoringui daro priimtas Finansų įstaigų įstatymas, kuris lizingą ir faktoringą prilygino paskoloms. Kaip žinia, akcinių bendrovių įstatymas ir kiti teisės aktai draudžia skolinti atviro ir uždaro tipo akcinėms bendrovėms virš nuosavo kapitalo, o tai reiškia, kad lizingo ir faktoringo kompanijų galimybės teikti paslaugas bus stipriai suvaržytos nuosavo kapitalo atžvilgiu.
