Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo dokumentus, susijusius su Lietuvos pozicija dėl būsimosios ES transporto politikos ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Susisiekimo ministerijos paruoštas pozicijos variantas teisingai ir laiku atkreipia dėmesį į tai, kad per didelis dėmesys vienai sričiai neigiamai veikia kitas. Ir iš tikro, ES vykdoma politika susijusi su globaliniu atšilimu turi didelį neigiamą poveikį transporto, energetikos ir kitose ūkio šakose veikiantiems vartotojams ir gamintojams.
Būsimos ES transporto politikos rengėjams būtina atkreipti dėmesį, kad tam tikrų transporto (ar energijos rūšių, naudojamų transporte) uždraudimas ar ribojimas, kol nėra sukurta ekonomiškai atsiperkančių alternatyvų, tiesiogiai ir neigiamai veikia visus ES piliečius. Baltojoje knygoje siūlomi papildomi ribojimai. Tai neišsprendžia tų problemų, kurios strategijoje įvardintos kaip esminės, t.y. globalinis atšilimas ir neužtikrintas naftos tiekimas ateityje. Dar daugiau – būsimos ES transporto gairės nepakankamai dėmesio skiria tikroms transporto sektoriaus problemoms: brangiems degalams ir neįvykdytam transporto rinkos liberalizavimui.
Strategija brangius ir neatsiperkančius sprendimus motyvuoja grėsmėmis, kurių žala ir išsipildymo tikimybė yra nežinoma
Esminės priežastys, dėl kurių Strategija siūlo drastiškai riboti iškastinio kuro naudojimą ir mažinti CO2 emisijas, yra tariamas naftos trūkumas ateityje ir globalinio atšilimo keliamos grėsmės.
Naftos trūkumas ateityje gali būti išspręstas jau dabar vykstančiais procesais paklausos pusėje (pvz., efektyvesniu vartojimu) ir pasiūlos pusėje (pvz., naftos pakeitimu kitu iškastiniu kuru, gamtinėmis dujomis, įsisavinant naujus naftos telkinius ar žaliavas). Svarbiausia – nepatvirtintos ir didelį nežinomybės laipsnį turinčios prognozės dėl naftos trūkumo ateityje, negali būti pagrindas atsisakyti ekonomiškai pagrįstų transporto rūšių ir su tuo susijusių veiklų.
Globalinis atšilimas gali sukelti neigiamų pasekmių ateityje. Tačiau žala, kurią žmonija patirs ateityje turi būti adekvačiai lyginama su nauda, kurią žmonės gauna iš tam tikrų transporto rūšių (pvz., automobilių) ir energijos rūšių (pvz., iškastinis kuras) dabar. CO2 emisijų sumažinimo nauda pasijaustų (jei iš vis pasijaustų) tik tolimoje ateityje, tuo tarpu žala, susijusi su mažinimu yra patiriama dabar. Būtina atkreipti dėmesį, kad CO2 emisijų sumažinimas turi ne tik naudos, bet ir žalos. Todėl CO2 emisijų mažinimas, neatsižvelgiant į mažinimo sukeltą neigiamą poveikį, yra ekonomiškai nepagrįstas.
Strategijoje siūlomi veiksmai stabdyti globalinį atšilimą bus neveiksmingi, jei neprisijungs kitos šalys
Net ir pripažįstant poreikį kovoti su globaliniu atšilimu, svarbu suvokti, kad drastiški, brangūs veiksmai, net jei jų imtųsi visos pasaulio šalys, gali turėti santykinai nedidelį poveikį vidutinei temperatūrai 2100-aisiais.
Iš tikro, egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, kad ES veiksmai transporto srityje, neprisidedant kitoms pasaulio šalims, neturės jokio esminio poveikio stabdant globalinį atšilimą. Tai reiškia, kad ES gyventojai ir verslas gali patirti tik žalą, kylančią dėl ekonominės suvaržymų, ir negauti jokios naudos ilgalaikėje perspektyvoje.
Strategija ignoruoja svarbias ir santykinai lengvai išsprendžiamas problemas ES transporto sektoriuje
ES Transporto sektorius iš esmės kenčia nuo nepakankamos rinkos integracijos ir aukštų sąnaudų, nors abi šios problemos gali būti lengvai išspręstos valdžios lygmenyje.
Viena didžiausių viso ES transporto sektoriaus problemų – mokesčiais padidinta degalų kaina. Brangesni degalai prisideda prie palyginti mažesnės ES vidaus rinkos integracijos, nes dėl mokesčių degalams prekių transportavimas ES vidaus rinkoje tampa santykinai brangesnis.
ES lygiu nustatomi minimalieji akcizai transporto priemonių degalams sukelia daug problemų: į nepagrįstai aukštą lygį pakelia kuro kainas neturtingose šalyse-narėse, o ES pasienyje esančiose šalyse didina prielaidas kontrabandai.
Pervežimų rinka ES šalyse yra ne iki galo atverta ir fragmentuota pagal šalis-nares ir jose įsikūrusias įmones. Dėl kabotažo ribojimo pervežimai (keleivių, krovinių) nėra vykdomi taip efektyviai, kaip tai galėtų būti daroma rinkos sąlygomis, o papildomos sąnaudos tenka įmonėms ir vartotojams. Vidaus rinkoje susidaro paradoksali situacija: prekių judėjimo laisvė yra užtikrinama ir ginama, prekių vežėjų – ne.
Pasiūlymai
Siūlome, kad Lietuvos pozicijoje būtų primenama, kad aukoti dabar gyvenančių žmonių gerovę dėl didelį nežinomybės laipsnį turinčių procesų, kurie pasireikš po 100 metų yra neracionalu. Reikia atkreipti dėmesį, kad aukšti CO2 emisijų mažinimo įsipareigojimai, kuriuos vienašališkai prisiima ES, gali neturėti jokios esminės įtakos gamtiniams procesams, o tik didelę žalą vartotojams ir ES konkurencingumui.
Siūlome, kad Lietuvos pozicijoje būtų atkreipiamas dėmesys į tai, kokią didelę žalą daro aukšti ES nustatomi akcizai transporto priemonių kurui. Taip pat siūlome priminti, kad ES nustatomi minimalieji akcizai kurui yra per aukšti neturtingoms šalims-narėms ir labai neigiamai veikia šalis, turinčias išorines sienas su ne ES narėmis (ypač Rusija ir Baltarusija).
Siūlome, kad Lietuvos pozicijoje būtų aktyviai siekiama visiško pervežimo rinkos liberalizavimo visose transporto rūšyse.
