Įmonių veiklos reglamentavimo srityje Lietuvos laisvosios rinkos institutas dirba nuo 1993 metų, kai buvo rengiamos pirmosios pataisos dėl Akcinių bendrovių įstatymo, priimto po Lietuvos nepriklausomybes atkūrimo. Ilgainiui šis įstatymas ne kartą kito, buvo kuriamos naujos redakcijos, ir kiekvieną kartą LLRI ekspertai nagrinėjo siūlomas Akcinių bendrovių įstatymo naujoves ir teikė pastabas bei rekomendacijas. Visų LLRI siūlymų esmė – sudaryti palankias sąlygas verslui, išplėtoti veiklos laisvę ir konkurenciją, panaikinti įėjimo į rinką barjerus bei veiklos suvaržymus ir apriboti valstybės intervenciją.
2003 m. spalį Seime pradėtas svarstyti Ūkio ministerijos parengtas dar vienas naujas Akcinių bendrovių įstatymo projektas (Nr. IXP-2878; 2003 m. rugsėjo 26 d. redakcija). LLRI ekspertai džiaugiasi, kad į šį dokumentą buvo įtraukta nemažai anksčiau teiktų rekomendacijų ir jame nebeliko kai kurių ydingų nuostatų. Antai neberibojamas akcininkų skaičius uždarose akcinėse bendrovėse, per metus išmokamų tantjemų, darbuotojų premijų ir kitiems tikslams (pvz., paramai) išmokamų lėšų suma nebesiejama su dividendų dydžiu ir kt.
Tačiau naujame įstatymo projekte vis tiek numatyta nepagrįstų ir smulkmeniškų įmonių veiklos reguliavimų, kurių, LLRI manymu, derėtų atsisakyti. Pavyzdžiui, numatyta speciali uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijų perleidimo tvarka, pagal kurią UAB akcininkai turi teisę įgyti pirmumo tvarka vieno iš akcininkų perleidžiamas tos bendrovės akcijas. Ekspertų nuomone, ši tvarka visiškai nesusijusi su kitų akcininkų teisių užtikrinimu. Be to, ji neleidžia akcijas norinčiam parduoti akcininkui sudaryti akcijų perleidimo sandorį naudingiausiu jam būdu – pardavėjas pats galėtų pasirinkti, kaip jam naudingiau akcijas parduoti. LLRI nuomone, galima būtų visiškai atsisakyti UAB akcijų perleidimo ypatingos tvarkos.
Toliau pristatomos LLRI išvados ir argumentai dėl projekto turinio, kuriuos LLRI pateikė 2003 m. spalio mėn. Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetams. Akcinių bendrovių įstatymo projekto analizė ir išvados buvo pateiktos anksčiau ir Ūkio ministerijai.
Dėl bendrovės duomenų nurodymo dokumentuose ir interneto svetainėje
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje įtraukta nuostata, kad Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija turi būti ne tik bendrovės dokumentuose, bet ir bendrovės interneto svetainėje, jei bendrovė ją turi. Pilni bendrovės identifikavimo duomenys turi būti pateikiami teisinę galią turinčiuose bendrovės dokumentuose. Tačiau interneto svetaines Lietuvos įmonės daugeliu atvejų naudoja tik informuoti apie save ir savo veiklą. Kol bendrovės interneto puslapyje neprisiima sau teisiškai galiojančių įsipareigojimų atlikti kokių nors veiksmų (sudaryti sandorį ar pan.), tol nėra prasmės bendroves įpareigoti nurodyti išsamius duomenis apie save. Kita vertus, bendrovės duomenų interneto puslapyje nurodymas ar papildymas yra susijęs su papildomais bendrovės kaštais, kurių ekonomiškai silpnesnės bendrovės gali siekti išvengti. Trečia, nagrinėjamo reikalavimo įgyvendinimas susiejamas su papildomų sąlygų buvimu, o tai reiškia, kad toks reikalavimas nebus įgyvendinamas tinkamai ir skirtingų įmonių atžvilgiu gali būti taikomas nevienodai. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, manome, kad nėra tikslinga reikalauti pilnus bendrovių duomenis nurodyti interneto puslapiuose.
Dėl bendrovės įstatų pakeitimų pasirašymo notaro akivaizdoje
Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės įstatus pasirašiusių asmenų parašų tapatumas notaro netvirtinamas, jeigu bendrovės įstatai pasirašomi notaro akivaizdoje. Ši nuostata iš esmės praplečia Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, kad notariškai turi būti patvirtintas tik juridinio asmens steigimo dokumentus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumas. Pagal galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą, juridinio asmens vadovo ar įgalioto asmens parašo tikrumui paliudyti nebūtinas notarinis tvirtinimas. Manome, kad naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatyme nereikia numatyti bendrovės įstatus pasirašiusių juridinių asmenų vadovų ar jų atstovų parašų tikrumo notariškai. Alternatyva notariniam parašų tikrumo patvirtinimui gali būti bendrovės vadovo atliekamas akcininkų parašo patvirtinimas – projekte numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime (projekto 21 str. 3 d.), o akcininkų tapatybė būna nustatoma jiems atvykus į visuotinį susirinkimą (21 str. 6 d.). Manome, kad šią alternatyvą galima būtų numatyti įstatyme vietoje įstatų pasirašymo notaro akivaizdoje.
Dėl turto vertinimo ataskaitų pateikimo registro tvarkytojui
Įstatymo projekte numatyta, kad turto, bendrovės įsigyjamo iš steigėjo, arba turto, kuriuo ketinama apmokėti akcijas, vertinimo ataskaitos turi būti pateikiamos juridinių asmenų registro tvarkytojui (8 str. 10 d. ir 13 str. 3 d.). Tačiau juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra būtina kaupti dokumentus, patvirtinančius bendrovei tenkančio turto vertę – kaip nėra kaupiami ir dokumentai, patvirtinantys piniginių įnašų už akcijas įmokėjimą. Siekiant neužkrauti bendrovių papildomų dokumentų rengimo našta, o juridinių asmenų registro tvarkytojo – tų dokumentų kaupimu, būtų tikslinga atsisakyti įstatymo projekto 8 straipsnio 10 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrovių pareigos pateikti turto vertinimo ataskaitas.
Dėl neapmokėtų akcijų perleidimo
Įstatymo projekto 40 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos tik tas akcijas visiškai apmokėjus emisijos kaina. Analogiška nuostata numatyta įstatymo projekto 46 straipsnio 7 dalyje. Tačiau akcijas pasirašiusio asmens teisių perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtas akcijas suvaržymas nėra pagrįstas. Nuo tokio suvaržymo visiškai nepriklauso bendrovės interesų (kad išleistos akcijos būtų pilnai apmokėtos) apsauga. Priešingai – tokiu draudimu gali būti sukliudyta perduoti akcijas iš negalinčio jas apmokėti, bet jas pasirašiusio asmens mokiam asmeniui. Toks ribojimas taip pat negali būti pateisinamas ne visiškai apmokėtas akcijas įsigyjančio asmens interesų apsauga, kai sudaromas sandoris be tarpininkų, nes sudarant akcijų įsigijimo sutartį turi būti taikomi tie patys, kaip ir kitų sandorių atžvilgiu, pirkėjo apdairumo ir racionalumo principai. Tai yra, esant sutvarkytai akcijų registravimo sistemos teisinei bazei, egzistuoja ir kitų priemonių pirkėjo interesams užtikrinti, kaip duomenų apie perleidžiamas akcijas patikrinimas. Neapmokėtų akcijų antrinės apyvartos draudimas gali būti labiau pagrįstas tik prekiaujant akcijomis per tarpininką, neturinčio pareigos pateikti pirkėjui visų duomenų apie akcijas. Tačiau prekybos per tarpininką taisyklės turi būti įtraukiamos į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, bet neturi būti nustatomos Akcinių bendrovių įstatyme. Dėl šių priežasčių draudimas neapmokėtas akcijas išleisti į antrinę apyvartą nėra pagrįstas.
Dėl darbuotojų akcijų išleidimo
Įstatymo projekto 43 straipsnyje numatyta speciali darbuotojų akcijų išleidimo galimybė ir tvarka. Turime atkreipti dėmesį į tai, kad išleidžiant atskirą akcijų emisiją, skirtą vienai specifinei asmenų grupei – darbuotojams, turėtų būti taikoma bendra tvarka, pagal kurią atšaukiama akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijų. Pagal įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalį, pirmumo teisė akcininkams įsigyti bendrovės akcijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 3/4 balsų dauguma. Tačiau viena iš sąlygų darbuotojų akcijų emisijai išleisti yra bendrovės įstatų pakeitimas, priimamas 2/3 akcininkų balsų dauguma. Tokie skirtumai nėra pagrįsti, nes įstatymas turi sudaryti vienodas sąlygas visiems asmenims įsigyti turto ir turtinių teisių (tarp jų – ir akcijų). Manome, kad darbuotojų akcijų išleidimo tvarka ir pirmumo teisės visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų atšaukimo tvarka turi būti suvienodintos.
Dėl uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumų
Įstatymo projekto 47 straipsnyje numatyta speciali uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo tvarka, pagal kurią uždarosios akcinės bendrovės akcininkai turi teisę įgyti pirmumo tvarka vieno iš akcininkų perleidžiamas tos bendrovės akcijas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal nagrinėjamą įstatymo projektą nenumatyta nustatyti maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičiaus, kurį viršijusi tokios rūšies bendrovė turėtų persitvarkyti į akcinę bendrovę, logiškai nuoseklu būtų nenustatyti akcijų perleidimo tvarkos, skirtos akcininkų skaičiaus ribojimui. Ši akcijų perleidimo tvarka visiškai nėra susijusi su kitų akcininkų teisių užtikrinimu. Be to, ši tvarka neleidžia akcijas norinčiam parduoti akcininkui sudaryti akcijų perleidimo sandorį naudingiausiu jam būdu – pardavėjas pats galėtų pasirinkti, kaip jam naudingiau akcijas parduoti. Remdamiesi šiais argumentais, teigiame, kad galima visiškai atsisakyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatingos tvarkos.
Dėl pranešimo registro tvarkytojui apie įstatinio kapitalo padidinimą
Įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, pagal kurį keičiami bendrovės įstatai. Kadangi įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre, tai nėra aišku, koks yra santykis tarp dokumento, pateikiamo juridinių asmenų registrui per 10 dienų nuo sprendimo didinti įstatinį kapitalą priėmimo, ir įstatų pakeitimų registravimo. Įstatų pakeitimų įregistravimui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalyje ir to paties Akcinių bendrovių įstatymo projekto 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas 30 d. terminas. Akcinių bendrovių įstatymo projekte taip pat nenurodyta, kokios yra dokumento, patvirtinančio sprendimą didinti įstatinį kapitalą (bet ne įstatų pakeitimų), nepateikimo juridinių asmenų registrui pasekmės. Kadangi tokio dokumento funkciją iš esmės atlieka registruojami įstatų pakeitimai, tai 49 straipsnio 4 dalies nuostata nustatoma tik papildoma tos pačios informacijos tam pačiam subjektui pateikimo tvarka. Atsižvelgdami į tai, manome, kad nėra būtina įtvirtinti reikalavimą juridinių asmenų registro tvarkytojui papildomai pranešti apie bendrovės įstatinio kapitalo padidinimą.
Dėl akcijų išpirkimo bendrovės reorganizavimo atveju
Akcinių bendrovių įstatymo projekto 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reorganizuojant bendrovę skaidymo būdu, akcininkai, kuriems priklausančių akcijų vertė sudaro mažiau kaip 1/10 skaidomos bendrovės įstatinio kapitalo, turi teisę pareikalauti, kad jų akcijas iki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma bendrovė, jei po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale. Jeigu tokiu būdu išpirktinų akcijų yra daugiau kaip 1/10, tai bendrovė negali būti reorganizuojama. Nurodytos pasekmės, iš vienos pusės, akcentuoja ne asmenų teisę toliau dalyvauti skaidomos bendrovės kapitale, bet tam tikrų asmenų ir jų turto dalies išskyrimą iš bendrovės. Antra, 1/10 riba, suteikianti akcininkų mažumai galimybę stabdyti reorganizavimo procesą, yra sąlyginis kriterijus, ir negalima tvirtinti, kad turi būti tenkinami būtent kokios nors konkrečios akcininkų dalies reikalavimai išpirkti akcijas ar stabdyti reorganizavimo procesą. Manome, kad Akcinių bendrovių įstatyme būtų tikslinga nurodyti kitas pasekmes: akcininkams, sudarantiems mažumą ir nesutinkantiems, kad jų turimos akcijos būtų skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, turi būti suteikta galimybė gauti po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų proporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale, o likusiai daliai – pagal jų susitarimą. Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė atlikti reorganizavimą ir būtų patenkinti akcininkų mažumos interesai.
