Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), tęsdamas 1997 m. pradėtą Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimą, pristato naują studiją, kurioje pateikiami 2001 m. ekonomikos rodiklių vertinimai ir prognozės 2002-iesiems.
Pirmajame skyriuje nagrinėjamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, šešėlinės ekonomikos dalis BVP, importo ir eksporto augimas, vartojimo ir gamintojų prekių kainų pokyčiai, nedarbo lygis, mokesčių naštos dydis nuo BVP ir prognozuojamas lito ir JAV dolerio kursas. Šios apklausos metu nebeklausėme respondentų apie neapskaitomą užsienio prekybą, nes ji yra tyrime nagrinėjamos šešėlinės ekonomikos dalis, tačiau įtrau- kėme klausimą apie viso importo ir eksporto augimą. Antrasis skyrius yra skirtas namų ūkiams. Jame aptariamas darbo užmokestis, namų ūkių pajamos, investicijoms ir santaupoms skiriama pajamų dalis. Trečiajame skyriuje pateikiami įmonių rodikliai: įmonių pelningumas, nuosavo kapitalo grąža ir investicijos. Be to, pradėjome klausti respondentų apie mokslui ir inovacijoms skiriamą išlaidų dalį. Ketvirtajame skyriuje pristatome indėlių, paskolų ir VVP palūkanų normų kitimo analizę. Atkreipiame dėmesį, kad ilgėjant VVP trukmei, pakeitėme prognozuojamo VVP pelningumo trukmę nuo 1 iki 3 mėn. Taip pat įtraukėme naują klausimą apie ilgalaikes, 5 metų, paskolų palūkanas. Be to, nusprendėme nebeklausti rinkos dalyvių apie indėlių palūkanas, kadangi didžioji įmonių lėšų dalis yra laikoma sąskaitose iki pareikalavimo, o už jas palūkanos paprastai nemokamos. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad indėliai yra svar- bi bankų išteklių dalis ir atspindi įmonių ir namų ūkių finansinės padėties tendencijas, studijoje pateikiame Lietuvos banko ir kitų oficialių šaltinių informacijos apie indėlių pa- lūkanas analizę.
Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:
- 2002 m. pradžioje LLRI atliktos rinkos dalyvių apklausos duomenimis, 2001 m. Lietuvos ekonomika augo, gerėjo įmonių ir gyventojų padėtis. Panašios tendencijos turėtų būti ir šiemet. Ypač didelių verslo, namų ūkių ir bendros šalies ūkio raidos poslinkių tyrimo rezultatai nerodo, taigi ir ekspertų pateiktus praėjusių metų vertinimus, ir 2000 m. prognozes galima vertinti kaip santūriai optimistines.
- Tyrimo duomenimis, 2001 m. gana smarkiai sumažėjo mokesčių našta. Pateikdami tokius vertinimus, rinkos dalyviai greičiausiai atsižvelgė į didesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą bei mokesčių mažinimą. Tačiau ekspertų nurodytas mokesčių naštos mažėjimas yra gana didelis, palyginti su tuo, kokią įtaką galėjo daryti 2001 m. įvykę mokesčių pokyčiai. Tikėtina, kad mokesčių naštą lengvino didėjančios neapmokestinamos arba mažesniais tarifais apmokestinamos pajamos. Kitas galimas veiksnys – individualios ūkinės – komercinės veiklos mažėjimas. Tai patvirtintų prielaidą, kad, nepriklausomai nuo įstatymų įtvirtintų mokesčių tarifų ir nepaisant BVP augimo, žmonės patys nusprendžia, kiek jie išgali sumokėti valstybei. Jei mokesčiai tampa nepakeliami, jų stengiamasi įvairiais būdais išvengti, pasirenkama šešėlinė veikla arba apskritai nutraukiama ekonominė veikla.
- parti ekonomikos plėtra ir didėjantis įmonių finansinis pajėgumas skatino jas plėsti veiklą, kurti perspektyvius verslo projektus, taigi ir daugiau skolintis iš bankų. Palankias sąlygas skolintis sudarė ir krentančios paskolų palūkanos, kurioms įtaką darė stiprėjanti bankų konkurencija, stabili šalies finansinė padėtis, palankūs Lietuvos vertinimai užsienio rinkose. Reikia paminėti, kad iki šiol daugeliui smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paskolos yra neprieinamos. Tai greičiausiai lemia vis dar neaiškios atskirų įmonių plėtros galimybės, gerų verslo projektų stoka. Kitos svarbios priežastys – didesnės smulkaus kreditavimo išlaidos, nepakankamai lanksti bankų politika, saugesnės ir pelningesnės bankų investavimo alternatyvos.
- Gerėjančią šalies ūkio būklę turėtų atspindėti ir gyventojų pajamos. Pasak rinkos dalyvių, pernai gerokai išaugo vidutinis darbo užmokestis (7 proc.). Tačiau nepaisant kylančio darbo užmokesčio, gyventojų pajamos, kaip rodo tyrimo rezultatai, didėjo labai nedaug (tik 0.6 proc.). Tai turėtų reikšti, kad beveik tiek, kiek didėjo darbo užmokestis, turėjo mažėti gyventojų kitos, su darbo samda nesusijusios pajamos. Be sumažėjusių dirbančių pensininkų pensijų, galėjo mažėti indėlių palūkanų pajamų (dėl mažėjančių palūkanų normų), bet tikėtina, kad labiausiai mažėjo individualios veiklos pajamų. Galima manyti, kad dėl mokesčių ir reguliavimų naštos dalis individualių įmonių savininkų nutraukė veiklą arba iškeitė savo verslą į samdomą darbą ir pradėjo gauti pajamas kaip darbo užmokestį.
- Ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ūkis šiemet augs panašiais tempais kaip ir pernai. Jo plėtrą turėtų skatinti palaipsniui atsigaunantis vidaus vartojimas, didėjantis eksportas ir investicijos. Tikėtina, kad gerėjantys Lietuvos makroekonomikos rodikliai, stabilus finansų sektorius bei sėkmingos derybos dėl narystės ES didins užsienio investuotojų pasitikėjimą bei investicijų. Investicijoms iš euro zonos valstybių teigiamą įtaką gali turėti sumažėjusi valiutų rizika litą persiejus prie euro. Tikėtina, kad vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių teigiamas Lietuvos ūkio raidos prognozes, – laukiamas užsienio rinkų atsigavimas. Vis dėlto manoma, kad praėjusiais metais sulėtėjusios pasaulio ekonomikos plėtros įtaka dar ribos eksporto ir importo augimo tempus. Rinkos dalyvių nuomone, šiemet jie nespartės.
- Kainų lygiui įtakos turės lito ir JAV dolerio kurso svyravimai, atsiradę persiejus litą prie euro. Daugelį žaliavų, įskaitant ir energetikos išteklius, Lietuvos įmonės perka už dolerius. Litą persiejus prie euro ir svyruojant lito ir dolerio kursui, kylantis dolerio kursas didins šių žaliavų kainas ir atvirkščiai – smunkantis doleris kainas mažins. Turint omeny, kad LLRI apklausos metu JAV dolerio vertė euro atžvilgiu kilo, jos įtaka ekspertų prognozėms galėjo būti pakankamai didelė.
-
Priešingai nei ekspertų prognozės, oficialiomis BNP ir biudžeto pajamų prognozėmis paremti skaičiavimai rodo, kad šiemet mokesčių našta gana smarkai mažės. Turint omeny, kad šiemet numatomos biudžeto įplaukos didės nedaug, mažesnį mokesčių naš- tos rodiklį lėmė palankios šalies ekonomikos augimo prognozės. Auganti mokesčių našta, individualiųjų įmonių likvidavimas apmokestinus jas papildoma Sodros įmoka, taip pat sugriežtintos muitinės procedūros (prekių įvertinimo tvarka) sulėtins šešėlinės ekonomikos mažėjimą.
-
Tikimasi, kad dėl stiprėjančios bankų konkurencijos ir stabilios šalies finansinės padėties ir toliau mažės paskolų palūkanos, taigi gerės skolinimosi sąlygos. Kita vertus, įmonių augimą, kaip rodo tyrimo rezultatai, gali sulėtinti mažėsiančios investicijos iš įmonių pelno, nes beveik ketvirtis lėšų, kurios galėtų būti skiriamos investicijoms, panaikinus reinvestuojamo pelno nulinį tarifą bus sumokamos biudžetui.
-
Apibendrinant galima pasakyti, kad vykstantys ir numatomi vidaus politikos po- kyčiai, pasaulio įvykiai ir užsienio rinkų plėtros tendencijos gali koreguoti rinkos dalyvių vertinimus ir prognozes. Apie tai, kaip jie keisis, sužinosime jau šių metų viduryje, atlikę kitą LLRI makroekonomikos rodiklių tyrimą.
