Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato septintąją Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo studiją. Šia studija tęsiamas 1997 m. pradėtas pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių tyrimas, grindžiamas rinkos dalyvių vertinimais bei prognozėmis. Pristatomi 2000 m. vertinimai bei prognozės 2001 m.
Kaip ir ankstesniuose leidiniuose, studijoje visų pirma pateikiami tyrimo tikslai, metodologinis pagrindimas, nagrinėjamų rodiklių sąrašas bei jų analizės būdai. Tai aptariama šioje dalyje. Kitose dalyse nagrinėjami atskirų makroekonominių rodiklių vertinimai ir prognozės, o studijos pabaigoje pateikiami apibendrinimai, įžvalgos ir lyginamojo pobūdžio pastebėjimai.
Ši studija yra sudaryta pagal tokį patį planą kaip ir ankstesnės. Kiekvieno rodiklio analizė pradedama jo trumpu apibrėžimu, pateikiami LLRI tyrimo rezultatai ir oficialių šaltinių (jei jų yra) duomenys. Kaip minėta, šio tyrimo etapo vertinimai lyginami ne tik su oficialiais duomenimis, bet ir su ankstesniuose tyrimo etapuose nurodytais ekspertų vertinimais ir prognozėmis. Kadangi oficialiai prognozuojami tik kai kurie rodikliai – BVP, infliacija, nedarbo lygis – ne visus ekspertų prognozuojamus rodiklius yra su kuo lyginti. Kai kurie rodikliai lyginami atsižvelgiant į jų apibrėžimo skirtumus. Apibendrinant ekspertų vertinimus naudojami trys vidurkiai: aritmetinis vidurkis, mediana ir moda. Lentelėse bei grafikuose yra naudojami aritmetiniai vidurkiai (toliau tekste – vidurkiai). Palyginus ekspertų vertinimus su oficialiais vertinimais, pateikiamos galimos ryškesnių skirtumų interpretacijos
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- Septintasis LLRI Makroekonominių rodiklių tyrimo etapas išsiskyrė gana tvirtu ekspertų sutarimu, kad dauguma šalies ekonominių rodiklių pradėjo gerėti, ir pakankamai optimistiškais ekspertų lūkesčiais dėl tolimesnių ūkio vystymosi perspektyvų.2000 m. pradžia šalies ekonomikai buvo persilaužimo iš nuosmukio į ekonominį augimą metas. Tiek LLRI tyrimo ekspertų, tiek oficialių institucijų (LSD) vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2000 m. išaugo daugiau nei buvo tikėtasi. Tyrimo ekspertų vertinimais šalies BVP per metus išaugo 2.2 proc., t.y. šiek tiek mažiau, nei teigia oficialios institucijos (2.9 proc.).
- Nors 2000 m. ūkis pradėjo po truputį atsigauti, nemažėjanti mokesčių ir reguliavimų našta, didelis nedarbas ir nemažos visuomenės dalies skurdas vis dar skatina įmones ir gyventojus slėpti pajamas ir užsiimti šešėliniais verslais. Tačiau pastebimų pokyčių ekspertai nesitiki ir per artimiausius metus: neapskaitytos užsienio prekybos dalis ir toliau turėtų sudaryti ketvirtadalį BVP, o šešėlinės ekonomikos – penktadalį BVP, nors pastarasis rodiklis vertinant ilgesniu laikotarpiu lėtai, bet užtikrintai mažėja.
- Tyrimo ekspertų nuomone, 2000 m. infliacija siekė 2.3 proc., t.y. tiek pat kiek ir 1999 m., ir per metus iki 2001 m. pabaigos turėtų išaugti iki 3.4 proc. Šiuos ekspertų lūkesčius galima sieti su neprognozuojamu infrastruktūros paslaugų kainų kilimu, galimo euro kurso JAV dolerio atžvilgiu išaugimu ir importo brangimu bei kai kurių mokesčių padidėjimu. Atsigaunant ekonomikai tikėtinas ir vidaus paklausos augimas, kuris ateityje gali tapti pagrindiniu infliacijos didėjimo šaltiniu. LLRI tyrimo ekspertai ir toliau mano, jog infliacija šalyje yra ir bus didesnė, nei teigia oficialūs šaltiniai. Ūkio ministerijos duomenimis šalies kainų lygis praeitais metais išaugo 1.4 proc., o 2001 m. turėtų siekti 2 proc.
- Ekspertų vertinimu, nedarbo lygis nuo 1999 m. pradėjęs didėti per 2000 m. I pusmetį pasiekė rekordinį lygį – 14.1 proc. ir iki metų pabaigos išliko nepakitęs, nepaisant iki 16.1 proc. padidėjusių LSD vertinimų. Šių metų aukštą nedarbo lygį sąlygojo dar tik prasidedantis ekonomikos atsigavimas bei perteklinis darbo santykių reglamentavimas. Ekspertai tikisi, kad per artimiausius metus nedarbas nebeaugs, tačiau neprognozuoja ir ryškesnių mažėjimo tendencijų. Tuo tarpu Ūkio ministerija 2000 m. pabaigoje tikslindama ekonomikos augimo prognozes nepakeitė 10.7 proc. nedarbo lygio prognozių, kurios, įvertinus šių dienų nedarbo lygį, atrodo pernelyg optimistiškos.
- 2000 m. verslo suvaržymai, mažėjančios užsienio investicijos, užsitęsęs privatizavimas bei krintantis euro kursas neigiamai veikė įmonių pelnus ir metų pabaigoje vidutinis įmonių pelningumas sudarė 5.3 proc. (t.y. nesiekė 1999 m. buvusio lygio). Tačiau LLRI tyrimo ekspertai mano, kad metų viduryje pelningumas pasiekė žemiausią lygį ir po truputį pradėjo didėti. Didėjimo tendencijos prognozuojamos ir šiems metams. Neaukšti įmonių veiklos rezultatai bei didėjanti nuosavo kapitalo bazė lėmė vis dar mažėjančią įmonių vidutinę nuosavybės grąžą, kuri 2000 m. sudarė 8.6 proc. Tačiau optimistinės ekspertų prognozės dėl įmonių pelningumo atsispindi ir didėjančios nuosavybės grąžos prognozėse. LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalis nuolat didėja ir praėjusiais metais sudarė 62 proc. Stiprėjant įmonių tarpusavio konkurencijai panašios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje.
- Nors didžiausiais Lietuvos augimo variklis yra ir išlieka augantis eksportas, lėtėjantis šalių – prekybos partnerių ekonominis augimas, o tuo pačiu ir mažėjanti paklausa užsienio rinkose ateityje turėtų padidinti konkurenciją ir neigiamai paveikti Lietuvos eksporto apimtis. Jau dabar mūsų rinkos saugojimas mažina šalies gamintojų darbo efektyvumą ir kokybę, tuo pačiu plonindamas ir taip nestorą vartotojų piniginę. Todėl tik žymus verslo sąlygų pagerinimas bei efektyvaus rinkos funkcionavimo užtikrinimas priverstų įmones “pasitempti”, padidintų jų konkurencingumą, bei išlikimo galimybes, o tuo pačiu teigiamai paveiktų vidaus vartojimą bei visą šalies ūkį.
