Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato septynioliktąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2005 m. Lietuvos ekonomikos vertinimai bei patikslintos prognozės 2006-iesiems. Šis tyrimas buvo atliktas 2006 m. sausio-vasario mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmasis skyrius nagrinėja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, importo ir eksporto augimą, vartojimo ir gamintojų kai- nų pokyčius, nedarbo lygį, ir mokesčių naštos dydį nuo BVP. Antrajame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečiasis skyrius yra skirtas įmonių rodikliams: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir inovacijoms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje pristatome skolinimosi iki ir virš 1 metų litais kainą bei aptariame ne bankų paskolų rinkos dalies plėtrą. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2006 m. sausio ir vasario mėnesiais LLRI atlikto tyri- mo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2005–2006 m. išlieka stabilus ir kiek spartesnis nei tikėtasi. Lietuvos ekonomikos raidos rodikliai tebėra palyginti aukšti, užsienio prekyba auga, įmonių padėtis gerėja, taip pat sparčiai gerėja ir namų ūkių finansiniai rodikliai. Šiame tyrime akcentuojama besikeičianti darbo rinkos situacija: rinkos dalyviai kur kas daugiau (13 proc.) kėlė darbo užmokesčio rodiklius 2005–2006 m., o nedarbo skaičius tuo pat metu labai pastebimai – beveik penktadaliu – mažino. Tokie itin staigūs vertinimų pokyčiai rodo jų susirūpinimą dėl emigruojančios darbo jėgos ir dėl aštrėjančios konkurencijos darbo rinkoje. Kilęs darbo užmokestis, kartu su gausiai didinamomis socialinėmis išmokomis ir užsienyje darbančiųjų į Lietuvą siunčiamomis pajamomis, pastebimai gerina namų ūkių finansinę situaciją. Didesnės pajamos skatina vartojimą ir vidaus rinkos plėtrą. Tai paskatino bendro vidaus produkto (BVP) didėjimą 2005 m., tačiau, kita vertus, spartus vartojimo augimas prisidėjo ir prie kainų kilimo, kurios pastaraisiais metais didėja pastebimai sparčiai. Pesimistiškiau nuteikia ir nemažėjanti šešėlinė ekonomika, didelė mokesčių našta, mažos investicijos, nemažėjanti emigracijos banga ir migracijos politikos nebuvimas, taip pat strateginio planavimo ekonomikos politikoje trūkumas. Visa tai gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje.
- Tyrimo duomenimis, 2005 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 6,5 proc., palyginti su 6,8 proc. 2004-aisiais, – ekspertai šiek tiek kėlė prieš pusę metų išsakytas prognozes, kai buvo laukta 6,3 proc. augimo. Šiais metais tyrimo dalyviai laukia panašaus, nors ir kiek lėtesnio nei praėjusiais metais ekonomikos augimo. Jų nuomone, šalies ekonomika per 2006 m. turėtų ūgtelėti 6,2 proc. LLRI parengtoje naujausio tyrimo medžiagoje ekspertų vertinimai, palyginti su oficialiomis vidaus ir tarptautinėmis institucijomis, yra vidutiniai. Visi prognozuotojai sutinka dėl bendros ūkio plėtros dinamikos – mano, kad ekonomika augo maždaug 6–7 proc. 2005 m., ir tikisi kiek lėtesnio augimo šiais metais.
- Rinkos dalyviai mano, kad tiek eksporto, tiek importo augimas išlieka stabiliai spartus. Eksporto augimo tempai, tyrimo dalyvių nuomone, 2005 m. ir vėl buvo spartesni nei importo, tačiau šiemet jie turėtų būti labai panašūs. Rinkos dalyvių vertinimu, 2005 m. eksportas augo 15,2 proc., o importas – 14,8 proc. Šiais metais augimo tempai turėtų išlikti panašūs, nors eksportas augs truputėlį lėčiau – 14,3 proc., ir beveik nesiskirs nuo importo (14,4 proc.) augimo tempų.
- Kainos kyla dėl keleto veiksnių: pirma, nemažai kainų vis dar yra reguliuojamos politiškai, pavyzdžiui, tokiose strateginėse srityse kaip energetika, transportas, sveikata. Būtent šiose srityse, nors valdžia bandė stabdyti kainas, jų šuolis labiausiai ir matyti (brango energetikos, transporto paslaugos). Antra, Lietuvoje kainų lygis yra vienas iš mažiausių ES, o vienoje rinkoje yra tendencija kainoms vienodėti. Trečia, infliaciją ypač kelia nuolat augančios biudžeto išlaidos (įskaitant ES paramą). Įtaką taip pat daro ir didėjantys atlyginimai, ilgalaikio vartojimo auginama vidaus paklausa ir tokios priemonės kaip didinamas minimalusis darbo užmokestis. Brangusi nafta ir dujos, žinoma, taip pat lėmė vartotojų ir ypač gamintojų kainų indekso didėjimą.
- Jau kurį laiką itin pastebimai keičiasi padėtis darbo rinkoje, nuolat ir sparčiai mažėja nedarbo rodikliai. Pasak rinkos dalyvių, 2005 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 7,34 proc., palyginti su 9,6 proc. 2004 m. pabaigoje, o šiais metais jis ir toliau mažės ir 2006 m. pabaigoje pasieks 6,9 proc.
- Rinkos dalyvių pastarųjų metų darbo užmokesčio prognozės buvo daug santūresnės nei kitų institucijų. Daug kam jau seniai kalbant apie darbo užmokesčio šuolį, jie pesimistiškiau vertino tokio staigaus kilimo galimybes: 2001–2004 metais jie nematė pokyčių, galėjusių lemti tokį šuolį, o tai atsispindėjo beveik nekitusiuose rodikliuose. Tiesa, prieš stojant į Europos Sąjungą prognozės buvo gana optimistiškai padidintos, tačiau rinkos dalyvių ex poste vertinimais, jokio šuolio iš karto po narystės taip pat nebuvo. Vis dėlto šį kartą rinkos dalyviai jau kėlė 2005 m. darbo užmokesčio augimo vertinimus ir apskritai darbo užmokes- čio dinamiką 2005–2006 m. vertina optimistiškiau. Jų nuomone, 2005 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 13 proc. (arba 134 Lt/mėn.) ir sudarė 1185,9 Lt/mėn. Šiais metais darbo užmokestis turėtų išlaikyti sparčius augimo tempus – jis turėtų paaugti daugiau nei dešimtadaliu – iki 1316 Lt/mėn.
- Tyrimo duomenų analizė rodo, kad darbo užmokesčio dinamiką veikia keli pagrindiniai veiksniai: sparčiai mažėjantis nedarbas ir auganti konkurencija dėl darbo jėgos, taip pat didėjantis įmonių efektyvumas ir pelningumas. Vidutinio darbo užmokesčio rodiklius netiesiogiai veikia ir nuolat didinama minimali mėnesinė alga (nors jos padidinimas daug kam neretai reiškia bet kokio darbo užmokesčio praradimą), taip pat didinami biudžetinėse įstaigose dirbančiųjų atlyginimai.
-
LLRI tyrimas rodo spartų santaupų ir investicijų augimą. 2004-aisias mažintas investicijų rodiklis šįkart smarkiau šoktelėjo, tačiau santaupos, priešingai grasinimams apie skolinimo ir ekonomikos perkaitimą, jį ir vėl gana pastebimai pralenkė. Rinkos dalyviai mano, kad santaupos 2005 m. augo labai sparčiai ir siekė 373,21 Lt/mėn., palyginti su 283 litais prieš metus. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2005 m. vidutiniškai buvo skiriama 331,94 Lt/mėn., 66 litų daugiau nei praeitais metais (265 Lt/mėn.). Santaupos sudarė apie 17 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos dviem procentais mažiau.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 1997–2001 m. įmonės investicijoms kasmet skyrė vis didesnę pelno dalį, tačiau nuo 2002 m. ši dalis smarkiai sumažėjo. Rinkos dalyviai mano, kad 2005 m. buvo reinvestuota 46 proc. pelno, palyginti su 2001-aisiais – 66 proc. Rimtesnių pokyčių 2006 m. neprognozuojama. Įmonių investicijos iš pelno šiais metais turėtų vėl pasiekti 2004 m. lygį ir sudaryti 49 proc. Nors reinvestuojamojo pelno dalis, LLRI tyrimo dalyvių nuomone, sumažėjo, inovacijų procesai įmonėse praktiškai nesulėtėjo. Pasak rinkos dalyvių, 2005 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai buvo skiriama 6,2 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. šiek tiek daugiau nei 2004 m. (5,9 proc.), tačiau mažiau, nei prognozuota praeito tyrimo metu (6,9 proc.), ir žymiai mažiau nei 2001 m. (7,2 proc.). Tyrimo dalyviai prognozuoja dar mažesnes išlaidas tyrimams ir inovacijoms 2006-aisiais. Jų nuomone, šiais metais tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama išlaidų dalis sumažės iki 6 proc.
