Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato šešioliktąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių 2005 m. patikslintos prognozės bei prognozės 2006-iesiems. Šis tyrimas buvo atliktas 2005 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmasis skyrius nagrinėja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, importo ir eksporto augimą, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčius, nedarbo lygį ir mokesčių naštos dydį nuo BVP. Antrajame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečiasis skyrius yra skirtas įmonių rodikliams: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir inovacijoms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje pristatome skolinimosi 1 ir 5 metams litais kainą bei ne bankų paskolų rinkos dalį. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2005 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonomika ir šiais, ir ateinančiais metais turėtų ir toliau stabiliai ir sparčiai augti. Ekonominiai rodikliai, nors neabejotinai mažesni nei prieš keleta metų, vis dar išlieka palyginti aukšti, įmonių finansinė padėtis gerėja, nedarbo sparčiai mažėja. Emigracijos, konkurencijos darbo rinkoje bei ekonominės plėtros veikiamas turėtų sparčiai augti dirbančių žmonių gaunamas darbo užmokestis, ir jis kartu su didinamomis socialinėmis išmokomis ir užsienyje dirbančių Lietuvos piliečių siunčiamu uždarbiu turėtų gerokai pagerinti namų ūkių finansinę situaciją. Ekonomikos augimą ir toliau skatina vartojimas ir vidaus rinkos plėtra, paskutinių prekybos barjerų išnykimas bei pagerėjusios eksporto sąlygos, skatinusios, įstojus į ES, eksporto augimą, taip pat optimistiški verslo ir gyventojų lūkesčiai. Pesimistiškiau nuteikia nemažėjantys (ir netgi atvirkščiai, augantys) šešėlinės ekonomikos mastai, nelengvėjanti mokesčių našta; taip pat emigracijos banga ir neegzistuojanti imigracijos politika, struktūrinis nedarbas bei kvalifikacijos trūkumas, neleidžiantys džiaugtis mažais nedarbo rodikliais. Apskritai, Lietuvai įstojus į ES, pastebima mažiau šuolių rinkos dalyvių prognozėse, vertinimai yra nuosaikesni. Tikimasi pastovaus užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos augimo, tačiau nenumatoma išorinių veiksnių nulemtų didesnių pokyčių.
- Tyrimo duomenimis, 2005 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 6,3 proc., palyginti su 6,8 proc. 2004 m., – ekspertai beveik nepakeitė prieš pusę metų išsakytų prognozių. 2006 m. šalies ūkio plėtra dar šiek tiek lėtės – tikimasi 6,1 proc. augimo. Tokios prognozės atspindi ir oficialių vidaus bei tarptautinių institucijų numatytas tendencijas – dauguma, išskyrus Finansų ministeriją, mažino savo ankstesnes 2005–2006 m. prognozes ir tikisi lėtesnio, nors vis dar spartaus, ekonomikos augimo.
- LLRI tyrimo duomenimis, rinkos dalyvių lūkesčiai, kad šešėlinė ekonomika mažės, nepasitvirtino, netgi atvirkščiai – rinkos dalyvių vertinimu, šešėlinės eko- nomikos mastas nuo 1997 iki 2003 m. nuolat mažėjo (šešėlinė ekonomika „susitraukė“ 7 proc. per 6 me- tus), bet pastaruoju metu išaugo ir šiemet dar augs. Naujausiojo tyrimo duomenimis, 2005 m. šešėlinė ekonomika sudarys 21,4 proc. BVP, ir tai yra beveik procentu daugiau nei prognozuota prieš pusę metų. Kitais metais rinkos dalyviai tikisi šešėlinės ekonomikos dalį mažėsiant iki 20 proc.
- Rinkos dalyviai prognozuoja, kad ir eksporto, ir importo augimas 2005 m. išliks spartus, o eksporto augimo tempai ir vėl bus spartesni nei importo. Rinkos dalyvių vertinimu, 2005 m. eksportas augs 12,9 proc., o importas – 12,3 proc., buvo atitinkamai 13,2 proc. ir 12,4 proc. 2004-aisiais. Ateinančiais metais augimas turėtų būti spartesnis: eksportas 13,6 proc., o importas – 12,6 proc. Rinkos dalyvių 2005 m. užsienio prekybos patikslintos prognozės labai nedaug – vos keliomis dešimtosiomis – teatsilieka nuo prognozių, išsakytų prieš pusmetį. Apskritai, pastaruoju metu užsienio prekybos vertinimai yra nuoseklūs: jie yra optimistiniai ir nerodo itin didelių lūkesčių ar nusivylimų.
- Stabiliai ir sparčiai augant ekonomikai, keičiasi padėtis ir darbo rinkoje. Pasak rinkos dalyvių, 2005 m. pabaigoje nedarbo lygis bus 8,6 proc., palyginti su 9.6 proc. 2004 m. pabaigoje, o kitais metais ir toliau mažės iki 8 proc. 2006 m. pabaigoje.
- Augant ekonomikai, nuolat gerėjo gyventojų finansinė padėtis. Pažvelgus į kasmetinius namų ūkių pajamų įverčius, galima pastebėti, kad namų ūkių pajamos pastaruosius penkerius metus labai stabiliai augo. Rinkos dalyvių prognozėmis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2005 m. sudarys 2106 Lt/mėn. ir bus 6,4 proc. didesnės nei prieš metus. Patikslintos prognozės beveik atitinka siūlytąsias prieš pusę metų – tuomet rinkos dalyviai tikėjosi 7,4 proc. pajamų augimo. Pajamos vienam namų ūkio nariui sudarys 826 Lt/mėn.
-
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1997–2001 m. įmonės investicijoms kasmet skyrė vis didesnę pelno dalį, tačiau nuo 2002 m. ši dalis smarkiai sumažėjo (1997- 2001 m. investicijos Lietuvoje nebuvo apmokestintos pelno mokesciu, o nuo 2002 m., jas apmokestinus, rodiklis smuktelėjo). Rinkos dalyviai mano, kad 2005 m. įmonės reinvestuos tiek pat kiek praėjusiais metais – 49 proc. pelno, palyginti su, pavyzdžiui, 66 proc. 2001-aisiais. Rimtesnių pokyčių 2006 m. rinkos dalyviai nenumato, nors vis dėlto tikisi, kad investicijų gali nežymiai daugėti. Jų vertinimu, įmonių investicijos iš pelno kitais metais paaugs vienu procentu ir sudarys 50 proc. Nors reinvestuojamojo pelno dalis, LLRI tyrimo dalyvių nuomone, sumažėjo, inovacijų procesai įmonėse praktiškai nesulėtėjo. Pasak rinkos dalyvių, 2005 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai bus skiriama 6,4 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. puse procento daugiau nei 2004 m. (5,9 proc.), tačiau žymiai mažiau nei 2001 m. (7,2 proc.). Be bankų kreditų, rinkoje toliau populiarėja lizingo ir faktoringo paslaugos. Šių paslaugų „portfeliai“ sudaro vis didesnę bankų kreditų dalį (įskaitant bankų kreditus bankams ir finansų įstaigoms) ir augimo tempais nenusileidžia bankų kreditų augimui: per 2004 m. lizingo rinka padidėjo 44 proc. ir sudarė 3,887 mlrd. Lt. Tikimasi, kad šiais metais lizingo finansinės nuomos mastai padidės iki 5 mlrd. Lt. LLRI tyrimo dalyviai mano, kad ne bankų paskolų (įskaitant išperkamosios nuomos, faktoringo paslaugas) rinkos dalis 2005 m. sudarys 16,2 proc.; kitais metais jis labai nekis ir metų pabaigoje sudarys 16,3 proc.
