Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) pristato dvidešimtąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių 2008 metų ir patikslintos 2007 metų prognozės. Šis tyrimas buvo atliktas 2007 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmame skyriuje nagrinėjamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, šešėlinės ekonomikos dalis BVP, importo ir eksporto augimas, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčiai, nedarbo lygis ir mokesčių naštos dydis nuo BVP. Antrame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečias skyrius yra skirtas įmonių ro- dikliams aptarti: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir naujovėms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama kreditų kaina. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2007 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, ekonomikos augimas šiais ir kitais metais turėtų išlikti spartus. Rinkos dalyviai nusitei- kę optimistiškiau nei prieš pusę metų ir prognozuoja, kad 2007 metais realus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,2 proc. Jų manymu, 2008 metais augimas turėtų siekti 6,5 proc.
- Lietuvoje pasigendama ryžtingesnių ekonomikos politikos veiksmų, kurie padėtų išvengti „perkaitimo“. Pagrindinė valdžios priemonė, kuri gali ir turi būti panaudota, yra griežtesnė fiskalinė politika, visų pirma, biudžeto deficito panaikinimas.
- Griežtesnė fiskalinė valstybės politika, valdžios išlaidų efektyvumo didinimas taip pat padėtų siekti valstybės finansų tvarumo ir ilgalaikio ekonomikos augimo. Šiems tikslams siekti reikalingi ir kiti veiksmai: reikia vykdyti švietimo ir sveikatos reformas, gilinti pensijų reformą, mažinti reguliavimą ir gerinti verslo sąlygas, turėti aiškias darbuotojų išlaikymo rinkoje (taip pat ir naujų pritraukimo) strategijas. Spartus da- bartinis ekonomikos augimas suteikia tam itin geras sąlygas.
- ̌io tyrimo duomenimis, prognozuojamas šešėlinės ekonomikos mažėjimas: iki 18,5 proc. 2007 metais ir 17,3 proc. 2008 metais. Tokioms prognozėms įtakos, tikėtina, turi sparti ekonomikos plėtra ir augantis pel- nas, valstybės institucijų veikla, nukreipta prieš nelegalų verslą, taip pat mokesčių mažinimas. Tačiau neigiamai rinkos dalyvių prognozes gali veik- ti ekonomikos politikos nenuoseklumas. Ryškiausias to pavyzdys – paskubomis suformuluotas pasiūlymas atsisakyti visuotinio GPM tarifo mažinimo ir įvesti progresinį tarifą. Be to, postūmį šešėlinei ekonomi- kai suteikia akcizų didinimas cigaretėms ir degalams, taip pat didelė biurokratinė našta.
- Infliacijos rodiklių prognozes veikia akcizų kėlimas, maisto produktų kainų augimas, brangstantys ener- getikos ištekliai, gausios biudžeto išlaidos. Taip pat įtakos turi sparčiai kylantys atlyginimai, kurie didina įmonių veiklos sąnaudas. Dėl augančių atlyginimų ir skolinimosi didėja vartojimas, todėl jaučiama ir paklausos veiksnių įtaka kainų augimui.
- Tam tikras spartesnis kainų augimas Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, yra natūralus konvergencijos procesas. Todėl nereikėtų bandyti jo stabdyti visomis įmanomomis priemonėmis, net ir siekiant svarbių valstybės tikslų, pavyzdžiui, euro įvedimo, o atsirinkti tas priemones, kurios padeda kelti ilgalaikį ekonomikos konkurencingumą ar bent jo neblogina.
- LLRI tyrimo duomenys atskleidžia, kad nedarbo ro- dikliai ir toliau turėtų mažėti, tačiau lėtesniu tempu nei anksčiau. Pasak rinkos dalyvių, nedarbo lygis, 2006 metais siekęs 5 proc., šiais metais mažės iki 4,8 proc., o 2008 metais turėtų siekti 4,5 proc.Reikia pripažinti, kad nedarbo rodikliai ne tik nebedžiugina, bet ir nebėra reprezentatyvus Lietuvos ekonomikos rodiklis – jis nebeatspindi realios rinkos situacijos. Nedarbo šiandien realiai nėra, yra darbuotojų trūkumas. Augantys atlyginimai iš esmės nebepadeda didinti darbuotojų skaičiaus šalyje, bet atspindi konkurencinę kovą tarp darbdavių. Pagrindinės darbo rinkos problemos šiandien yra emigracija ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Siekiant iš esmės spręsti emigracijos problemą, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą, liberalizuoti darbo santykius, mažinti administracinę naštą verslui (ypač ribojant kontroliuojančiųjų institucijų vaidmenį), reformuoti sveikatos, pensijų ir ypač švietimo sistemas taip, kad jomis galėtų pasitikėti dirbantieji Lietuvoje. Norint sumažinti emigraciją ir padidinti kvalifikuotos darbo jėgos šalyje pasiūlą, švietimo reformos imtis reikia nedelsiant.
- Rinkos dalyvių nuomone, mokesčių našta ateinančiais metais turėtų šiek tiek mažėti. 2006 metais santykinė mokesčių našta, kaip rodo tyrimo rezultatai, siekė 32,8 proc. BVP, o 2007 ir 2008 metais ji sudarys 32 proc. BVP. Bene labiausiai rinkos dalyvių vertinimus ir prognozes veikia pastarųjų metų mokesčių pokyčiai – būtent gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, socialinis mokestis ir lūkesčiai dėl tolesnės mokesčių pertvarkos.
- Teigiamai rinkos dalyvių lūkesčius veikia gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas iki 24 proc. nuo 2008 metų sausio 1 dienos, taip pat tai, kad nuo kitų metų nebeliks 3 proc. socialinio mokesčio. Vis dėlto teigiamas mokesčių mažinimo tendencijas atsveria mokestinės politikos nenuoseklumas ir neaiškumas, kurie neleidžia tikėtis žymesnio santykinės mokestinės naštos sumažėjimo. Ryškiausias pavyzdys – staiga ir tarsi iš niekur kilusios diskusijos apie progresinio mokesčio tarifo įvedimą, kuris būtų reiškęs įstatyme įtvirtinto pažado mažinti GPM iki 24 proc. atsisakymą.
- Rinkos dalyvių vertinimais, po iki 2004 m. užsitęsu- sio sąstingio darbo užmokestis jau kelis metus iš eilės auga labai sparčiai. Jų nuomone, 2007 m. vidutinis neto darbo užmokestis didės daugiau nei 10 proc., iki 1475 Lt/mėn. Spartų darbo užmokesčio kilimą lemia tiek paklausos, tiek pasiūlos veiksniai. Šalies įmonėms sparčiai plečiant veiklą, didėja darbo paklausa. Savo ruožtu darbo pasiūlą mažina emigracija, taip pat švietimo sistemos trūkumai. Švietimo sistemai esant neefektyviai, darbo jėgos trūkumas jaučiamas ne tik dėl kiekybinių (žmonių trūkumas), bet ir dėl kokybinių (reikiamos kvalifikacijos ir įgūdžių trūkumas) priežasčių. Rinkos dalyvių nuomone, 2008 m. darbo užmokes- čio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo tempus – neto darbo užmokestis turėtų išaugti 12,3 proc. ir metų pabaigoje siekti 1657 Lt/mėn.
- Spartesnį investicijų ir santaupų augimą stabdo tebe- siplečiantis vartojimas. Finansų ministerijos duome- nimis, realus vartojimas per 2006 metus išaugo 12,3 proc., o per 2007 metus prognozuojama, kad išaugs 11,1 proc. Vartojimą skatina disponuojamų pajamų augimas ir optimistiniai lūkesčiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus, palyginti su 2006 m. rugpjūčio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis išaugo 6 procentiniais punktais. Per metus respondentų, laukiančių, kad ekonomika augs, dalis išaugo nuo 31 iki 43 proc.Tyrime dalyvavę ekspertai iš esmės nekeičia įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodiklių, kurie svyruoja pastaraisiais metais nedaug – kelių dešimtųjų ribose. Rinkos dalyvių nuomone, 2007 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sieks 6,5 proc., o nuosavybės grąža – 11,5 proc.
