Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato devynioliktąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2006 m. vertinimai ir patikslintos 2007 metų prognozės. Šis tyrimas buvo atliktas 2007 m. sausio–vasario mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmame skyriuje nagrinėjamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, BVP šešėlinės ekonomi- kos dalis, kaip auga importas ir eksportas, kokie yra vartojimo ir gamintojų kainų pokyčiai, nedarbo lygis ir mokesčių naštos dydis nuo BVP. Antrame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos ir investicijoms bei santaupoms skiriamų pajamų dalys. Trečias skyrius yra skirtas įmonių rodikliams apžvelgti: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir naujovėms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje aptariamos paskolų kainos. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2007 m. sausio–vasario mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonomikos augimas 2006m. išlieka tolygus, remiantis rinkos dalyvių prognozėmis, toks jis turėtų likti ir 2007 m. Tačiau, norint, kad jis augtų stabiliai, reikia ir toliau ryžtingai ir nedelsiant vykdyti mokesčių mažinimo įsipareigojimus ir mokesčių administravimo reformas, turėti aiškias darbuotojų išlaikymo rinkoje (taip pat ir naujų darbuotojų pritraukimo) strategijas, „gelbėti“ švietimo ir sveikatos sistemas ir griežčiau administruoti valstybės finansus, ypač susirūpinti biudžeto išlaidų efektyvumu. Rinkos dalyviai ekonomikos augimą įvertino 7,18 proc., tai yra 0,15 procentinio punkto daugiau nei prognozavo praėjusių metų viduryje. 2007 m., jų nuomone, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 6,85 proc.
- Naujausio tyrimo duomenimis, 2006 m. šešėlinė ekonomika buvo maždaug puse procentinio punkto mažesnė nei 2005 m. ir sudarė 20,7 proc. BVP. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2007 m. ji mažės iki maždaug 19,5 proc., nors prieš tai atlikto tyrimo duomenimis, buvo tikimasi mažėjimo iki 19 proc. Tai, kad rodiklis kinta tiek nedaug, reiškia tų sričių, kuriose rimtesnės reformos prisidėtų prie labiau pastebimo šešėlinės ekonomikos mažėjimo, sąstingį. Rimtesnės reformos reikia ne tik mokesčių srityje, bet ir ūkinės veiklos reguliavimo, licencijavimo, rinkliavų ir žemės rinkos reguliavimo srityse.
- Šešėlinę ekonomiką palaiko ir gerų lūkesčių nesu- teikia itin sunki verslo administracinė našta. Rinkos dalyvių teigimu, administracinė našta tik auga (42,5 proc.) arba išlieka nepakitusi (54,5 proc.). Tik 3 proc. tyrime dalyvavusių ekspertų teigė, kad administracinė našta mažėja. Tai, rinkos dalyvių manymu, ne tik didina laiko sąnaudas, bet ir skatina neproduktyvias investicijas ir korupciją. Anot tyrimo dalyvių, 2006 m. eksportas augo 15,8 proc., o importas – 16,8 proc. 2007 m. augimo tempai turėtų išlikti panašūs, jie gali kisti tik keliomis dešimtosiomis procento: eksportas augs 15,8 proc., o importas – 16,8 proc.
- Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. vartotojų kainos augo 4,6 proc., o gamintojų – apie 5,3 proc., palyginti su atitinkamai 3,9 ir 4,3 proc. praeitais metais. Jie laukia, kad 2007 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 5,3 proc., gamintojų – 6,2 proc. Infliacijos rodiklį didina energetikos kainos, kelti transporto paslaugų įkainiai, gausios biudžeto išlaidos, naftos kainos ir kylantis darbo užmokestis, neblėstančio vartojimo auginama vidaus paklausa.
- Brangstantys energetikos produktai toliau kelia ga- mintojų parduodamos produkcijos kainas. Kadangi rafinuotų naftos produktų gamyba Lietuvos pramonės struktūroje sudaro gana didelę dalį, šių produktų kainų kitimas, kaip rodo ir oficialieji rodikliai, darė ir darys nemažą įtaką gamintojų kainų indekso rodikliams. Šiais metais jau ketvirtadaliu išaugęs naftos kainų rodiklis neabejotinai paveikė metinį gamintojų kainų indeksą. Statistikos departamento duomenimis, per 2006 m. gamintojų kainos išaugo 7,6 proc. Rinkos dalyvių 2006 m. rodiklis – 5,2 proc. – yra kiek mažesnis nei Statistikos departamento. 2007 m., tyrimo duomenimis, gamintojų kainos augs sparčiau – apie 6,0 proc.
- Bene labiausiai rinkos dalyvių vertinimus ir prognozes veikė pastarųjų metų mokesčių kaita – būtent gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, socialinis mokestis ir lūkesčiai dėl tolesnės reformos. Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2006 m. sudarė 2472 Lt/mėn. ir yra daugiau nei dešimtadaliu procento (12,4 proc.) didesnės nei prieš metus. Prieš pusę metų rinkos dalyviai tikėjosi, kad 2006 m. pajamos išaugs 9,5 proc. Vieno namų ūkio nario pajamos sudarė 951 Lt/mėn. Sparčiai augant ekonomikai, namų ūkių pajamos stabiliai didėja jau šešerius metus. Pajamų lygį labiausiai didina per tuos metus labai sumažėjęs nedarbas, pastarųjų metų darbo užmokesčio šuolis ir galimybės užsidirbti už Lietuvos ribų: namų ūkių finansus papildė lietuvių užsienyje uždirbami ir į Lietuvą siunčiami pinigai.
- Rinkos dalyvių nuomone, gyventojų finansinė padėtis ateinančiais metais turėtų ir toliau sparčiai gerėti. Tikimasi, kad 2007 m. namų ūkių pajamos augs dar labiau nei 2006 m. – apie 12,5 proc., ir sudarys apie 2594 Lt/mėn. Vienam ūkio nario pajamos peržengs 1000 Lt ribą ir sudarys 1066 Lt/mėn.
- Rinkos dalyvių manymu, apie 41 proc. visų darbuotojų vis dar gauna atlyginimus „vokeliuose“. Tačiau net 94 proc. tyrime dalyvavusių ekspertų nurodė, kad „voke- lių“ rinkoje mažėja. Pagrindine jų mažėjimo priežasti- mi įvardijamas ne mokesčių mažinimas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdoma politika ir su ja susiję mokėjimo „vokeliuose“ paviešinimo atvejai. Tarp kitų priežasčių minimas pajamų mokesčio mažėjimas, darbuotojų sąmoningumas ir poreikis skolintis iš bankų, taip pat darbuotojų trūkumas ir kylantys atlyginimai. Rinkos dalyvių nuomone, 2007 m. darbo užmokesčio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo tempus – jis turėtų paaugti beveik 15 proc. ir metų pabaigoje siekti 1535 Lt/mėn.
- LLRI tyrimas rodo, kad namų ūkiai ir toliau taupo ir investuoja. 2006 m. viduryje, kaip ir 2005 m. viduryje, vertindami einamuosius metus rinkos dalyviai teigė, kad investicijos lenkia sutaupomų pajamų dalį. Tačiau vertindami jau praėjusius metus jie manydavo, kad taupoma labiau nei investuojama. Rinkos dalyviai mano, kad santaupoms 2006 m. žmonės skyrė šiek tiek mažiau lėšų, nei 2005 m. Taigi 2006 m. per mėnesį sutaupoma virš 368 Lt, palyginti su 373 Lt prieš metus, nors pirminė 2006 m. santaupų prognozė buvo 420 Lt. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2006 m. buvo skiriama vos 3 proc. daugiau lėšų, arba 342 Lt/mėn. (2005 m. buvo 332 Lt/mėn.).
- Ryškių pokyčių 2007 m. LLRI tyrimo dalyviai nenumato. Jų nuomone, įmonių investicijos iš pelno šiais metais turėtų padidėti iki 46 proc. LLRI tyrimo dalyvių nuomone, naujovių procesai įmonėse lėtėja. Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. tyrimams ir naujovėms vidutiniškai buvo skirta 5,22 proc., nors praėjusios apklausos duomenimis buvo prognozuotas 6,04 proc. rodiklis.
-
Praėjusiais metais indėliai augo daug lėčiau nei paskolos. Tokias tendencijas lemia optimistiški lūkesčiai, padidėjęs polinkis vartoti, taip pat populiarėjančios alternatyvios investavimo priemonės. Lietuvos banko vertinimu, 2007 m. laikomų indėlių suma siekė 30,3 mlrd. Lt. Per metus indėliai padidėjo 21 proc. Šis rodiklis dvigubai mažesnis nei 2005 m., kai indėliai augo 40,7 proc. Sparčiausiai didėjo fizinių asmenų indėliai (1,8 mlrd. Lt, arba 29,9 proc.).
