Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristato ketvirtojo Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo etapo rezultatus. Šiame tyrime analizuojami 1999 m. I pusmečio rodiklių vertinimai ir prognozės iki 2000 metų vidurio, kuriuos pateikė rinkos dalyviai – tyrimo ekspertai. Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas buvo pradėtas 1997 m., kiekviename iš etapų dalyvavo apie 50 ekspertų, kurių vertinimai ir prognozės buvo susisteminti ir išanalizuoti lyginant su prieinamų statistinių šaltinių duomenimis ir pristatyti atskirose studijose.
Pagrindinis tyrimo tikslas yra pateikti ekonominių rodiklių, reikalingų verslui planuoti, vertinimus, grindžiamus rinkos dalyvių (ekspertų) nuomonėmis, suteikti skaitytojams galimybę palyginti šiuos vertinimus su prieinamais oficialiais statistiniais duomenimis ir pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas. LLRI tyrimas remiasi ekspertų sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija.
Kaip ir ankstesniuose leidiniuose, pristatomoje studijoje visų pirma pateikiami tyrimo tikslai, metodologinis pagrindimas, nagrinėjami rodikliai bei jų analizės būdai, interpretuojami atskirų makroekonominių rodiklių vertinimai, o studijos pabaigoje pateikiami apibendrinimai bei lyginamojo pobūdžio pastebėjimai. Ekspertai vertino ir prognozavo šiuos ekonominius rodiklius: bendro vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, nedarbo lygį, darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, namų ūkių investicijas bei taupymą, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje, prognozavo VVP palūkanų normas bei lito kursą su doleriu. Studija yra parašyta lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimą finansavo Vilniaus bankas, Omnitel ir Lietuvos Telekomas.
Su kiekvienu nauju tyrimo etapu jo kokybė bei vertė auga – sukaupiami duomenys, kuriuos galima analizuoti laike, išskirti tendencijas. Tačiau šis tyrimas vyko esant nestabiliai politinei aplinkai. Tai turėjo neigiamos įtakos ekspertų sutarimui dėl kai kurių rodiklių.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
BVP augimo 1999 m. pirmąjį pusmetį vertinimų aritmetinis vidurkis lygus 0.2 procento, tačiau dėl šio rodiklio aiškaus ekspertų sutarimo nėra. Tai yra pirmas atvejis, kai ekspertų nuomonės taip išsiskyrė. Dėl prognozuojamo šalies ekonomikos augimo sutarimas egzistuoja: tyrimo ekspertai prognozuoja, kad per metus iki 2000 metų vidurio BVP išaugs 2.2 procento. Tiek ekspertų vertinamas, tiek statistinis BVP augimas 1998-1999 metais svyruoja daugiau negu tikimasi jį prognozuojant. LLRI tyrime numatyti tik metų trukmės prognozavimo intervalai, t.y., ekspertams nesuteikiama proga praėjus pusmečiui metų prognozes patikslinti. Tuo tarpu oficialiosios prognozės nuolatos tikslinamos. Kaip rodo keturių tyrimų patirtis, ekspertų prognozės ir vertinimai yra gerokai nuosaikesni nei oficialieji.
Ekspertų nuomone, infliacija Lietuvoje 1999 m. pirmąjį pusmetį sudarė 2.6 procento, kas yra maždaug keturis kartus daugiau nei oficialioji. Ankstesniuose tyrimo etapuose šis skirtumas buvo apie du kartus. Tiek ekspertų, tiek oficialiosios statistikos duomenimis, infliacija Lietuvoje iki 1999 m. pirmojo pusmečio mažėjo. Tyrimo ekspertų vertinimais, per metus iki 2000 m. vidurio, infliacija bus mažesnė nei 1998 m. ir sudarys 3.9 procento. Oficiali infliacijos prognozė 2000 metams siekia 3.5 procentus. Taigi, ekspertų ir oficialiųjų prognozių dydžiai yra gerokai artimesni nei buvę bei dabartiniai infliacijos vertinimai.
Ekspertų nuomone, nuo 1997 m. mažėjęs gamintojų kainų indeksas toliau nekris. Ekspertų nuomone, 1999 m. pirmąjį pusmetį GKI sudarė 100.9, kas yra 1.1 punkto mažiau nei Statistikos departamento rodiklis. Tiesa, dėl šio rodiklio vertinimo ekspertų sutarimas nėra didelis, be to šiek tiek skiriasi statistikoje ir LLRI tyrime naudojami GKI apibrėžimai. 2000 metų viduriui ekspertai prognozuoja GKI augimą iki 102.4.
Šešėlinė ekonomika bei neapskaityta užsienio prekyba vertinami be žymesnių pokyčių: šešėlinės ekonomikos apimtys šių metų viduryje bei jos prognozės kitų metų viduriui vertinamos vienodai – 23 procentais BVP, neapskaitomas importas atitinkamai 20 proc. viso importo, neapskaitomas eksportas – 14 proc. eksporto. Remiantis keturių tyrimų rezultatais, šešėlinės ekonomikos dalis BVP laikotarpiu nuo 1997 iki 2000 nuolatos mažėja, nors ir labai lėtai. Tokia pati tendencija stebima ir neapskaitomos užsienio prekybos vertinimuose.
Ekspertų nuomone, nedarbo lygis didmiestyje bei mieste nuo 1998 vidurio po truputį auga: 1998 viduryje jis sudarė 10.2, 1999 m. viduryje – 11.6, o 2000 m. viduriui prognozuojama 11.8 procento. Ekspertų nurodomas nedarbo augimo tempas nėra toks spartus, kaip rodo darbo biržos duomenys. Tačiau darbo biržos skelbiami nedarbo rodikliai tebėra gerokai žemesni už LLRI tyrimo ekspertų vertinimus.
Ekspertų nuomone, vidutinis darbo užmokestis* šalyje auga, tačiau ne taip greitai, kaip buvo prognozuojama prieš metus. Naujausio tyrimo duomenimis, laikotarpiui iki 2000 m. vidurio numatomas vos 3 proc. metinis neto darbo užmokesčio augimas, t.y., nuo 984 Lt/mėn. šių metų viduryje iki 1015 kitų metų viduryje.
Namų ūkių pajamos kinta nedaug. 1999 I pusmetį fiksuojamas šioks toks vidutinių namų ūkių pajamų padidėjimas, lyginant su 1998 pabaiga, tačiau jis vis dar nesiekia 1997 m. prognozuoto dydžio (698 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui). Ekspertų nuomone vidutinės namų ūkių pajamos vienam nariui šių metų viduryje sudarė 665, o kitų metų viduryje sudarys 684 Lt/mėn. taigi, augimas nesiekia 3 procentų. Atotrūkis tarp ekspertų pateiktų darbo užmokesčio bei namų ūkių pajamų dydžių ir atitinkamų statistinių duomenų išlieka didelis (apie 45 proc.).
Ekspertų nuomone, darbo užmokesčio dalis namų ūkių pajamose mieste bei didmiestyje sudaro apie 82 proc., kaime – 44 proc. Laikotarpiu nuo 1997 iki 2000 m. šie vertinimai beveik nekinta. Statistikos departamento duomenimis šis rodiklis vertinamas 63 proc. mieste bei didmiesty ir 47 proc. kaime.
Skirtingai nuo vyraujančios nuomonės, kad žmonės Lietuvoje nelinkę taupyti, ekspertai nurodo stabilias ir nemažas namų ūkių taupymo bei investicijų apimtis: šio tyrimo duomenimis namų ūkiai taupo bei investuoja apie 25 proc. savo pajamų. Namų ūkių taupymo mastai, nurodomi ekspertų, yra gerokai didesni, nei statistiniai namų ūkių taupymo parametrai.
Ekspertų nuomone, įmonių pelningumas bei nuosavybės grąža nuo 1997 m. tolydžio mažėja. Remiantis Vertybinių popierių biržos bei Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenis apie atskirų įmonių rezultatus šiuo periodu, galima teigti, kad vidutinio įmonių pelningumo mažėjimas yra sąlygotas didelių atskirų įmonių nuostolių. Tai byloja, jog tarp Lietuvos įmonių padidėjo diferenciacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad artimiausių metų laikotarpiui ekspertai prognozuoja nedidelį vidutinio įmonių pelningumo bei nuosavybės grąžos augimą. Tai reiškia, kad rinkoje pradedama tikėtis teigiamų pokyčių.
Investuojamo įmonių pelno apimtys iki 1998 metų turėjo tendenciją didėti. Šio tyrimo etapo metu ekspertai nebeprognozavo investicijų augimo. Ekspertų vertinimais, šių metų viduryje įmonės investavo apie 57 proc. savo pelno, manoma, kad kitų metų vidury investicijos sudarys 56 proc. savo pelno. Ši tendencija sietina ir su tuo, kad daugelio įmonių pelnai mažėja.
Nepaisant vertinimų kitimo daugelyje kitų rodiklių, pinigų rinkoje didesni pokyčiai nebuvo užfiksuoti. LLRI tyrimo ekspertai prognozuoja, kad paskolos (6-12 mėn. trukmės) litais per metus iki 2000 m. vidurio truputį pabrangs: vidutiniškai nuo 13.6 procentų šių metų viduryje iki 13.9 procentų kitų metų viduryje., JAV doleriais – nepakis (11.4 proc.). Tokios pat tendencijos numatomos ir indėlių rinkoje: indėliai (1-3 mėn.) litais per metus truputį pabrangs: nuo 6.4 šių metų viduryje iki 6.7 proc. kitų metų viduryje, JAV doleriais – nepakis (4.6 proc.).
Ekspertų nuomone, metų trukmės VVP vidutinis pelningumas nuo šių metų vidurio iki 2000 m. vidurio sudarys 12.1 procento. Priminsime, kad ekspertai pateikė savo vertinimus birželio-liepos mėnesiais, kuomet VVP platinimas dar vyko sklandžiai ir tarpbankinių paskolų palūkanos svyravo daugiau nei 10-čia punktų žemesniame intervale nei spalio mėnesį. Iš tokių VVP prognozių galime spręsti, kad tyrimo ekspertai nesitikėjo valstybės finansų krizės arba tikėjosi, kad ji netruks ilgai, o valdžia galų gale sumažins skolinimosi apimtis, o tuo pačiu ir VVP pelningumą.
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, paskolų dalis, tenkanti ne bankams, sudaro apie penktadalį visų ūkio subjektų paskolų.
Kaip ir praėjusiuose tyrimo etapuose, dauguma ekspertų (60 proc.) prognozuoja, kad lito kursas su JAV doleriu iki 2000 metų vidurio išliks nepakitęs (ankstesniuose tyrimuose tokią prognozę nurodė 78 proc., 68 proc., 72 proc. atsakiusiųjų).
Kaip rodo pastarasis laikotarpis, visiems ekonominius rodiklius prognozuojantiems asmenims bei institucijoms sunkiausia yra numatyti politinius įvykius bei jų pasekmes. Juo labiau, kai nėra aiškūs konfliktinių situacijų politikoje sprendimo scenarijai. Čia “jautriausias” rodiklis yra BVP augimas, kuris politinėse batalijose praranda ekonominę prasmę. Tokiose situacijose šio rodiklio prognozavimas nebeįmanomas be politinių scenarijų nagrinėjimo. Tada prognozuojamos ekonominio rodiklio reikšmės yra nulemtos ne tik rinkos signalų, bet ir pasirinkto politinio vyksmo varianto. Dėl to ekspertiniai vertinimai tampa skirtingesni. Prognozės, daromos ekstrapoliuojant statistinius duomenis, taip pat remiasi tam tikru tikėtinu politinės konjunktūros vystymosi variantu bei ribotu operatyvinės informacijos kiekiu. Tarus, kad tikimybė suklysti numatant politinius įvykius yra vienoda ir ekspertams, ir oficialiųjų prognozių autoriams, prognozių sėkmę turėtų nulemti disponuojama rinkos informacija. Taigi, ekspertų pranašumas įsisavinant rinkos teikiamas žinias tampa dar svarbesnis.
* vidutinis darbo užmokestis, išskyrus kaimo vietoves.
