Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją (numeris 1665-03) (toliau – Koncepcija) teikia bendro pobūdžio pastabas.
Fizinių asmenų bankroto įteisinimas būtų labai svarbus pokytis rinkoje. Jis ne tik skatintų finansines ir kitas paslaugas teikiančias įmones prisitaikyti prie naujos rizikos, bet, svarbiausia, paveiktų žmonių požiūrį į asmeninius įsipareigojimus, asmeninę atsakomybę ir neskatintų gyventi pagal išgales. Fizinių asmenų bankrotas iš esmės keistų jau sudarytų sutarčių turinį, t.y. būtų taikomas retrospektyviai. Nors fizinių asmenų bankroto institutas padėtų konkretiems žmonėms lengviau susitvarkyti kilusias nemokumo problemas, tačiau neigiamai paveiktų kreditorius, nes dalis skolų būtų negrąžinama.
Dėl fizinių asmenų bankroto instituto taikymo jau sudarytoms sutartims
Besiskolinantys asmenys su paslaugų apmokėjimo bei kredito grąžinimo tvarka susitaria prieš pasirašydami paslaugų teikimo sutartis ir pasirašydami jas parodo, kad su šiomis sąlygomis sutinka. Tiek besiskolinantis, tiek skolintojas įvertina galimybę, jog grąžinti kreditą gali būti sudėtinga ar net neįmanoma. Įvertinusios šią riziką abi pusės sudera dėl joms priimtinų sutarties sąlygų tikintis, jog šios sąlygos nesikeis be abiejų šalių sutikimo.
Fizinių asmenų bankrotas būtų taikomas ir tiems įsipareigojimams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Tai reiškia, jog įstatymas iš esmės keistų jau sudarytų sutarčių turinį, būtų taikomas retrospektyviai. Pradėjus fizinio asmens bankroto procesą, kreditorių pagal sudarytą sutartį įgytos tam tikros teisės būtų apribotos: nebebūtų skaičiuojamos netesybos ir palūkanos už fizinio asmens prievoles, negalėtų būti pritaikyti priverstinė hipoteka, kreditoriai negalėtų imtis veiksmų išieškant skolas iš fizinio asmens, tam tikrais atvejais kreditoriai prarastų teisę į dalį skolininkų įsipareigojimų. Taip patenkinant vienų asmenų interesus (skolininkų), bus pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai (skolintojų). Iki įstatymo priėmimo sudarytose sutartyse nenumatyta, tačiau įstatymu įtvirtinta galimybė fiziniams asmenims bankrutuoti, įteisintų sudarytų sutarčių esminių sąlygų keitimą retrospektyviai. Tokių nuostatų įgyvendinimas galėtų suteikti pagrindą kreditoriams kreiptis į teismą dėl teisinio tikrumo principo pažeidimo, kuris riboja valstybės teisę taikyti teisės nuostatas retrospektyviai.
Dėl kreditoriaus nuostolių bei fizinių asmenų bankroto įtakos palūkanoms bei kreditų prieinamumui
Kreditorius, patirdamas kitos šalies nemokumo riziką, potencialius jos nuostolius įvertina derėdamasis dėl paslaugos kainos. Kuo didesnė kliento nemokumo rizika, tuo didesnė paslaugos kaina, kuri turi kompensuoti kliento nemokumo nuostolius tam, kad paslaugos teikimas nebūtų nuostolingas. Kai kurių Koncepcijoje numatytų kreditorių teisių apribojimas prasidėjus fizinio asmens bankroto procedūrai (nebeskaičiuojamos netesybos ir palūkanos už fizinio asmens prievoles, negali būti pritaikyta priverstinė hipoteka, kreditoriai negali imtis veiksmų išieškant skolas iš fizinio asmens, tam tikrais atvejais kreditoriai prarastų teisę į dalį skolininkų įsipareigojimų) didina kitos šalies nemokumo rizikos nuostolius kreditoriui.
Tikėtina, jog tam, kad kreditorių veikla netaptų nuostolinga, kreditoriai, sudarinėdami sutartis po fizinių asmenų bankroto įsigaliojimo, nuostolius, kylančius iš Koncepcijoje numatytų nuostatų įgyvendinimo, bus linkę perkelti į paslaugų kainą. Tai didintų skolinimosi ir paslaugų kainą, mažintų kreditų prieinamumą. Didesnę kainą už paslaugas turėtų mokėti visi, ne tik nebegalintys vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tai reiškia, jog nuostolius, kylančius iš fizinio asmens bankroto instituto įgyvendinimo, dengtų ne tik patys finansinių sunkumų turintys žmonės, o ir kiti paslaugų naudotojai. Tai taip pat reiškia, jog dalis žmonių, turinčių padidintą nemokumo riziką, priėmus fizinių asmenų bankrotą gali kreditų nebegauti arba gauti juos blogesnėmis sąlygomis.
Dėl prisiimamų įsipareigojimų vertinimo
Besiskolinančiojo nemokumo rizikos pasekmių vertinimas yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį jis renkasi ir sprendžia, ar prisiimti kreditinį įsipareigojimą. Rizika, jog nemokumo atveju įsipareigojimai gali būti išieškoti iš jo pajamų ir turto, verčia pasverti asmens galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Galimybė fiziniam asmeniui bankrutuoti iškreipia besiskolinančiojo rizikos vertinimą, kadangi nepasiteisinusios rizikos nuostolius apmokėtų ne rizikingą sprendimą priėmęs asmuo, bet kiti asmenys (pavyzdžiui, kiti kreditų ir paslaugų vartotojai). Dėl šios priežasties, įtvirtinus fizinio asmens bankroto institutą žmonės neakivaizdžiai būtų skatinami priimti rizikingesnius sprendimus, nei tuomet, kai bankroto galimybės nėra. Sprendimų prisiimti rizikingesnius sprendimus padaugėtų net tais atvejais, kuomet bankroto procedūra nebūtų mėginama piktnaudžiauti. Todėl galimybė bankrutuoti skatintų žmones priimti rizikingus sprendimus bei gyventi ne pagal asmenines išgales, o tai nėra valstybės politikos tikslas.
Dėl piktnaudžiavimo fizinių asmenų bankroto institutu
Fizinio asmens bankroto įteisinimas skatintų piktnaudžiavimą bankroto institutu. Bankroto įteisinimas sudėtingose finansinėse situacijose atsidūrusiems fiziniams asmenims mažintų paskatas gerinti finansinę situaciją, kadangi darbo ar pajamų netekimo pasekmės taptų ne tokiomis skausmingomis, kokios galėtų būti, jei galimybės bankrutuoti nebūtų. Bankroto galimybė sudarytų sąlygas vėl ir vėl vykdyti rizikingus ekonominius veiksmus asmenims, kuriems jau buvo paskelbtas bankrotas. Taip pat bankroto įteisinimas sudarytų galimybes prasiskolinti, įgytą turtą perleisti ar kitaip nuslėpti, o tada inicijuoti bankrotą tiek atsikratant skolų, tiek kitų žmonių pagalba pasiliekant visą skolomis įgytą turtą. Panašūs procesai šiuo metu stebimi, kai siekiama teismo sprendimu iš fizinių asmenų prisiteisti žalos išieškojimą ar konfiskuoti turtą.
Išvados/pasiūlymai:
Pagal Koncepciją įtvirtintas fizinių asmenų bankrotas iš esmės keistų jau sudarytų apimčių turinį, t.y. būtų taikomas retrospektyviai. Fizinių asmenų bankrotas taip pat didintų skolinimo rizikingumą ir todėl potencialiai paslaugų kainą bei mažintų kreditų prieinamumą, skatintų piktnaudžiavimą bankrotu. Fizinių asmenų bankroto instituto įteisinimas prisidėtų prie netinkamų žmonių lūkesčių formavimo ir žmonės būtų neakivaizdžiai skatinami priimti rizikingesnius sprendimus. Dėl šių priežasčių, siūlome atsisakyti fizinių asmenų bankroto idėjos.
Jei fizinių asmenų bankroto idėjos nebus atsisakyta, siūlome fizinių asmenų bankrotą įtvirtinti tik naujai įsigaliojusioms sutartims, t.y. jog fizinių asmenų bankrotas nekeistų jau įsigaliojusių sutarčių turinio ir nebūtų taikomas retrospektyviai.
