ATSISIŲSKITE TYRIMĄ: http://files.lrinka.lt/LET2013_2014_2/LET33.pdf
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI │LLRI: valdžia planuoja naujus mokesčius, verslas – keltis į užsienį
2014 m. vasario 24 d., Vilnius — Besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka verčia Lietuvos įmones veiklą perkelti į užsienį, rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas. 70 proc. apklaustų rinkos dalyvių teigė, kad per pastaruosius penkerius metus verslui nepalankių valdžios sprendimų tik daugėjo. Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus jau 33-ią kartą pristato Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
„Užuot galvojęs apie verslo plėtrą, Lietuvoje verslas turi nuolat nerimauti, kokius naujus mokesčius ar reguliavimus įves valdžia. Tad siekdamas apsisaugoti verslas paprasčiausiai emigruoja. Kartu su juo – ir dalis šalies mokestinių pajamų“, – teigia Lietuvos ekonomikos tyrimo vadovas Laurynas Rekašius.
Tyrimas rodo, viena svarbiausių priežasčių, lemiančių kapitalo judėjimą iš Lietuvos, yra sunkiai prognozuojama ir dažnai kintanti įstatyminė bazė. Taip teigė net 91 proc. apklaustųjų.
„Sunkiai prognozuojamus įstatyminės bazės pokyčius puikiai iliustruoja praėjusios kadencijos Seimo darbo rezultatai. Net pusę iš 2487 priimtų teisės aktų Seimas priėmė ypatingos skubos tvarka. Tai rodo, kad tikrai nebuvo išvengta techninių klaidų. Nebuvo ir tinkamai įvertintos galimos neigiamos pasekmės verslui ir gyventojams“, – teigė LLRI ekspertas L. Rekašius.
Didžioji dauguma (91 proc.) respondentų taip pat sutiko, jog prie įmonių sprendimo iškelti visą ar dalį veiklos iš Lietuvos prisideda didelis biurokratijos lygis.
Daugiau nei 70 proc. respondentų teigė, kad prie verslo emigracijos smarkiai prisideda ir kiti veiksniai tokie kaip didelė politinė rizika, nepalanki mokestinė aplinka ir aukštas korupcijos lygis. Tai patvirtina ir Pasaulio ekonomikos forumo šalių konkurencingumo analizė, kurioje korupcija Lietuvoje įvardijama kaip pagrindinė problema verslui.
Taip pat rinkos dalyvių buvo klausiama, kokie dabar viešoje erdvėje ir tarp politikų plačiai diskutuojami sprendimai paskatintų verslą išsikelti iš Lietuvos. Kaip svarbiausią veiksnį respondentai išskyrė progresinius mokesčius visoms pajamoms (27 proc. nuo visų galimų atsakymų).
„Jeigu iš tiesų norime pritraukti ir išlaikyti investicijas Lietuvoje, turime orientuotis į paprastą mokesčių sistemą ir proporcinius tarifus. Centrinės, Rytų Europos ir Balkanų šalyse kaip tik populiarėja paprastos, proporcinės mokesčių sistemos, o būtent šios šalys yra pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl užsienio investicijų. Progresinių mokesčių įvedimas būtų čia veikiančių įmonių išvarymas tiesiogine to žodžio prasme. Kartu išvyktų ir aukštos kvalifikacijos specialistai“, – sako L. Rekašius.
Tyrimo dalyvių nuomone, renkantis šalį investicijoms ypač svarbūs su pelnu ar nuostoliu susiję mokesčių tarifai. Daugiau nei 90 proc. rinkos dalyvių kaip svarbiausius mokestinės aplinkos aspektus įvardino reinvestuojamo pelno apmokestinimą, pelno mokesčio tarifą, socialinio draudimo mokestį ir tai, ar ribojamas mokestinių nuotolių perkėlimas.
Pastaraisiais metais pagrindinis Lietuvos investicijų srautas buvo nukreiptas į palankesnius mokesčius kapitalui turinčias šalis, pvz., Nyderlandų karalystę ir Kiprą. 2008–2012 metais net penkis kartus išaugo investicijų dalis užsienyje, susijusi su kontroliuojančių bendrovių steigimu, t.y. tose šalyse ne vykdoma pagrindinė įmonių veikla, o tik sumokami mokesčiai.
Kiti Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
Ekonomika augs
Rinkos dalyviai 2014 metams pranašauja 3,5 proc. Lietuvos BVP augimą. Toks augimas turėtų leisti Lietuvai tapti trečia sparčiausiai kylančia ekonomika Europoje. „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Europa turėtų pasiekti 1,6 proc. augimą, o Baltijos šalys ir toliau išliks lyderėmis. Latvijai ir Estijai atitinkamai prognozuojamas 4,1 proc. ir 4 proc. augimas.
Nedarbo lygis mažės, tačiau kvalifikuotų darbuotojų trūks
Prognozuojama, jog 2014 metais Lietuvoje nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 10,6 proc. (nuo 11,8 proc. 2013 m.). Rinkos dalyvių nuomone, didžioji dalis (40,7 proc.) 2013 m. nedirbusių gyventojų (procentais nuo visų bedarbių skaičiaus) negalėjo rasti darbo dėl blogos ekonomikos padėties. Kiek mažiau (21,4 proc.) bedarbių ir toliau liko be darbo dėl per aukštos mėnesinės minimalios algos (MMA) ir griežto darbo santykių reguliavimo.
„Nors nedarbas šiek tiek ir sumažės, darbo rinkoje problemų bus, pvz., trūks kvalifikuotų specialistų. Taigi apie struktūrinio nedarbo mažinimo būdus reikėtų galvoti jau šiandien“, – teigia L. Rekašius.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau augs ne tik nominaliai, bet ir realiai, t. y. įvertinus kainų augimą. Prognozuojamas vidutinis neto darbo užmokestis 2014 metų pabaigoje tūrėtų siekti 1958 Lt. Ekspertų nuomone, 2013 m. vidutinis neto darbo užmokestis siekė 1853 Lt ir neįvertinus kainų pokyčio viršijo prieškrizinį lygį.
Kainos kils
2014 metams rinkos dalyviai numato šiek tiek spartesnį kainų augimą (2,6 proc.) (2 proc. 2013 m.), kuris beveik sutampa su „Eurostat“ prognoze Lietuvai (2,9 proc.). „Kainų augimas iš esmės bus augančios ekonomikos bei iš to kylančios paklausos rezultatas“, – teigia LLRI ekspertas L. Rekašius
Eksporto augimas lėtės
Nors Lietuvos užsienio prekybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai augo, rinkos dalyviai prognozuoja, kad šis augimas sulėtės. Apklausos dalyvių nuomone, 2012 m. eksporto ir importo augimas nominalia apimtimi, siekęs 12 ir 10 proc., 2013 m. sulėtėjo iki atitinkamai 9 ir 8 proc. Pasak jų, 2014 m. pastebėsime atvirkštinę tendenciją: eksporto augimas sumažės ir sieks 8 proc., o importas padidės iki 9 proc.
„Eksporto augimo lėtėjimas sietinas su lėtu ekonomikos augimu pagrindinių eksporto partnerių šalyse, tad vis dažniau eksportuotojų akys krypsta į Kinijos rinką. Taip pat, tolimesniam augimui būtinos investicijos į gamybinių pajėgumų didinimą“, – komentuoja L. Rekašius.
Šešėlinė ekonomika išlieka didelė
Tyrimo duomenimis, šešėlis vis dar sudarys didelę dalį ekonomikos – ketvirtadalį. Didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP buvo 2010 m. ir siekė 28 proc. BVP. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2014 m. šešėlinė ekonomika sudarys 25 proc. BVP.
„Gerėjanti bendra ekonominė situacija prisidėjo ir prie šešėlinės rinkos mažėjimo. Tačiau akcizinių ir kitų kontrabandinių prekių šešėlinė rinka išlieka stabili – sudaro apie trečdalį šešėlinės ekonomikos. Tolimesni valdžios ketinimai didinti alkoholio akcizą prie šios problemos sprendimo tikrai neprisidėtų“, – teigia L. Rekašius.
LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS yra alternatyvus statistikos šaltinis, pradėtas leisti 1997 metais. Jame prognozes teikia savo sričių ekspertai – verslų savininkai, vadovai, ekonomikos, finansų analitikai, t. y. tie, kurie aktyviai veikia rinkoje ir turi naujausią informaciją.
KONTAKTAS ŽINIASKLAIDAI:
Vidmantė Sirgedaitė-Čižienė, komunikacijos vadovė / Šeimyniškių 3A, LT-09312 Vilnius, Lietuva / Tel.: 00370-5-250-0281, Mobilus: 00370-653-70777 / El. paštas: Vidmante@lrinka.lt
