Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) pristato dvidešimt antrąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame teikiamos rinkos dalyvių patikslintos 2008 ir 2009 metų prognozės. Šis tyrimas buvo atliktas 2008 m. liepos rugpjūčio mėnesiais.
LLRI tyrimas buvo pradėtas 1997 m. Jis remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, grindžiama racionaliųjų lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, formuoja, naudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Manoma, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmame skyriuje nagrinėjamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, BVP šešėlinės ekonomikos da- lis, importo ir eksporto augimas, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčiai, nedarbo lygis ir mokesčių naštos dydis nuo BVP. Antrame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos ir investicijoms bei santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečias skyrius yra skirtas įmonių rodikliams aptarti: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir naujovėms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama kreditų kaina. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje teikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
Pasaulio finansų krizė
- Pagrindinė pasaulio finansų krizės priežastis – centrinių bankų vykdoma pinigų (kreditų) ekspansija, sukurianti turtingumo iliuziją, kai vartojama daugiau, nei leidžia tikroji situacija, o pinigai nebeatlieka rin- kos informatoriaus vaidmens. Problema – ne krizė, nuosmukis, bet dirbtinis ekonomikos pakilimas. Problema – ne rinka, o masinis jos iškreipimas.
- Manymas, kad naujomis išlaidomis ekonomika bus atgaivinta, bandymas gelbėti atskirus ūkio subjektus tik atitolina korekciją, skatina tolesnius klaidingus verslo ir vartojimo sprendimus, ir galiausiai permeta problemas ant vis platesnio vartotojų ir verslo rato.
- Galimi du pagrindiniai Lietuvos ekonomikos ateities scenarijai: greitas, tačiau trumpalaikis nuosmukis, arba ilgesnis ir lėtesnis nuosmukis, po kurių seks pakilimas. Tai, koks scenarijus labiau tikėtinas, priklausys nuo to, kaip greitai namų ūkiai, verslas ir valdžia perpras susi- klosčiusią situaciją ir jos priežastis ir kaip operatyviai sugebės į jas reaguoti bei gerinti situaciją. Ekonomikos politika tiesiogiai kuria šalies ekonomikos vystymosi sąlygas, tad laiku nustačius minėtas problemas ir priėmus tinkamus sprendimus ekonomika atsitiestų greičiau bei pasektų pirmuoju scenarijumi.
BVP augimas
- LLRI tyrimo dalyviai prognozuoja, kad šiaismetais BVP turėtų augti 5,5 proc. Prieš pusę metų daryto LLRI tyrimo metu 2008-iesiams metams ekspertai prognozavo net 6,6 proc. BVP augimą. Šis 1,1 proc. punkto BVP prognozės sumažėjimas reikšmingas. Jis rodo pablogėjusį Lietuvos ekonomikos plėtros galimybių vertinimą dar iki finansų krizės įsibėgėjimo. Tyrimo dalyviai mano, kad 2009 m. Lietuvos ekonomikos plėtra ir toliau lė- tės, t. y. BVP bus tik 4,7 proc.
- Beveik trečdalis visų ekspertų į klausimą, kurie sek- toriai patirs didžiausius sunkumus ateityje, atsakė, kad didžiausius sunkumus patirs statybų sektorius, po jo – pramonė ir transportas. Kiti dažniausiai minimi sektoriai buvo prekyba, nekilnojamasis turtas ir finansinis tarpininkavimas.
- Svarbiausiu veiksniu, turėsiančiu neigiamos įtakos, ekspertai laiko paklausos kitimą, t. y. jos mažėjimą, ir žaliavų kainų augimą.
Šešėlinė ekonomika
- 2007 metais tyrimo dalyviai teigė, kad šešėlinė eko- nomika Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik trimis proc. punktais. Naujausio tyrimo duomenimis, BVP šešėlinės ekonomikos dalis auga, tačiau nežymiai: tyrimo dalyviai teigė, kad 2008 metais ji sudarė 18,4 proc., o 2009 me- tais sudarys šiek tiek daugiau – 18,7 proc. BVP.
- Nemažėjančią BVP šešėlinės ekonomikos dalį ga- lima būtų vertinti kaip augančios biurokratinės, mokesčių naštos, verslo reguliavimų pasekmę. Kita vertus, natūralu, kad prastėjant ekonomikos situacijai ir įmonėms susiduriant su sunkumais dalis verslo pereina į šešėlį. Tai susiję su negalėjimu mokėti mo- kesčių ar legaliai vesti apskaitos, samdyti darbuoto- jų. Dėl šios priežasties ekonomikos lėtėjimas yra lai- kas, kai reikia mažinti mokesčius ir mokesčių naštą.
Importas ir eksportas
- LLRI tyrimo dalyviai mano, kad importo ir ekspor- to augimas išliks ryškus, tačiau jo tempas 2008 ir 2009 metais ir toliau mažės. 2008 metais progno- zuojamas atitinkamai 12,1 ir 11,7 proc. importo ir eksporto augimo tempas. Pasak tyrimo dalyvių, importo ir eksporto tempai 2009 metais tu- rėtų atitinkamai sumažėti iki 11 ir 10,6 proc.
Vartotojų ir gamintojų kainos
- Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2008 metų gruodžio mėnesį vartotojų kainų indeksas per metus bus paaugęs 12 proc. 2009-iesiams metais ekspertai tikisi, kiek mažesnio – 9,2 proc. – vartotojų kainų augimo.
- Sumažėjusį kainų augimo tempą galima laikyti lėtė jančios ekonomikos pasekme: blogėjantys vartotojų lūkesčiai, pabrangęs ir brangstantis skolinimasis, lėtėjantis atlyginimų augimas, didėjanti nedarbo grėsmė ženkliai mažina paklausą įvairiuose, ypač ne būtiniausių prekių sektoriuose, įmonės pradeda jausti mažėjančias apyvartas, mažina prekių ir paslaugų kainas.
- Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje gamin- tojų kainų indeksas per metus bus paaugęs 10,1 proc. (prieš pusę metų prognozė buvo 6,7 proc.). Šis pasikeitimas interpretuotinas analogiškai kaip ir su vartotojų kainomis: kainų stabilizavimasis ar bent ryškaus augimo sulėtėjimas atėjo vėliau nei prognozuota. 2009-iesiams metams ekspertai prognozuoja 7,9 proc. gamintojų kainų augimą.
- Prognozuojami lėtėjantys importo ir eksporto augimo tempai neišvengiamai susiję su Lietuvos ekonomikos lėtėjimu. Vis labiau krentantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis mažina visuminę paklausą – nujaučiamas ekonominės situacijos pablogėjimas verčia vartotojus mažiau išlaidauti ir daugiau taupyti. Tai atsilieps ne tik mažėjančiu BVP, tačiau ir importo augimu biudžeto deficitas, užsienio kapitalo bankų Lietuvoje išduodamos paskolos bei bankų multiplikatorius ir užsienyje gyvenančių žmonių pinigų pervedimai į Lietuvą. Du iš šių šaltinių, t. y. biudžeto deficitas bei Europos Sąjungos parama yra nulemti valstybės ekonomikos politikos. Taigi, nors politinėje erdvėje dažnai pasisakoma, kad kainų augimo stabdymas yra prioritetinė ekonomikos politikos sritis, tačiau šio stabdymo įrankiu dažniausia norima pasirinkti tiesioginius kainų reguliavimo mechanizmus visiškai nekreipiant dėmesio į tikrąją infliacijos priežastį ir į tai, kad didelę dalį šios priežasties ir lemia jau vykdoma ekonomikos politika.
- Tikėtina, kad dėl ekonomikos krizės sumažėjusios žaliavų, įskaitant naftos, kainos dar sumažins kainų indeksų kilimą (reikia paminėti, kad kai kurių energijos išteklių brangimas Lietuvoje yra numatomas).
Nedarbas
- Tyrimo dalyviai tikisi, kad iki 2007 metų mažėjęs nedarbas 2008 ir 2009 metais turėtų augti. 2008 metams jie prognozuoja 4,9 proc. nedarbo lygį – nežymų, 0,5 proc. padidėjimą. Pasak dalyvavusiųjų tyrime, 2009 metais nedarbas turėtų išaugti beveik 1 proc. ir siekti net 5,8 proc.
- Taigi, galima teigti, kad nedarbo lygio didėjimo ten- dencija yra prognozuojama bei pastebima statistiniuose duomenyse, tačiau šis augimas bent kol kas nėra itin didelis.
- Palyginti nedidelis nedarbo augimas sunkiais ekonomikai laikais nebūtinai yra tik džiuginantis reiškinys. Tai iš dalies gali būti susiję su ypač nelanksčiu darbo santykių reguliavimu Lietuvoje, kai pasamdyti ir juolab atleisti darbuotoją kainuoja santykinai daug. Nelankstus darbo santykių reguliavimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu smukdo įmones, dar labiau didina jų naštą ir galimybę iškęsti ekonomikos sunkumus.
Konkurencingumas
- Nelanksti mokesčių sistema ir didelė mokesčių našta, pasak rinkos dalyvių, yra pagrindinė Lietuvos konkurencingumo kliūtis. Tai rodo, kad mokesčių politika Lietuvoje yra reformos, nukreiptos mažinti ir paprastinti mokesčius, reikalaujanti sritis.
- Antra dažniausiai ekspertų minėta priežastis – biurokratija, administracinės kliūtys, valstybės reguliavimas. Trečia – mažas darbo našumas, neefektyvus energijos suvartojimas, didelės gamybos sąnaudos. Tai rodo, kad pagrindines Lietuvos konkurencingumo kliūtis sukuria valdžia, jos ekonomikos politika ir reguliavimas.
- Eksporto augimo lėtėjimas susijęs su prognozuojamu ekonomikos plėtros lėtėjimu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, ypač kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, į kurias eksportas sudaro beveik penktadalį viso eksporto (2008 m. I ketvirtį – 17,1 proc.).
